O mokytojams iš šimtų milijonų nebus skirtas nė centas. Taip pat per dvejus metus ministerija iš programos pinigų jau spėjo išleisti beveik 700 tūkstančių eurų, nors jokia mokykla tų pinigų iki šiol nematė. Programą stabdyti bent kuriam laikui ragina ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kelmės moksleiviai dalyvauja integruotoje pamokoje. Vaikai mokosi apie pusiausvyrą. Vaikai per įvairias praktines veiklas mokosi gamtos pažinimo, inžinerijos, menų ir matematikos. Tokie „Steam“ centrai šiuo metu įsikūrę tik keliuose šalies miestuose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia, kad tokius „Steam“ centrus galėtų patekti ir daugiau šalies mokyklų. Tai dalis tūkstantmečio mokyklų projekto, kurį ministerija pristatė prieš kelis metus.
„Tikslas mūsų yra, kad kiekvienas vaikas turėtų geriausias galimybes mokytis, nesvarbu, kur jis gyvena, nesvarbu, kokia jo šeimos socialinė ir ekonominė situacija. Nesvarbu, kokių poreikių jis turi“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Be kita ko, mokytojai bus mokomi kultūrinio ugdymo, lyderystės ir įtraukiojo ugdymo. Ir per visą tai, pasak programos vadovės, bus keliami mokinių rezultatai, pavyzdžiui, matematikos srityje. Tačiau programos kritikų ministerijos pristatytos kitos priemonės, be „Steam“ centrų įkūrimo, neįtikina.
„Suprantat, galima į Klaipėdą važiuoti iš Vilniaus per Kauną, bet galima važiuoti iš Vilniaus per Taliną. Mes su tūkstantmečio mokyklų programa pasirinkome važiuoti per Taliną“, – tvirtino žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Programos vadovė paaiškina, kad per vadinamąjį įtraukųjį ugdymą mokytojai bus mokomi dirbti su specialių poreikių turinčiais vaikais.
„Įgalinimas mokytojo atpažinti skirtingus mokinių poreikius, pagal įvairius sutrikimus: autizmą, disleksiją. Kad mokytojas ne tik pasitelktų švietimo specialistą mokykloje, bet ir pats galėtų planuoti ugdymą į priekį“, – kalba „Tūkstantmečio mokyklų“ programos vadovė Judita Šarpienė.
„Sprendžiamos mistinės problemos su įvairaus kultūrinio konteksto gerinimu, atskirties mažinimo. Nors tai dažniausiai nėra vienkartinių atvejų rezultatas. Tai juk susiję su socialiniu ir kultūriniu, šeimos įsitraukimu“, – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Tūkstantmečio mokyklų projekte dalyvauja 270 mokyklų iš 58 savivaldybių. Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių. Tiesa, kai kuriose savivaldybėse į sąrašą pakliuvo tik maža dalis iš visų esamų mokyklų. Kitaip tariant – programoje dalyvaus mažiau nei ketvirtadalis šalies mokyklų. Ministrė tikina, kad ir tai jau didelis pasiekimas.
„Šia programa mes siekiame mažinti atskirtį, mažinti pasiekimų skirtumus tarp savivaldybių ir mokyklų, kurie labai ryškūs“, – teigė J. Šiugždinienė.
„Kaip galima vienoms skiriant didelį finansavimą, o kitoms neskiriant nei euro mažinti atskirtį tarp jų, aš neįsivaizduoju“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Dar daugiau klausimų dėl tūkstantmečio mokyklų programos kelia finansavimas. Tūkstantmečio mokyklų projektui ministerija numatė 210 milijonų eurų iš Europos Sąjungos lėšų. Tačiau jau iki šiol ministerijos valdininkai išleido apie 700 tūkstančių eurų – kaip sako patys, administracinėms išlaidoms. Nors jokia mokykla iki šiol nei pinigų gavo, nei mokymų sulaukė.
„Programa neprasideda tik tada, kai jau pinigai pasiekia savivaldybes. Tai yra didžiulis pasirengimo etapas. Tai yra pažangos planų, investicinių projektų rengimas“, – aiškino J. Šiugždinienė.
„Tai čia dar pradžių pradžia. Administravimas dar kainuos 10 milijonų nuo tų 210 milijonų. Tai čia dar tik uogytės, prasideda kur kas didesnės sumos“, – tvirtina G. Sarafinas.
Ministrė žada, kad pirmieji pinigai savivaldybes pasieks jau šį mėnesį. Pastarosios turėtų pinigų paskirstyti mokykloms, kad šios įrenginėtų „Steam“ centrus, samdytų lektorius. Tačiau, ar iš pirmajame etape numatytų 109 milijonų bent dalis atiteks mokytojams?
„Ne, jokiame Europos projekte nėra numatyta mokytojų atlyginimų didinimui jokių pinigų“, – sako J. Šapienė.
„Na, liūdna ir tenka apgailestauti, kad mokytojai ir mokiniai yra užribyje“, – kalba A. Navickas.
Programos kritikams nuostabą kelia ir kainos už vadinamuosius lyderystės mokymus. Paaiškėjo, kad už 60 valandų paskaitų numatyta kažkam mokėti tarp 15–16 tūkstančių eurų. O už valandą lektoriui ministerijos valdininkai atseikės 260 eurų.
„Mokytojai kaip ir gavo 10–12 eurų už valandą taip ir gaus, o atvažiuojantys lektoriai visokių tiesų ir lyderystės ar kultūrinio ugdymo, tai jie gaus už valandą 260 eurų“, – piktinasi G. Sarafinas.
Ministerijai žadant jau šią savaitę pradėti skirstyti pinigus savivaldybėms, prezidentas Gitanas Nausėda paragino projektą apskritai stabdyti. Bent kuriam laikui. Kadangi švietimo pertvarką vykdanti ministerija iki šiol negavo Seimo palaiminimo. Tą pripažino ir Konstitucinis teismas.
„Šitą problemą reikia sutvarkyti kaip įmanoma greičiau. Kad procesas būtų sklandus. Ir niekam daugiau nekeltų klausimų, kokias dokumentais remiantis ir kokiu pagrindu padaryti vieni ar kiti sprendimai“, – teigė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
Prezidentūra tikisi, kad Seimui tūkstantmečio mokyklų projektas bus pristatytas jau rudens sesijoje.
