Opozicija nenustoja skambinti pavojaus varpais, esą reforma ne tik nepagerins sveikatos paslaugų kokybės gyventojams, bet ir išgins medikus iš gydymo įstaigų. Tvirtinama, kad neseniai nuskambėję masiniai pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejai jau yra vykdomos reformos pasekmė.
Valdantieji gi atkerta, kad medikai pasitraukė dėl visai kitų priežasčių ir reforma čia niekuo dėta.
„Turime rajonų, kur vos ne dešimtimis išėjo sveikatos priežiūros specialistai, bet priežastys yra ne reforma. Pavyzdžiui, Zarasuose priežastys yra grynai politinės, Raseiniuose medikai aiškiai deklaravo, kad jų netenkina vadovo konkurso sąlygos. (...) Dėl politinio konflikto labiausiai nukenčia pacientai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
Nežinia neskatina rinktis rajonų
Savo ruožtu Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris tikino girdįs optimistiškai nenuteikiančių darbuotojų pastebėjimų.
„Atsirado jungimo (pirminio ir antrinio lygio – aut. past.) gandai ir Pakruojyje. Niekada nė vieno darbuotojo nestūmiau nei į vieną, nei į kitą pusę, tiesiog išklausydavau nuomones ir nesistengiu įpiršti savos.
Tai, vienas dalykas, dabar kyla didžiulis stresas dėl atleidimo lapelio gavimo. Antras dalykas, jei netoli iki pensijos liko, sako, kad pasiima išankstinę, dar išeitinę kompensaciją ir čia daugiau negrįš. Čia yra vidurinio personalo žodžiai.
O iš tų, kurie dirba rezidentais, budi, klausiu, ką darysit? Sako, kai prasidėjo tokie pertvarkos vėjai, bardakai Lietuvoje, nežinai, kas bus, gal geriau save investuos į užsienį – ten yra ramu. Jie sako taip: kai prasideda toks malimas ir nėra ramybės, niekas nenori gyventi tokioje vietoje ir ypač važiuoti į rajonus“, – kalbėjo jis.
Mato sunkumus plėtojant dienos paslaugas
Pašnekovo teigimu, nerimas ir abejonės dėl reformos eigos lydėjo nuo pat pradžių. „Kai buvo pristatinėjama, mes iškėlėme daugiau klausimų, atsakymų buvo mažiau“, – sakė jis.
V. Sudaris teigė matantis būdų, kaip pagerinti sveikatos priežiūrą ir jos teikimą gyventojams nedarant tokių drastiškų dalykų, kurie, jo teigimu, visiškai išbalansuoja sistemą.
„Nematau, kad kažkas pasikeis dėl pacientams teikiamų sveikatos paslaugų. Pacientas yra tik gražiomis frazėmis maitinamas. (...) Pablogėti tai nepablogės, šeimos gydytojai dirbs kaip dirbę – ar jie bus centre (savivaldybės sveikatos centre, – aut. past.), ar ne centre. Ligoninės – kiek joms bus leista, čia yra esminis žodis, teikti paslaugų, tiek jos ir teiks“, – kalbėjo jis.
Plėtodamas mintį V. Sudaris pakomentavo jo vadovaujamos ligoninės situaciją dėl taip reformos rėmuose propaguojamų dienos chirurgijos paslaugų.
„Gražiais žodžiais esame maitinami, bet paslaugų teikimo padidėjimo rajonuose absoliučiai nėra ir nebus, nes yra vartojimo rodikliai ir neleidžia jų daryti. Štai Pakruojis metus laiko laukia, kada bus leidžiama atlikti kai kurias dienos chirurgijos operacijas ir man aiškiai pasako – nieko jūs neturėsite, nes jų Lietuvoje yra teikiama per daug. Yra vyriausybės nutarimas dėl paslaugų masto, apimčių ir vartojimo, jis sustato visus taškus ant „i“, – situaciją komentavo Pakruojo ligoninės vadovas.
Koncentruojant paslaugas eilės didės
Pašnekovas apgailestavo, kad dėl tokios tvarkos negalima teikti pacientams reikalingų procedūrų, įsisavinti naujų metodų, operacijų.
„Negaliu to daryti, nes Lietuvoje tų procedūrų galbūt per daug. Jas daro kažkur koncentruotai, nors žmonės, kurie važinėja į kitas įstaigas, galėtų operuotis čia vietoje.
Pavyzdžiui, Visagino ligoninėje neleidžiama daryti jokios traumatologijos procedūrų, Biržams uždraudžiama persodinti sąnarius. Taip koncentruojama veikla ir didėja eilės. Ir jos didės“, – niūriai prognozavo V. Sudaris.
J. Sejonienė savo ruožtu pabrėžė, kad vis tik paslaugos turi būti rentabilios: „Net dienos stacionaro paslaugų, ar tai būtų terapija, ar chirurgija, turi būti pakankamas kiekis, kad tas paslaugas būtų, gal ir negeras žodis, rentabilu įstaigai teikti, nereikėtų prašinėti dotacijų iš savivaldos tam, kad jie išsilaikytų iš tų paslaugų, ką suteikia ir išlaikytų savo darbuotojus, kad jiems būtų patrauklu dirbti, jie neatvažiuotų ten miegoti, o dirbtų.“
„Nematau, kad kažkas pasikeis dėl pacientams teikiamų sveikatos paslaugų. Pacientas yra tik gražiomis frazėmis maitinamas“, – sakė V. Sudaris.
