• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskelbta, jog pernai  Lietuvoje įregistruota 6338 naujų uždarųjų akcinių bendrovių ir individualiųjų įmonių. Tai yra keturiais šimtais mažiau, nei 2008-aisiais. Pernai registruotų naujų įmonių vadovų, kurie yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios, procentas išliko toks pats, kaip užpernai – 3 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Kreditų rizikos specialistė dėl keleto priežasčių sako „blogai“, ir reikia su ja sutikti, tačiau taip pat galima atidėti „viščiukų skaičiavimą“, kai bus aiškesni ir kiti skaičiai, pavyzdžiui, kiek pernai metais įvykdytų bankrotų buvo tyčiniai, ar kiek galimai restruktūrizavimui atiduotų skolų atvejų yra beviltiški ir panašiai. Be to, lyginant su daugiamilijoniniais pernai bankų padarytais atidėjiniais blogoms paskoloms, minėtas procentas neatrodo drastiškas. Finansų krizė, vis dėlto, turėjo kainuoti: galbūt geriau viena koja raišas, bet besitęsiantis verslas? Juo labiau, kad kitas gan svarbus rodiklis – pradelsti įmonių įsiskolinimai – vasarį buvo kiek mažesnis ir atsižvelgiant į tai, kad vasaris – trumpesnis mėnuo nei sausis.

REKLAMA

Per vasarį bendri visų įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo 145 mln. litų (sausį – 200 mn. litų) ir siekė 3,3 mlrd. litų, per mėnesį verslas padengė virš 80 mln. litų pradelstų įsipareigojimų – beveik tiek pat, kiek sausį.

Vis tik iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių šiuo metu kas antra turi pradelstų įsiskolinimų ir yra vidutiniškai skolinga po 53 tūkst. litų.

REKLAMA
REKLAMA

2010 metų vasarį, palyginti su sausiu, nežymiai pigo daugelis vartojimo prekių ir paslaugų. Jų kainos sumažėjo 0,1 procento.

Vertinant vidutinį metinį rodiklį fiksuojama infliacija. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą 2010 metų vasarį ji sudarė 2,6 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2008 metų ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, sumažėjo 10,7 procento. Darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra mažėjo daugiau nei kitos darbo sąnaudos.

REKLAMA

Vasario mėnesį į teritorines darbo biržas, ieškodami darbo, kreipėsi 26,6 tūkst. asmenų. Nedarbas šalyje kovo 1 dieną sudarė 13,9 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Bet, kaip sako specialistai, juk ne visi bedarbiai skaičiuojami JAV, manau, ne visi – ir Lietuvoje.

Verslui, kuris sugebėjo išlikti, „Saulėtekio“ komisijos iniciatyva bus naikinamos ir paprastinamos verslo pildomos formos, atsisakoma netikslingo informacijos teikimo dažnumo ir dubliavimo. Siūloma sumažinti dalies informacijos, teikiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) apie apdraustuosius asmenis, apimtį ir periodiškumą, palengvinti šios informacijos teikimo procedūras.

REKLAMA

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) butų kainos vasarį sumažėjo 1,4 proc. Vasarį labiausiai butai atpigo Kauno mieste – 2,9 proc. Vilniaus ir Klaipėdos miestuose užfiksuotas atitinkamai 1,2 proc. ir 0,7 proc. butų kainų kritimas. Šiaulių ir Panevėžio miestuose kainų pokyčių nebuvo užfiksuota.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prekyba NASDAQ OMX Vilniaus biržoje pirmadienį rodė optimizmo daigus, tačiau jau antradienį biržos prekijų nuotaikos suprastėjo; trečiadienį birža vėl ūgtelėjo. Geresnius rezultatus šią savaitę rodė „Apranga“, „Ūkio bankas“, „Linas Agro group“, „Žemaitijos pienas“. Susidarius gan dviprasmiškai situacijai „Lifosos“ investuotojai, matyt, suskubo nusiiminėti pelnus.

REKLAMA

„Maxima“ toliau dievagojosi dengianti visus dėl sunkmečio, mokesčių padidėjimo ir kitų negandų atsiradusius nuostolius iš savo kišenės.

