Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Jei nori, kad tavo valstybė būtų saugi – turėk drąsos palaikyti tuos, kuriais pasitiki“, – tai ištrauka iš D. Šakalienės rinkiminės reklamos, kurioje ji kvietė ją palaikyti Seimo rinkimuose. Kvietė ne tik už ją balsuoti, bet ir nurodė sąskaitos numerį, norintiems prisidėti pinigais.
D. Šakalienė iš viso surinko 17 tūkstančių eurų, iš kurių tik 2 tūkstančius skyrė partija – kitus pinigus paaukojo fiziniais asmenys. Dosniausias buvo su kariniais projektais dirbantis verslininkas Darius Antanaitis.
„Ponia Šakalienė man imponavo dėl jos požiūrio į saugumo situaciją, pagal tai, kad visa problema yra Indo-Pacific ir nuo situacijos Indo-Pacific priklauso ir mūsų situacija Lietuvoje. Tai man imponavo ir, aš manau, kad tai yra teisingas požiūris“, – teigė verslininkas, atsargos majoras D. Antanaitis.
Tačiau dabar, kai Lietuva turi poreikį pirkti nemažą kiekį įvairių minų, ministerija iškėlė gražiai skambančią idėją – pirkti iš Lietuvos įmonių, jei tik jos sugebės pagaminti kokybiškai ir už priimtiną kainą. Kvietimus ministerija išsiuntė 12-ai įmonių, tarp jų ir Dariaus Antanaičio vadovaujamai „Ostara Lab“.
„Mes praėjome pirmą etapą ir dabar yra kitas etapas, kuriame mes norime pateikti dokumentus ir turėti galimybę dalyvauti šitame projekte“, – aiškino D. Antanaitis.
Reikėtų bandyti išvengti netgi regimybės
Vis tik politiniams oponentams kilo klausimas – ar tokie atvejai nesukelia korupcijos regimybės.
„Aš manau, kad tai yra klausimai ir šėšėliai tokie pakibo virš Dovilės Šakalienės, kad neįmanoma dabar nuo jų pabėgti ir atsimušti, ir krizė tik gilės, nes 15 mlrd. ateina, konkurencija versle bus milžiniška“, – tikino „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
„Pirmiausia reikėtų, mažų mažiausiai, nusišalinti nuo sprendimų, jeigu tie sprendimai susiję su tom įmonėm, kuriuoms atstovauja tie žmonės, kurie ją parėmė“, – teigė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
D. Antanaitis sako, kad jokio palankumo iš D. Šakalienės nesulaukė, buvo ją sutikęs tik keliuose oficialiuose renginiuose. O į savo įmonę net nedrįsta kviestis, kad nekiltų jokių regimybių.
„Aš esu vienas iš rėmėjų, todėl iš savo pusės aš galiu tik tiek pasakyti, kad rėmiau žmones, kurie iš 5 žmonių tik 2 pakliuvo į Seimą, ir aš negalėjau numatyti, kad Dovilė Šakalienė taps ministre. Tai iš mano pusės tai, kad Dovilė Šakalienė tapo ministre, man yra daugiau trukdis, negu parama“, – sakė D. Antanaitis.
„Tikrai reikėtų bandyti išvengti netgi regimybės ir reikės, matyt, įvertinti, kad įmonės, kurios dalyvauja konkurse, matyt, arba Dovilė Šakalienė neturėtų jokio sąlyčio su sprendimų priėmimu, arba, matyt, reikėtų rinktis iš kitų tiekėjų“, – teigė kandidatė į premjerus Inga Ruginienė.
Tiesiogiai jokiuose procesuose nedalyvavo
Ministrė D. Šakalienė į TV3 žinių klausimus atsakyti gyvai nesutiko. Jos patarėjas tik perdavė komentarą raštu.
„Tiesiogiai jokiuose derybiniuose procesuose su individualiomis nacionalinėmis įmonėmis ministras nedalyvauja, juos kuruoja Gynybos resursų agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvos kariuomenės atstovais bei sritį kuruojančiu viceministru“, – komentare rašė laikinoji Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
D. Šakalienė atsakyme pažymėjo, kad derybas kuruoja atitinkamos srities viceministras, bet būtent viceministrai yra D. Šakalienės politinės komandos dalis ir artimiausi jos bendražygiai. Tai politinio pasitikėjimo pareigybė.
„Viešų ir privačių interesų konflikto prenvencijos tikslais, jei ministro lygmeniu tektų priimti sprendimus dėl įsigijimų iš šių gynybos pramonės įmonių, ministras nusišalintų ir sprendimo priėmimo teisė būtų perduota Ministrui Pirmininkui“, – teigė D. Šakalienė.
Kitaip tariant, derybas kuruoja ministrės politinio pasitikėjimo komandos žmogus, o padėti parašą teisė perleidžiama premjerui. Tik klausimas, ar jis pats nagrinėtų, ant ko pasirašo, ar tiesiog pasitikėtų savo Vyriausybės nario nuomone. Būsimoji premjerė Inga Ruginienė neseniai pripažino, kad nežino niuansų krašto apsaugos sistemoje, bandys į juos gilintis tik dabar.
„Jeigu jau teks garbė man tą daryti, tai tikrai norėsiu daug daugiau detalių. Ir ypatingai svarbus, matyt, faktorius bus, ar tai yra vienintelis tiekėjas visoje Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje, ir daugiau nėra iš ko pasirinkti, nes kartais tam tikrose labai siaurose srityse ir taip atsitinka, ar vis dėl to mes turime pasirinkimą iš kelių tiekėjų ir galbūt galime tiesiog pasirinkti kitus tiekėjus ir išvengti regimybės“, – teigė I. Ruginienė.
Nuo sprendimo nenusišalino?
D. Šakalienę 4 tūkstančiais eurų parėmė ir Aivaras Kašuba. Jis – vienas iš bendrovės „Lithuania Defense Services“ vadovų. Bendrovę įsteigė vokiečių „Rheinmetall“ ir „KNDS“ įmonės. Prieš porą metų tas pats A. Kašuba tuomečiam ministrui Arvydui Anušauskui rodė ir pasakojo apie Lietuvoje remontuojamus „Leopard“ tankus, kurie buvo pažeisti Ukrainos fronte.
Pats A. Anušauskas per rinkimus sulaukė D. Antanaičio paramos – tik 5 kartus mažesnės nei D. Šakalienė, 1 tūkst. eurų.
O D. Šakalienė, sakanti, kad nusišalina nuo sprendimų, kurie susiję su įmonėmis, kurių žmonės ją parėmė, neaišku, ar nemeluoja.
TV3 žiniomis, šių metų birželio 20 dieną Gynybos resursų agentūros posėdyje svarstytas klausimas dėl „Leopard“ tankams skirtų tiltatiesių pirkimo iš vokiečių kompanijos „KNDS“. Sprendimas buvo priimtas teigiamas, bet posėdyje dalyvavusi D. Šakalienė nuo šio klausimo nenusišalino, nors būtent dukterinėje „KNDS“ įmonėje Lietuvoje ir dirba ją 4 tūkstančiais parėmęs A. Kašuba.
Ministeriją šią informaciją patvirtino.
„Jei jūsų klausimas siejamas su A.Kašubos skirta parama D. Šakalienės rinkimų kampanijai, atkreipiame dėmesį, kad minimas asmuo yra įmonės samdomas darbuotojas, o aukščiau įvardijamos aplinkybės liudija apie įsigijimo nepakeičiamumą“, – rašoma D. Šakalienės komentare.
„Po mano patvirtinimo turėsime su kiekvienu ministru asmeninius pokalbius ir, matyt, aptarsime ir šitą situaciją“, – teigė I. Ruginienė.
„Jeigu mes kalbame apie visuotinės gynybos principą, pasitikėjimą kariuomene, Krašto apsaugos ministerija jis turi būti neginčijamai skaidrus ir tikras“, – teigė D. Gaižauskas.
Kai kuriose šalyse verslui remti politikus – nieko blogo. Taip kadaise buvo ir Lietuvoje, įtakos siekiančios įmonės didelėmis sumomis rėmė politines partijas, dažnai pinigus skirdavo kelioms skirtingoms partijoms per vienus rinkimus. Tuo užsiėmė ir rusiškomis dujomis prekiavusi „Dujotekana“ ir galiausiai į didžiulį skandalą įklimpęs „MG Baltic“ koncernas.
Vis tik 2012-aisiais prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo tokio rėmimo draudimą, tikėjosi, kad politikų ir verslo susitarimai bus skaidresni. Bet kaip rodo praktika, dabar politikams pinigus aukoja ne įmonės, o tiesiog tų įmonių savininkai, vadovai ar jų giminaičiai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE:
