Kasčiūnas kritikuoja pasiruošimą gintis: „Trinkelės laimi prieš integruotą oro gynybą“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Lietuvos valdžia žada sugalvoti, kaip apsisaugoti nuo dronų ir nuo balionų, kurie trukdė sostinės oro uostui. Šią savaitę valstybės vadovai bei kitų institucijų atstovai rinkosi Prezidentūroje spręsti oro gynybos klausimų. Po kelias valandas trukusių diskusijų Valstybės gynimo taryba paskelbė, kad Lietuva per trejus metus bandys į oro gynybą investuoti kelis šimtus milijonų eurų. Taip valdžia bandys stabdyti Lietuvos oro erdvę teorizuojančius iš Baltarusijos pusės atskrendančius dronus bei balionus. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nausėda – apie Baltarusiją, Žemaitaitį ir koaliciją: įtampos kyla iš nuoskaudų

Rumunija buvo priversta pakelti naikintuvus: dronai pažeidė oro erdvę

Veidoskaitininkas išanalizavo Gitano Nausėdos veidą: 1 dalykas vargina prezidentą

„Reikalingos priemonės tiek detekcijai, tiek perspėjimui, tiek neutralizavimui bepiločių orlaivių ir galimai „Meteo“ balionų“, – komentavo Prezidento patarėjas Deividas Matulionis.

Pusę milijardo eurų ims iš KAM asignavimų

Anksčiau valdžios institucijos ir kariuomenė yra užsiminusi, kad tokia oro gynybos sistema Lietuvai gali atsieiti apie pusę milijardo eurų. Ši suma, pasak Valstybės gynimo tarybos, bus imama iš jau numatytų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimų. 

Prezidentūra mano, kad papildomų pinigų neskyrimas oro gynybai nepakenks kitiems kariuomenės projektams. Šalies vadovai anksčiau yra sutarę iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją. 

„Gynybos biudžetas kitais metais bus 5,38 procentai. Atitinkamai galbūt tam tikras peržiūrėjimas bus reikalingas, bet aš manau, kad tai neturės įtakos divizijos projekto įgyvendinimui“, – teigė D. Matulionis. 

„Nebus taip, kad per vienerius metus tas pusė milijardo bus skirtas ir kažkas tokio bus labai nupirkta. Vienas dalykas, tas priemones, kurias reikia nupirkti, jų nėra parduotuvėje, jas reikia užsakyti, reikia sulaukti eilėje. Antras dalykas, jos nuolat kinta, jos vis tobulėja, labai greitai keičiasi, todėl tas, matyt, bus išdėstyta per ilgesnį laikotarpį“, – komentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

Opozicijos kritika

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras kol kas nedetalizuoja, ko Lietuva turės atsisakyti dėl papildomų oro gynybos priemonių įsigijimo. Pasak buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, valdantieji turėtų peržiūrėti prioritetus valstybės biudžete. 

„Kalbama yra apie pusę milijardo, apie 5–6 šimtus milijonų. Spėju, kad dėl tos priežasties, kad biudžetas ne iki galo yra išpildomas ir vis dar yra galimybė iš to gynybos biudžeto būtų skiriama ne tik operacinio pajėgumo, divizjos plėtotei, bet ir, pavyzdžiui, trinkelėms kažkur regionuose. Akivaizdu, kad trinkelės laimi prieš integruotą oro gynybą“, – komentavo L. Kasčiūnas. 

Tiek valdantieji, tiek prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad netoleruos oro balionų skraidymo ir Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi juos numušti. Tačiau nors kariuomenė pasirengusi, numuštų balionų nėra. 

„Tų bandymų buvo, kada tai buvo nepavojinga gyventojams. Faktų, kad būtų numuštas balionas, neturiu“, – sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

„Užkėlėm kartelę, tuščiai pašaudėm politiškai, o laukia mūsų daug namų darbų“, – situaciją įvertino L. Kasčiūnas. 

Viso krašto apsaugos biudžetas kitąmet turėtų siekti apie 4,8 mlrd. eurų. 

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.