Su pasididžiavimu pranešta, kad balsavime Europos Parlamento Strasbūro sesijoje buvo pritarta skirti paramą darbo netekusiems žmonėms iš Lietuvos dėl atleidimų iš „Snaigės“ ir susijusių įmonių bei iš 128 statybų sektoriaus įmonių. Tačiau gavome ir pipirų ant šio medaus – EP, pasirodo, stebisi, kodėl užsiprašėme TIEK MAŽAI. EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto darbiniame dokumente teigiama, kad ekonominė situacija ir socialinė būklė Lietuvoje yra labai rimta ir atsižvelgus į tai, teikiamos paramos dydis vertinamas kaip „kuklus“.

REKLAMA

Visuomenei ir žiniasklaidai jau ilgą laiką nerimstant dėl šalies klimpimo į skolas, Finansų ministerija susimylėjo pateikti atsakymus į DUK (dažnai užduodamus kausimus). Telieka tikėtis, jog ne vien dėl to, kad ištaikė palankesnį momentą ir iš esmės atsakė tik į kausimus apie vasarį išplatintą obligacijų emisiją, ir ateityje sulauksime daugiau ir konkretesnių atsakymų. Krenta į akis vienas iš dažnai užduodamų klausimų: „Kas nusprendžia, kur Lietuva skolinsis ir kokia valiuta?“. Finansų ministerija klausimą interpretavo savaip. Aš linkusi manyti, jog žmonės klausia apie asmeninę atsakomybę, ministerija – jog apie veiksnius. Atsakymus įvertinkite patys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savaitės apklausos tema

Šios savaitės tema buvome pasirinkę ne Lietuvos, o užsienio aktualiją – šiaip ar taip, (deja), dabartinės Graikijos problemos mūsų šaliai nesvetimos.

Spekuliacijos su šalies skolinimusi dar nėra iki galo išaiškintos. Graikija pareiškė, kad JAV turi padėti išaiškinti skolą esą išpūtusius spekuliantus, taip tarsi norėdama nustumti bet kokį šešėlį nuo savęs. Vis dėlto, jūsų nuomone, kad ir kas būtų vykdęs machinacijas, valstybė bent jau turi būti atsakinga už apsisaugojimą nuo jų. Jog pagalba po tikrosios šalies skolos nuslėpimo tam, kad pasiskolintų daugiau – paskata ir kitoms šalims taip elgtis, dėl to padėti nereikėtų, balsavo dauguma mūsų skaitytojų – 38,46 proc.

REKLAMA

Kad vokiečių politikų siūlymas Graikijai parduoti dalį turimo turto (tarp jo – dalį salų) yra kol kas geriausias, mano 28,02 proc. skaitytojų.

Pinigų paramai turėtų būti paieškota bendrose ES lėšose, o ne iš atskirų valstybių – šį variantą Graikijai padėti siūlytų 10,99 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.

Po tiek pat – 6,59 proc. – skaitytojų tiki, kad priemonių, kurių ėmėsi Graikija (viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo ir kitų) ir taip užteks problemai išspręsti, arba kad ES šalys turėtų padėti, nes nežinia, kada pačioms gali prireikti pagalbos.

REKLAMA

Mažuma skaitytojų mano, jog Graikijos biudžeto deficito problema – pernelyg išpūsta, jis didelis tik lyginant su tos pačios ES nustatyta biudžeto deficito norma (3 proc.). Tokios nuomonės laikosi 5,49 proc. skaitytojų.

Mažiausiai skaitytojai susirūpinę, kad kitos ES šalys padėtų Graikijai tam, kad būtų apsaugotas euras. Tokią nuomonę išreiškė 3,85 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.

REKLAMA
REKLAMA

Vieni skaitytojai taip pat išreiškė nuomonę, jog Graikijai galėtų būti nubrauktos skolos, kiti gi mano, kad šalis turėtų būti išmesta iš euro zonos.

Su Graikijos dabarties aktualijomis susijusius straipsnius rasite paspaudę gaires „Graikija“, „Graikijos ekonomika“ bei „Graikijos problemos“. Ačiū už dalyvavimą apklausoje. Kitos savaitės tema – jau pirmadienį. Taip pat kviečiame komentaruose siūlyti, jūsų manymu, aktualiausias temas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų