deividas matulionis

 Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad Lietuva tikisi, jog artimiausiais mėnesiais Baltijos šalyse NATO oro policijos misiją vykdantiems naikintuvams bus suteikta daugiau įgaliojimų.

Oro gynybos stiprinimui skirtos priemonės nebus įsigyjamos iš šiuo metu divizijos vystymui skirto finansavimo, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. „Labai aiškiai ir tvirtai turime pasakyti, kad iš divizijos pinigų šioms priemonėms pinigai nebus imami. Tai labai tvirta pozicija ir ji patvirtinta yra pačiame aukščiausiam lygyje. Diviziją vystysime kaip vystėme, nelįsime į tą biudžetą, kuris tam skirtas“, – antradienį Žinių radijui sakė D. Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad Lietuvos kariuomenės divizijos formavimas nevėluoja. Pasak jo, visi įsigijimai bei vienetų formavimas vyksta tinkamu tempu. „Dėl divizijos įgyvendinimo jokių vėlavimų nėra, galime konstatuoti, kad visi reikalingi įsigijimai vykdomi ir karių komplektavimas taip pat vyksta“, – pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė D. Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, jog divizijos plėtojimas vykdomas tinkamu tempu. „Dėl divizijos įgyvendinimo – jokių vėlavimų nėra. Galime konstatuoti, kad visi reikalingi įsigijimai vykdomi ir komplektavimas karių taip pat vyksta“, – po pirmadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio kalbėjo D. Matulionis. Kariuomenėje išvystyti diviziją planuojama iki 2030-ųjų.

Vilniuje viešėjęs naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigė, kad JAV prezidento pareiškimas apie karius Lenkijoje yra gera žinia visam regionui. Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo K. Nawrockiui už Lietuvos ir viso regiono interesų gynimą.

Tai, jog Lenkija su Nyderlandų pagalba numušė jos oro erdvę pažeidusius Rusijos dronus, yra geras ženklas iš NATO, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Anot jo, Aljanso narės ateityje taip pat kategoriškai turėtų į pavojus reaguoti ir ateityje. „Geras ženklas, kad NATO ėmėsi veiksmų. Dažnai buvo kalbama apie tai, kad taikos metu yra labai sudėtinga numušinėti (oro objektus – ELTA), nes yra tam tikra rizika.

 Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis penktadienį pareiškė, kad Lietuvos migracijos politika turi būti griežtinama.

Pasirodžius informacijai apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) planus mažinti karinę paramą Europos šalims, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, jog šiuo metu Lietuvos prioritetas yra JAV karių išlaikymas.  „JAV Baltijos saugumo iniciatyva yra jau seniai veikianti programa, kuri buvo ir yra tikrai naudinga mūsų krašto apsaugos vystymui (…). Mes apie tai (planus mažinti paramą – ELTA) žinojome, bet tai yra JAV vidaus politikos klausimas.

Dėl šią vasarą į Lietuvos erdvę iš Baltarusijos įskridusių dronų, rugsėjo pabaigoje planuojama šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT), teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.  „Tai bus vienas iš svarbiausių prioritetų ir prezidentas įdėmiai stebės, kaip sekasi Krašto apsaugos ministerijai.

Jeigu bus išsiaiškinta, kad dėl oro gynybos ir šalies oro erdvės stebėsenos yra priimti ne visi reikalingi sprendimai, bus šaukiama Valstybės gynimo taryba (VGT), sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, jog savaitgalį įvykdyta Ukrainos masinė dronų ataka, nukreipta prieš Rusijos oro bazes, yra skambutis Kremliui susimąstyti. „Tai išties yra, kaip čia pasakyt, toks kaip ir skambutis Rusijai susimąstyti, kad Ukraina turi pajėgumų ir gali išties padaryti daug žalos Rusijos kariniams pajėgoms“, – pirmadienį LRT radijui sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, jog NATO narėms keliamas siekis didinti finansavimą gynybai iki 5 proc. BVP kai kurioms šalims, net ir labai turtingoms, gali tapti rimtu iššūkiu. Pasak D. Matulionio, siekiant spręsti šį klausimą, ieškoma kompromisinių formuluočių.  „5 proc. tikslas yra labai ambicingas tikslas ir kelios šalys jau aiškiai yra įvardijusios, kad artimiausiu metu jos skirs ne mažiau 5 proc.

Po neįvykusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vadimiro Putino susitikimo Stambule kilo svarstymų banga, ar taikos derybos nėra tik Rusijos kuriama iliuzija. Kremliui artimi šaltiniai skelbia, kad Rusijos vadovas V. Putinas niekada ir neplanavo priimti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymo susitikti Stambule, o po derybų Stambule V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija nesupranta šių susitikimų rimtumo ir visiškai nenori nutraukti karo.

Praėjusią savaitę Lenkijai ir Prancūzijai dvišaliu formatu įsipareigojus teikti abipusę karinę pagalbą, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis į tokius susitarimus žiūri skeptiškai. Pasak jo, jei Lietuva imtųsi sudarinėti papildomas dvišales sutartis, tai gali kelti abejones, ar šalis tikrai pasitiki NATO Aljansu.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiais patarėjas Deividas Matulionis remia siūlymą šiuo metu Seimo pirmininko potvarkiu įtvirtinus reikalavimus dėl parlamentarų darbo su įslaptinta informacija perkelti į Seimo statutą. „Na, be abejo, tai yra Seimo apsisprendimas. Bet aš manyčiau, kad yra teisingas kelias apibrėžti tiksliau, aiškiau, kad nebūtų nereikalingų interpretacijų. Manyčiau, tai teisingas kelias“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako palaikantis siūlymą suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.  „Esu prezidento patarėjas ir laikausi tos pačios linijos. Manau, kad suvienodinti (sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – ELTA) reikėtų. Tačiau, reikėtų pasižiūrėti, gal yra tam tikrų niuansų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad sprendimai dėl „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio galimybių dirbti su įslaptinta informacija yra Seimo vidaus reikalas. Jis teigė tikintis, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti leidimo R. Žemaitaičiui gavęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis priims išmintingą sprendimą. „Tai yra Seimo vidaus reikalas: ir Seimas turi apsispręsti, ir valdančioji koalicija turi apsispręsti.

Naujasis prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis nesiima vertinti, ar prieš porą metų, jam einant ambasadoriaus prie NATO pareigas, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo politinis. Vis tik, svarsto diplomatas, galbūt kažkam galėjo užkliūti jo kritinis požiūris ar noras diskutuoti tam tikrais klausimais. „Ką čia dabar vertinsi – politinis, ne politinis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad kitą savaitę turėtų atsirasti aiškumo dėl naujų karinių poligonų. „Kol kas dar nėra (naujienų – BNS), bet greičiausiai kitą savaitę jau aiškės“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas. BNS rašė, kad Lietuvoje jau kurį laiką ieškoma vietų naujiems kariniams poligonams.

Naujasis prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako esąs įsitikinęs, kad teisiškai aneksuotas Krymas Rusijos teritorija pripažintas nebus. Visgi, pasak buvusio Lietuvos ambasadoriaus NATO, jei taip įvyktų, tai sutrikdytų viso pasaulio tvarką. „Krymo de jure pripažinimas Rusijai, be abejo, būtų tikrai ypač pavojingas sprendimas, tiksinti bomba.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, jog NATO žvalgyba neturi indikacijų, kad rudenį vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ kels grėsmę Aljansui. „Kol kas NATO žvalgyba neturi jokių indikacijų, kad „Zapad“ pratybos bus plataus masto pratybos, kurios galėtų kelti grėsmę“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako turintis nuojautą, kad artėja susitarimas dėl taikos Ukrainoje ir kad derybų pabaigoje Krymo pusiasalis teisiškai nebus pripažintas Rusijai. „Aš turiu iš tikrųjų tam tikrą politinę nuojautą, kad artėja taikos susitarimas. Turbūt niekas kitas kaip Ukraina nesiekia to taikos susitarimo“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis pirmadienį pradeda darbą Prezidentūroje, kur užims šalies vadovo vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Apie tai BNS patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Minima pozicija buvo laisva nuo praėjusių metų gruodžio pradžios, kuomet buvęs Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys buvo paskirtas užsienio reikalų ministru.

Naujasis prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis pradės darbą šalies vadovo komandoje nuo pirmadienio, balandžio 28 d. Apie tai Eltai patvirtino prezidento G. Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis. Apie tai, jog diplomatas taps G. Nausėdos patarėju, remdamasi šaltiniais ELTA skelbė dar kovą. Savo ruožtu šalies vadovas tai patvirtino balandžio pradžioje.

Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, jog darbą atstovybėje NATO baigiantis ambasadorius Deividas Matulionis taps jo vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais. „Taip, galiu tai patvirtinti – jis taps Nacionalinio (saugumo – ELTA) patarėjų grupės vadovu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas. Apie tai, jog balandžio 17 d. darbą atstovybėje NATO baigiantis diplomatas taps G. Nausėdos patarėju, remdamasi šaltiniais ELTA skelbė jau anksčiau.

Kadenciją Lietuvos atstovybėje prie NATO baigiantis diplomatas Deividas Matulionis kol kas neatskleidžia, ar yra sulaukęs pasiūlymo tapti prezidento Gitano Nausėdos patarėju nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais. „Kai bus pasiūlymas, tada ir pasakysiu. Šiuo metu aš ruošiuosi pabaigti kadenciją, atsisveikinti su kolegomis ir grįžti į Vilnių. (Esu – ELTA) pasiruošęs priimti bet kokius pasiūlymus“, – penktadienį LRT televizijai teigė D. Matulionis.

Šių metų balandį darbą Lietuvos atstovybėje NATO baigiantis ambasadorius Deividas Matulionis turėtų tapti šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėju nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais, Eltai patvirtino su situacija susipažinę šaltiniai. Praėjusią savaitę prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo nuo balandžio 17 d. atšaukė D. Matulionį iš Lietuvos ambasadoriaus prie NATO pareigų. Pastarajame poste ambasadorius pradėjo dirbti 2020 m. balandį.

Vyriausybė trečiadienį pritarė dabartinio Lietuvos ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio atšaukimui iš pareigų nuo balandžio 17 dienos. Galutinį sprendimą dar turės priimti prezidentas. D. Matulionį iš pareigų pasibaigus trejų metų kadencijai planuota atšaukti dar pernai vasarą, tačiau galiausiai diplomatas liko pareigose dar metams. Dėl šio ambasadoriaus elgesio Užsienio reikalų ministerija (URM) 2023 metais atliko tarnybinį tyrimą.

Likus pusantro mėnesio iki jubiliejinio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone (JAV), ekspertai optimizmu netrykšta. Nors Ukraina bus dėmesio centre, jai sulaukti gerų žinių iš NATO tikimybė yra menka.  Šių metų liepos 9–11 d. Vašingtone įvyks 75-asis NATO viršūnių susitikimas. Pasak ekspertų, ši proga – ypatinga, mat NATO yra viena iš nedaugelio organizacijų, gyvuojančių taip ilgai ir sėkmingai. „Iš tikrųjų tai organizacija, kuri parodė savo galimybes.

NATO turėtų siekti didesnio nei 100 mlrd. eurų finansavimo Ukrainai , sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso Deividas Matulionis. NATO narėms vykdant diskusijas dėl ilgalaikės paramos šiai Rusijos invazijai besipriešinančiai valstybei, diplomatas tvirtina, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog į modelį galėtų būti įtraukta ir dvišalė pagalba. „Mes, Lietuva, sakome, kad tas 100 mlrd.

