paulius baltokas

210 milijonų kainuosianti ir ant ministerijos stalo dvejus metus dulkėjusi tūkstantmečio mokyklų programa keliasi į šalies mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada, kad tokia programa mažins atskirtį tarp mokyklų. Kritikai atkerta – kaip toks projektas gali mažinti atskirtį, kai jame dalyvaus viso labo tik ketvirtadalis šalies mokyklų. O mokytojams iš šimtų milijonų nebus skirtas nė centas.

Į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą atrinktas ugdymo įstaigas netrukus pradės plaukti pirmosios lėšos. Visgi, tiek prezidentui, tiek parlamentarams kyla abejonių, ar ši programa užtikrins lygybę ir įtrauks socialinę atskirtį patiriančius vaikus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovė Judita Šarpienė, prezidento patarėjas Paulius Baltokas ir Seimo narė Vilija Targamadzė.

Į Tūkstantmečio mokyklų programą atrinktas ugdymo įstaigas netrukus pradės plaukti pirmosios lėšos. Visgi Konstitucinis Teismas nusprendė, kad mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, o Prezidentūra siūlo kol kas programą stabdyti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje diskutuoja programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovė Judita Šarpienė, prezidento patarėjas Paulius Baltokas ir Seimo narė Vilija Targamadzė.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nacionalinio susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas turi būti sustiprintas tvaresniu finansavimu. Pasak prezidento, šiuo klausimu neužtenka kliautis tik europinėmis lėšomis. G. Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Darbą baigusi su premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupė Lietuvai pristatė aukštojo mokslo pertvarką, pavadinę ją ambicinga. Iš tiesų, ją galima vadinti mažų mažiausiai kardinalia. Dėmesio centre vėl atsidūręs aukštasis mokslas, regis, čia užtruks ilgai. Dar kovo pabaigoje Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą.

Jau po kelerių metų brandos egzaminai nebebus pagrindinis moksleivių galvos skausmas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti tvarką, kad pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas, turėtų nebe egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis. Be to, bus atsižvelgiama į mokinio popamokinę veiklą. Švietimo sistemos dalyviai tokias naujoves vertina nevienareikšmiškai.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

Abiturientai rinkdamiesi aukštąjį išsilavinimą dažniausiai svarsto ar perspektyvios ir įdomios bus jų studijos, tačiau retai pagalvoja apie problemas, su kuriomis gali susidurti. Įprasta, kad studijų mugių metu universitetai atskleidžia savo gerąsias puses, tačiau visiškai pamiršta pristatyti galimas problemas bei kliūtis, su kuriomis susiduria studentai. Realiais ir gyvenimiškomis situacijomis paremtais patarimais dalinasi Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.