Ji priminė ir savo gimtųjų Kėdainių pavydį, kur teko uždaryti akušerijos stacionarą, mat paslaugų per metus būdavo apie 200.
„Kai kuriais metais net tiek nebūdavo. Tai nėra racionalu išlaikyti tokį skyrių ir tada, matyt, tikrai racionaliau žmones pavėžėti ten, kur vyksta intensyvesnis darbas. Matyt, ir su kitomis paslaugomis taip. Tų paslaugų turi būti pakankamas skaičius, kad ir ligoninei būtų naudinga, ir gyventojai kad gautų kokybišką paslaugą. Nes mediko kvalifikacija labiausiai priklauso nuo to, kiek jis praktikuojasi“, – komentavo parlamentarė.
Padės optimizuoti kaštus
Konservatorė pridūrė nieko drastiško šioje reformoje nematanti.
„Ne vienus metus, dešimtmečiais turime rodiklius, kuriuos mums teikia tarptautinės organizacijos – ir Europos Komisija, ir EBPO, kad situacija Lietuvoje nėra gera. Tad faktas, kad kažką daryti reikia. Ar bandoma padaryti kažką drastiško? Nemanau.
Antro lygio specialistų paslaugų ir šeimos medicinos sujungimas, prijungimas, bendradarbiavimo sutartys – manau, bent administracine prasme tas yra racionalu. Jei padarome iš kelių įstaigų vieną, bent jau administraciniai resursai turėtų sumažėti. Ar dėl to pagerės sveikatos priežiūros paslaugų pacientams, nesu taip įsitikinusi“, – pripažino ji.
Pasak Seimo narės, jei rajone nėra antro ar trečio lygio specialisto, kuris galėtų konsultuoti, tai reforma iš savęs kaip ir nieko nepadarys: „Administracinių kaštų mažinimas – čia didžiausia prasmė.“
V. Sudariui gi kaštų mažinimo klausimas neatrodė toks reikšmingas dalykas.
„Kaip suprantu, reformos pagrindinis motyvas yra paslaugų gerinimas, o ne kaštų mažinimas. Kaštai, kurie galbūt atseit sumažės, čia mažiausiai turi įtakos. Įstaigos jų neturi tokių didelių, kad čia galėtume manipuliuoti. Ir kas iš to, kad sumažės – kas žmogui geriau? Juk į juos turime orientuotis“, – pastebėjo jis.
Pritaria, kad nereikia buldozerio
V. Sudario teigimu, sistema išbalansuojama dėl to, kad didieji pinigai išeina centrams, o praktiškai visa reforma gula ant rajonų pečių. Vis tik J. Sejonienė tikino, kad rajonai esą jau dabar puikiai žino, į kokią pinigų sumą gali pretenduoti.
„Aišku, priklausys nuo to, koks pokytis bus padarytas ir kokie bus rezultatai. Vygantas prasitaria, tarsi toks buldozeris čia yra, tai aš irgi sakau, kad rajonai tai turėtų daryti etapais ir pažiūrėti, duoda tai naudos ar ne.
Antra, valstybines įstaigas paprasčiau kažkaip asocijuoti – sujungimo, prijungimo, bendradarbiavimo būdu, koks jis bebūtų pasirinktas ir žiūrėti, koks rezultatas, ar pagerėja paslaugos prieinamumas ir jų kokybė pacientams. (...) Tikiu, kad nusiramins tos aitros ir didžiausią naudą iš reformos gaus pacientai“, – kalbėjo Seimo narė.
V. Sudaris tikino, kad kokybiškas paslaugų kokybę galima keisti gerinant aparatūrinę bazę, keliant kvalifikaciją, tuo metu nei sujungimas, nei prijungimas to nepakeis.
„Gal geriau tuos pinigus investuokime į aparatūrinę bazę, pastatus, kvalifikaciją. Antras dalykas, vidiniai procesai. Paprastas pavyzdys, kam kartais reikia papildomų specialistų konsultacijų? Štai pirminei reabilitacijai reikia reabilitologo siuntimo, nors užtektų šeimos gydytojo siuntimo – iškart sumažėtų eilės pas reabilitologą.
Arba perteklinis specialistų laikymas rajono ar kitoje ligoninėje. Pavyzdžiui, kiaurą parą laikomas endoskopuotojas – tegu jie būna centruose, kam naudoti resursus, juos samdyti ir taip toliau. Praktiškai galime pagerinti situaciją, padidinti specialistų kiekį neįdėdami pinigų. Reikia tik tuos dalykus identifikuoti, o ne politikuoti“, – kalbėjo LRLA vadovas.
Jis prognozavo, kad įvykdžius reformą bus tik chaoso, o pacientai geresnio gyvenimo per daug nepajus.
„Pacientai pamatys, kad kažkas pasikeitė, jei jiems sakys, kad yra kažkas geriau, galbūt ir patikės. Bet realiai nei eilių sumažinsime, na, kokybė gal pagerės dėl pinigų, investuotų į aparatūras. O toliau vėl turėsime naują valdžios ciklą, ateis nauji mesijai ir bus kalbama iš naujo“, – apibendrino V. Sudaris.
Vieną kartą baikit tikėtis , kad fašistai padarys kažką gero žmonėms .