Pastaruoju metu vis dažniau girdim kalbas apie Europos Sąjungos gynybos pramonės atgaivinimą. Tačiau ar pakankamai šalys yra apsiginklavusios dabar ir ar turimos ginkluotės užtektų, jeigu iškiltų reali grėsmė? Klausiame Lietuvos ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio. Ar gali būti, kad Europos Sąjunga yra per mažai apsiginklavusi? Buvo tas laikotarpis, kai naiviai galvojome, kad karo nebus.

Užsienio reikalų ministerija (URM) dar praėjusiais metais norėjo Deividą Matulionį atšaukti iš ambasadoriaus NATO pareigų, tačiau tam pasipriešino prezidentas Gitanas Nausėda, teigia Prezidentūra. „Verta pažymėti, kad Užsienio reikalų ministerija norėjo atšaukti ambasadorių D. Matulionį dar 2023 metais, tačiau prezidentui nesutikus, inicijavo jam tarnybinį tyrimą“, – teigiama pirmadienį BNS atsiųstame Prezidentūros komunikacijos grupės komentare.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis stebisi Prezidentūros pareiškimais, esą ministerijos sprendimas atšaukti ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį yra kryptingas veikimas prieš diplomatą. Politikas pabrėžia – diplomato atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikšte. „Neįsivaizduoju, iš kokio tamsaus rūsio jie traukia tokius pasvarstymus. Mane nuoširdžiai stulbina visi šie pasisakymai.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimas šią vasarą atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį yra kryptingas elgesys diplomato atžvilgiu, nurodo Prezidentūra. Daukanto aikštė neatmeta, kad prašys D. Matulionio kadenciją pratęsti dar vieniems metams – jeigu nebus rastas tinkamas kandidatas jį pakeisti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) komisijos išvadai dėl ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio nusižengimo, nuobauda diplomatui nebus skiriama. „Ministras pritarė URM tyrimo komisijos dėl Deivido Matulionio galimo tarnybinio nusižengimo išvadoms“, – BNS pirmadienį nurodė ministro atstovė Paulina Levickytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako matantis tolesnį darbą su Lietuvos ambasadoriumi prie NATO Deividu Matulioniu po to, kai ministerijos komisija konstatavo, kad šis padarė tarnybinį nusižengimą. „Taip“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis, paklaustas, ar mato tolimesnį darbą kartu.

Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis padarė tarnybinį nusižengimą, kai nesilaikė instrukcijų per šiemet liepą vykusį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje, tačiau jam nuobaudos skirti nesiūloma, nusprendė diplomato elgesį tyrusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) komisija. „URM Deivido Matulionio galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė, kad D. Matulionis padarė tarnybinį nusižengimą ir nesilaikė ministerijos instrukcijų.

Oficialios Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacijos, kuri leistų kelti klausimus dėl ambasadorių Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno tinkamumo tęsti pareigas, šalies vadovas nėra gavęs, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Pasak jos, susidaro įspūdis, kad ir pati ministerija neturi konkrečių įrodymų, leidžiančių nepasitikėti diplomatais ar kritiškai vertinti jų elgesį.

Užsienio reikalų ministerijai pradėjus tarnybinius tyrimus iškart dėl 2 diplomatų veiklos, kai kurie opozicijos politikai vieną tyrimą vadina konservatorių politiniu žaidimu prieš rinkimus ar net kerštu prezidentui Gitanui Nausėdai. Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį ministerija įtaria valstybės institucijų suteikto mandato nesilaikymu.

Antradienį prasidedančio Vilniaus viršūnių susitikimo metu Ukraina nesulauks kvietimo į NATO, tačiau bus nustatyta aiškesnė tvarka, kokiomis sąlygomis jis galėtų būti suteiktas, sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso. „Na ir dėl to kvietimo – taip, Vilniuje kvietimo nebus, bet bus nustatyta gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti, kai sąlygos bus tinkamos“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

Vilniuje pirmadienio vakarą pasiektas susitarimas dėl regioninių gynybos planų yra didelis NATO viršūnių susitikimo laimėjimas, sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso Deividas Matulionis. Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

Ilgai laukti nereikėjo – dar nesibaigus NATO viršūnių susitikimui Madride – Putinas jau svaidosi grasinimais Aljansui. Kremliaus viršininkas pareiškė, kad Rusija kels grėsmę suomiams ir švedams, jei jie pas save įsileis NATO pajėgas. Gitanas Nausėda ragina neišsigąsti, esą tai įprastas Maskvos režimo stilius. O Madride esantys TV3 žinių žurnalistai aiškinosi ir kokios finansinės pagalbos iš NATO galime tikėtis įrengiant infrastruktūrą Vokietijos karių brigadai, kuri turėtų mus saugoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva turi rengtis totalinei visuotinei gynybai. Tačiau šalies ambasadorius NATO Deividas Matulionis ramina ir tikina, kad toks pasiruošimas yra sveikintinas, o pačiai Lietuvai nėra jokios realios grėsmės. Pokalbis su ambasadoriumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Po šios nakties rusų atakų, kai buvo subombarduota tiek vaikų ligoninė, tiek gimdymo namai, pasigirsta, kad rusai gali panaudoti ir biologinį ar cheminį ginklą.

Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis sako, kad artimiausiu metu Aljansas ketina aptarti sekmadienį įvykusį incidentą, kai Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė kompanijos „Ryanair“ keleivinį lainerį ir sulaukė Baltarusijos opozicijos atstovą, žurnalistą Ramaną Pratasevičių. Diplomatas sako, kad galima būtų laukti politinių spaudimo priemonių, nukreiptų prieš Baltarusiją. Norėčiau pabrėžti, kad NATO yra didelis vidinis susirūpinimas ir susierzinimas dėl to, kas vyksta.

Vyriausybė pritarė siūlymui Gedimino prospekte Vilniuje pastatyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, vadovavęs premjero sudarytai darbo grupei, sako, kad tarpukario Lietuvos kontekste būtų „būtų sunku surasti asmenybę, kuri galėtų prilygti Antanui Smetonai“. „Mūsų pareiga – tinkamai pagerbti ir įamžinti  A. Smetonos tragišką asmenybę, pirmąjį ir ilgiausiai poste išbuvusį Lietuvos Prezidentą, ryškų intelektualą, aktyvų vi...

Premjero sudaryta darbo grupė siūlo paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai statyti Gedimino prospekte Vilniuje, šalia buvusio centrinio knygyno. Darbo grupei vadovavęs Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad svarstytos penkios galimos vietos paminklui, tačiau pasirinkta nedidelė aikštė Gedimino prospekte, nes ši erdvė tiesiogiai susijusi su valstybės atkūrimo istorija.

Lietuva atidžiai vertins JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo prašymą neratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos sutarties, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministro teigimu, Lietuva vengia situacijų, kai reikia rinktis tarp ES ir JAV interesų, ir ieškos optimalaus sprendimo.  „Atidžiai įvertinsime šitą prašymą kaip ir visus mūsų strateginių partnerių prašymus, nes mums tai labai svarbu“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vyriausybė skelbia konkursą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklui ir antkapiui sostinės kapinėse. Vyriausybė penktadienį pranešė, kad kanceliarija tikisi atrinkti geriausią idėją partizanų vadui įamžinti Vilniaus Antakalnio kapinėse ir paminklą pastatyti iki kitų metų vasaros, projektui skirta 50 tūkst. eurų.   „Turime ypatingai pagarbiai įprasminti Lietuvos laisvės kovų vado, nepriklausomybės simbolio A. Ramanausko-Vanago amžinojo poilsio vietą.