Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Gyventojai vardija, kiek laiko laukia pas gydytojus eilėje
Kupiškietė Ona skundžiasi, kad miestelyje sergantiems širdies ligomis yra sunku patekti pas gydytoją. Vienintelė išeitis bandyti užsirašyti pas kardiologą Panevėžyje, tačiau ir ten patekti nėra paprasta:
„Ypatingai pas kardiologus, neturim Kupiškyje kardiologų, tai atvažiuoja kas mėnesį du kartus, tai dabar lapkritį tik. O kai man su širdele reikia, tai ką aš padarysiu, kenčiu va.“
„Iš viso Panevėžio regiono ir iš Anykščių, Utenos, Rokiškio ar Biržų visi Panevėžin. Kokios eilės susidaro, tai kiek tas Panevėžys, nejaugi išsipūs, tie keli daktariukai.“
„Iš po širdies operacijos, kraujagyslių, reikia pas kardiologą lankytis kas kažkiek laiko, nėra ir viskas.“
Kelmės ligoninėje žmonės taip pat skundžiasi, kad ilgai tenka laukti pas specialistus, kartais pagalbos vietoje išvis nesulaukia:
„Neseniai turėjome problemų, kad vaikui į akį įkrito rakštis, nebuvo kam priimti, nuvažiavom į priėmimą, nebuvo gydytojų.“
„Siuntimo pas gydytoją laukiam po tris mėnesius, po du mėnesius.“
Vladas pagaliau pateko pas traumatologę, nors ranka po traumos jau baigia sugyti, siuntimą kelmiškis turėjo dar vėlesniam laikui:
„Birželio 9 trauma buvo, o rugsėjo 9 tik pas specialistą konsultacijai, trys mėnesiai. Per pusantro mėnesio ranka sugijo, o dar du mėnesiai konsultacijos pas specialistą laukti.“
Vardija, kokių gydytojų trūksta
Kelmės ir Kupiškio ligoninių vadovai vardija, kokių specialistų trūksta jų ligoninėse.
„Trūksta kardiologų, neurologų, endokrinologų, oftalmologų, vidaus ligų gydytojų, traumatologų“, – vardija Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė.
„Terapeutų, trūksta reanimatologų, trūksta LOR specialisto, kardiologo“, – vardija Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka.
„Šiai dienai Lietuvoje trūksta apie 400 gydytojų. Daugiausiai jų šiai dienai trūksta Šiauliuose, Rokiškyje, šiek tiek mažiau Mažeikiuose, Marijampolėje, Visagine“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Nemažai tiek gydytojų ar slaugytojų yra jau pensinio amžiaus arba visai netoli jo. Tad perspektyva nieko gero nežada.
„Jeigu į pensiją išeitų dauguma gydytojų, tai būtų tikrai katastrofa, nes dabar ir pensinio amžiaus sulaukę gydytojai dirba, jeigu leidžia sveikata“, – sako Kelmės ligoninės direktorė.
„Per praeitus metus trys gydytojai išėjo į pensiją, du iš jų jau buvo sulaukę 80 metų. Tai ta situacija tokia, kad šiandien dar netrūksta, o po mėnesio trūks dar daugiau gydytojų“, – teigė Kupiškio ligoninės direktorius.
„Tai prognozė tokia, kad 2032 metais turėtų trūkti dar dvigubai daugiau, ir iš jų daugiausiai šeimos gydytojai, 250 galėtų trūkti, taip pat vidaus ligų gydytojų, vaikų ligų gydytojų, skubios medicinos pagalbos gydytojų“, – liūdną situaciją įvardijo sveikatos apsaugos viceministrė L. Vaidelienė.
Regionuose gydytojai reikalauja didesnės algos nei didmiesčiuose
Tad ligoninių vadovai ir patys ir padedant savivaldybėms vilioja specialistus vieni iš kitų. Paklausių specialybių gydytojai turi ne vieną pasiūlymą ir renkasi palankesnes sąlygas.
„Jeigu atsirastų gydytojas, nesvarbu kokios srities specialistas, kurio mums trūksta ir jis pasakytų kažkokias savo sąlygas, aš manau mes rastume bendrą sprendimą ir politikai būtų lankstūs. Bet šiuo metu yra patvirtintas 10 tūkst. socialinis paketas“, – teigė J. Panka.
„Įsidarbindamas gydytojas reikalauja didesnio užmokesčio negu didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose. Ir ligoninių vadovai susiduria su tokia švelnia reketo forma“, – tikino E. Brazienė.
„Ne taip paprasta uždrausti naudotis, konkurencinės sąlygos išties yra labai sudėtingos ir ne tik tarp ligoninių, bet ir viešojo–privataus sektoriaus. Ten kur atlyginimas didesnis, kiekvienas gydytojas turi teisę pasinaudoti tomis sąlygomis“, – tikino L. Vaidelienė.
Ministerija yra skyrusi per 30 milijonų eurų per dvejus metus susigrąžinti į užsienį išvykusius lietuvius, taip pat pritraukti specialistus iš kitų šalių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje
