Psichologė pabrėžė, kad stiprus santykis nepriklauso nuo laiko kiekio, o nuo kokybės. Tad net jei jūsų dienotvarkė perpildyta, vis dar galite pasirūpinti tuo, kas svarbiausia.
Santykiams reikia pastangų
Kalbant apie santykių išlaikymą, svarbu suprasti, kad jie savaime neišsilaikys, jei dėl to nieko nedarysime. Ir visai nesvarbu, ar kalbame apie ryšį su vaiku, partneriu ar draugu, jeigu santykiui neskiriame dėmesio, jis tiesiog ima nykti. Svarbu prisiminti, kad santykiuose dažniausiai svarbesnė yra ne kiekybė, o kokybė.
„Labai dažnas klausimas, kurį išgirstu psichologo kabinete, yra toks: kaip palaikyti ryšį su vaiku, kai tiek daug veiklų? Vaikai – darželyje, mokykloje, lanko būrelius, o tuo pat metu mes ir patys turime daug asmeninių darbų, atsakomybių, santykių. Atrodo, norisi vaiką auginti, padėti jam atsiskleisti, bet viskam pritrūkstame laiko. Tai ką daryti?“
Svarbiau kokybė, o ne kiekybė
Dažniausias atsakymas – ieškoti kokybiško laiko. Ne ilgo, bet prasmingo.
„Pavyzdžiui, su tėvais dažnai juokaujame, kad 20 minučių kokybiško laiko per dieną – dar realu surasti. Be telefonų, be televizoriaus, be „Netflix“ fone. Tiesiog laikas, kai žaidžiame, kalbamės, domimės vienas kitu. Ir tai galioja tiek santykyje su vaiku, tiek su partneriu.“
Ryšys kuriamas panašiais būdais per dėmesingą, nuoširdų buvimą kartu. Kitaip jis tiesiog nesusiformuos, ar neišliks.
Tradicijos, kurios formuoja įpročius
Taip atsiranda šeimos tradicijos – savaitiniai mamos ar tėčio ir vaiko laikai. Kartais dažnesni, kartais retesni, bet svarbiausia, pastovūs.
„Taip pat atsiranda ir laikas partnerystei, kai, tarkime, seneliai ar auklė pasirūpina vaikais, o tėvai turi progą pabūti kartu. Ir tai nebūtinai turi būti prabangi vakarienė – gali būti tiesiog rami vakaro valanda namuose, kai nuoširdžiai pasikalbame, kas vyksta vieno ar kito gyvenime. Kad, kaip Simonas yra sakęs, nebūtų taip, jog vaikai užauga, o mes staiga paklausiame vienas kito: „O kas gi vyko tavo gyvenime visus tuos metus?“
S, Urbonas juokavo: „Ai, žinai, paskui paaiškėja, kad „kitą šeimą“ turėjau... Gal iš tiesų verta netgi kalendoriuje pasižymėti tokius laikus. Kaip turime darbo susitikimus, taip galėtume įsirašyti laikas su šeima, laikas su vaiku.“
„Tokie laikai atėjo šeimą į kalendorių įsidėti“, – pritaria ir Gabija.
S. Urbonas priduria, kad jei taip gyvename pagal kalendorių, su daugybe susitikimų ir reikalų, tai tame kalendoriuje tikrai turėtų atsirasti ir susitikimas su partneriu, ir laikas su vaiku. Tada jau eini per punktelius ir tą laiką tikrai skiri.
Įsirašyti į kalendorių
Psichologė sako, kad jeigu didžioji dalis dienos veiklų užfiksuota kalendoriuje, o vaikui ar partneriui ten nėra vietos, normalu, kad jiems pritrūksta dėmesio. Todėl nėra nieko blogo, jei toks laikas atsiranda kalendoriuje, atvirkščiai, tai gali būti labai geras sprendimas.
„Net paprastas priminimas, parašyti partneriui žinutę, gali būti ryšio kūrimo veiksmas. Tai parodo, kad dienos metu prisimenu jį, jis man svarbus, aš apie jį pagalvojau. Tas pats galioja ir vyresniems vaikams, jei jie turi telefonus, galima jiems parašyti: „Myliu tave“, „Tu man svarbus“. Ir tai taip pat yra ryšio kūrimas“, – apibendrina A. Statkutė.
Net mažos smulkmenos kuria ilgalaikį santykį.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Straipsnis parengtas pagal naujienų portalo tv3.lt ir „Tėvų darželio“ tinklalaidę „Tėvai paprastai“.
