• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Britai apie devynias valandas per dieną praleidžia sėdėdami, tačiau Norvegijos mokslininkai nustatė, kad 25 minutės fizinio aktyvumo gali sumažinti mirties riziką, susijusią su nejudriu gyvenimo būdu.

Britai apie devynias valandas per dieną praleidžia sėdėdami, tačiau Norvegijos mokslininkai nustatė, kad 25 minutės fizinio aktyvumo gali sumažinti mirties riziką, susijusią su nejudriu gyvenimo būdu.

REKLAMA

Kovo mėnesį bus minimos ketvirtosios Covid-19 karantino metinės, tačiau beveik 30 proc. britų vis dar dirba nuotoliniu būdu, o tai, deja, daugeliui reiškia sėdimą gyvenimo būdą.

Nacionalinė sveikatos tarnyba įspėja, kad, kai mažai judama arba visai nesimankštinama, padidėja nutukimo, 2 tipo diabeto, vėžio ir ankstyvos mirties rizika.

Net trumpas fizinis aktyvumas sumažina mirties riziką

Sveikatos priežiūros įstaiga aiškina, kad manoma, jog nejudrumas lėtina medžiagų apykaitą, o tai daro įtaką organizmo gebėjimui reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir gebėjimą skaidyti kūno riebalus.

Suaugusieji sėdėdami praleidžia apie devynias valandas per dieną, įskaitant darbą prie stalo, televizoriaus žiūrėjimą ir keliones transporto priemonėmis.

REKLAMA
REKLAMA

Laimei, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vos 25 minutės vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo kasdien gali sumažinti padidėjusią mirties riziką, susijusią su sėdimu gyvenimo būdu, rašo mirror.co.uk.

REKLAMA

Žurnale „British Journal of Sports Medicine“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjama, ar fiziniai pratimai gali turėti įtakos ryšiui tarp sėdimo laiko ir mirtingumo. Atlikdami tyrimą mokslininkai apibendrino individualius keturių grupių, kurių dalyviams buvo įrengti aktyvumo sekimo prietaisai, duomenis.

Jie analizavo maždaug dvylikos tūkstančių 50 metų ir vyresnių asmenų duomenis. Dalyviai buvo stebimi ne trumpiau kaip dvejus metus, todėl buvo galima sužinoti apie galimai įtaką darančius veiksnius, tokius kaip lytis, išsilavinimo lygis, svoris, ūgis, rūkymo istorija, alkoholio vartojimas, esamos ir⁄arba buvusios širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir diabetas.

REKLAMA
REKLAMA

Iš 12 000 žmonių maždaug 5 950 kasdien sėdėdavo mažiau nei 10,5 valandos, o 6 042 sėdimoje padėtyje praleisdavo 10,5 valandos ar ilgiau. Iš mirties registro gauti duomenys parodė, kad 805 (7 proc.) žmonių mirė per vidutiniškai penkerių metų laikotarpį.

Iš jų 357 (šeši procentai) kasdien sėdėdami praleisdavo mažiau nei 10,5 valandos, o 448 – 10,5 valandų ar daugiau. Rezultatai parodė, kad neaktyvus sėdėjimas daugiau nei 12 valandų per dieną koreliavo su 38 proc. didesne mirties rizika, lyginant su tais, kurie kasdien sėdėdavo aštuonias valandas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrimo išvados

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad ši tendencija pastebėta būtent tarp dalyvių, kurie nurodė, kad kasdien vidutinio ir intensyvaus lygio fiziniam aktyvumui skirdavo mažiau nei 22 minutes. Tyrimas rodo, kad ilgesnė nei 22 min. aktyvi kasdienė fizinė veikla buvo susijusi su mažesne mirtingumo rizika.

Be to, didesnis vidutinis ir intensyvus fizinis aktyvumas buvo susijęs su tolesniu rizikos mažėjimu, nepriklausomai nuo kasdienio sėdėjimo laiko. Todėl papildomos 10 minučių kasdienės fizinės veiklos buvo susijusios su 15 proc. mažesne mirties rizika tiems, kurie sėdint praleidžia mažiau nei 10,5 valandos.

REKLAMA

Asmenims, kurie kasdien daugiau nei 10,5 valandos praleidžia sėdimoje padėtyje, ilgesnė fizinio aktyvumo trukmė buvo susijusi su 35 proc. mažesne mirties rizika. Svarbu pažymėti, kad tyrimo metu nepavyko nustatyti tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio.

Tyrėjai padarė išvadą, kad ilgesnė nei 22 minučių vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo trukmė gali būti veiksminga, mažinant mirtingumo riziką dėl didelio sėdėjimo laiko. Pastangos skatinti fizinį aktyvumą gali būti labai naudingos žmonių sveikatai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų