Kaune nuo legioneliozės mirė 2 žmonės, iš viso užfiksuota 18 atvejų

Anot centro, du nauji atvejai fiksuoti rajone, vienas – Kauno mieste. 

Pasak Centro, vienas miręs asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų. Popiet iš gydymo įstaigos gautas pranešimas apie dar vieną mirusįjį, jis priklausė vyresnių nei 65-erių amžiaus grupei.

„Šiandien dieną mirė 80–90 amžiaus grupės pacientė(-as). Pacientas turėjo ir kitų gretutinių ligų. Infekcinių ligų skyriuje ligonis pradėtas gydyti nuo legioneliozės šią savaitę“, – nurodė LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kilus pavojingos ligos protrūkiui atsakė, ar galima užsikrėsti geriant vandenį: aiškėja, kur Kaune nustatyti atvejai

Aiškėja daugiau apie legioneliozės protrūkį Kaune: ligoninėje – jau 12 žmonių

Daugelyje šalies gydymo įstaigų – pokyčiai: tai privalu žinoti visiems

Anksčiau portalui tv3.lt jis patikslino, kad medikai pirmosios skelbtos aukos pagrindine mirties priežastimi laiko gretutines ligas. Nurodoma, kad pacientas į ligoninę pateko dėl kitų sveikatos sutrikimų.

„Medikai mirtį traktuotų ne kaip tiesiogiai nuo legioneliozės, o gretutinių lėtinių ligų. Jis buvo patekęs į Vidaus ligų skyrių, paguldytas dėl visai kitų priežasčių, kelių sunkių ligų ir jis staigia mirtimi numirė“, – komentavo S. Tvirbutas.

Iš viso – 18 atvejų

Iš viso šiuo metu yra užregistruota 18 legioneliozės atvejų, iš kurių – du mirties. 14 užsikrėtimų nustatyti Kauno rajone, keturi – Kauno mieste.

„Tęsiami epidemiologiniai tyrimai ir kiti suplanuoti veiksmai ligos plitimui suvaldyti“, – nurodo centras.

„Susirgę asmenys gyvena tiek daugiabučiuose, tiek vienbučiuose (nuosavuose) būstuose. Daugeliui jų karštą vandenį tiekia bendrovė „Kauno energija“, kai kurie naudoja asmeninius vandens šildytuvus, vienas iš susirgusiųjų naudoja šulinio vandenį. Todėl kaip užsikrėtimo priežastį įvardyti vieną šaltinį negalima“, – teigia NVSC.

Anot centro, nėra duomenų ir apie tai, kad susirgę asmenys būtų lankęsi kokioje nors vienoje viešoje vietoje, kurioje galėjo užsikrėsti.

Siekiant įvertinti situaciją ir pateikti rekomendacijas gyventojams, NVSC kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba vykdo neplaninius patikrinamus.

Savo ruožtu „Kauno energija“ nuo penktadienio vidurnakčio iki 16 val. Kauno rajone, Garliavoje, atlieka terminę prevenciją – procedūrą padidinant karšto vandens temperatūrą vandens sistemoje. 

Neranda infekcijos židinio

Anot NVSC, nėra duomenų ir apie tai, kad susirgę asmenys būtų lankęsi kokioje nors vienoje viešoje vietoje, kurioje galėjo užsikrėsti.

Siekiant įvertinti situaciją ir pateikti rekomendacijas gyventojams, NVSC kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba vykdo neplaninius patikrinamus.

Savo ruožtu „Kauno energija“ nuo penktadienio vidurnakčio iki 16 val. Kauno rajone, Garliavoje, atlieka terminę prevenciją – procedūrą padidinant karšto vandens temperatūrą vandens sistemoje. 

NVSC Kauno departamentas yra organizavęs laboratorinių vandens tyrimų atlikimą susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose, dalies rezultatų tikimasi sulaukti kitą savaitę.

Kur didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze?

Primenama, kad ši liga plinta per vandens purslus (aerozolius) su Legionella bakterijomis (legionelėmis). Legionelių dauginimuisi ypač palankus nepakankamai šaltas arba nepakankamai karštas vanduo.

Legionelės dauginasi:

• Lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje. Vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (pvz., seni, užakę vamzdynai; neapgyvendinti viešbučių kambariai ir kt.);
• Kai vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys, padengtuose apnašomis, purvinuose bei korozijos apimtuose ar kiauruose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose;
• Karšto ir šalto vandens sistemose, esant palankiausiai vandens temperatūrai 20–45 ºC;
• Vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose.

Būtinos sąlygos užsikrėsti ir ligai išsivystyti yra virulentiškų legionelių buvimas aplinkoje, jų plitimas susidarant aerozoliui, esant imliam organizmui, pakankamai užkrato dozei, susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui.

Reikšmingi legioneliozės rizikos veiksniai yra rūkymas, lėtinės plaučių ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos ir kitos imunodeficitą slopinančios ligos bei profesiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbas statybose su žemės gręžiniais, santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis. Taip pat vienas iš rizikos veiksnių užsikrėsti legionelioze yra amžius, nes vyresni žmonės (> 50 m.) yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Vaikai serga retai, mažiau nei 1 proc. nuo visų registruotų atvejų.

Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze yra vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:

• dušai ir vandens čiaupai;
• mineralinio vandens, sūkurinės vonios ir baseinai;
• turkiškos pirtys ir saunos;
• aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai;
• dekoratyviniai fontanai;
• drėkinamos maisto vitrinos;
• soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį);
• įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Legioneliozės simptomai

Legioneliozei  būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: Pontiako karštligė, kuriai būdinga lengvesnė ligos eiga be pneumonijos, ir sunki ligos forma – legionierių liga. Užsikrėtus simptomai dažniausiai atsiranda po 2–10 dienų, retais atvejais simptomai atsiranda per tris savaites. Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo, vėliau sausas kosulys,  darosi sunku kvėpuoti ir tai gali peraugti į ūminę pneumoniją. Apie trečdalis ligonių viduriuoja arba vemia, o apie pusę praranda orientaciją arba ima kliedėti.

Legioneliozės profilaktikos priemonės

• Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje, nei 60 ºC temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:
• Užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60 °C; Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50 °C.
• Užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20 °C;
• Prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
• Jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;
• Po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo, valymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2–4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo, atlikti terminę dezinfekciją, t. y.  vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad šilumos vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 °C. Atlikus tokią terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai;
• Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.