Kaip naujienų portalui tv3.lt apie kitataučių, daugiausiai – rusakalbių, integravimąsi kalbėjo viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas, trūksta kryptingo lietuvių kalbos vartojimo skatinimo mūsų šalyje – ne tik tarp atvykėlių, bet ir tarp pačių lietuvių. Rusų kalba kelia nerimą ir rodo pagarbos stoką priimančiai šaliai.
Pašnekovo manymu, rusų kalbos dominavimas [Lietuvoje] yra nepriimtinas. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalbos kultūros stiprinimas yra svarbus ir patiems lietuviams, o rusų kalbos dominavimas viešojoje erdvėje yra nepriimtinas, nes atvykstantys rusakalbiai turėtų bent minimaliai mokytis lietuvių kalbos ir ją vartoti.
„Aš sakyčiau, kad tas kalbos kultūros didinimas tikrai praverstų ir mums patiems. Bet tai, kas vyksta šiandien viešojoje erdvėje, kurioje praktiškai ant kiekvieno kampo skamba ir dominuoja rusų kalba, tai yra absoliučiai nedovanotina ir neleistina.
Supraskite vieną dalyką, jeigu mes suteikiame pagalbą rusakalbiams žmonėms, atvykstantiems į mūsų valstybę, mes turime teisę jų reikalauti ir prašyti mokytis lietuvių kalbos, bent jau minimaliai. Kad lietuvių kalba būtų pagrindinė bendravimo kalba, o ne priešingai“, – pastebėjo pašnekovas.
Paviešintas vaizdo įrašas sulaukė įvairių reakcijų
Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Violeta Baublienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu apie nerimą keliančius vaizdus Vilniaus senamiestyje.
V. Baublienės paviešintas įrašas sulaukė aktyvios visuomenės reakcijos – vieni ragina imtis saugumo priemonių, kiti pasinaudojo proga iškelti platesnius klausimus apie tautinių mažumų integraciją ir valstybės švietimo politiką.
Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė V. Baublienė socialiniame tinkle „Facebook“ Violeta paviešino įrašą, kuriuo sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.
Moteris užfiksavo asmenis, kurie Vilniaus gatvėse pažeidžia viešąją tvarką – ne tik garsiai leidžia rusišką muziką, bet ir šlapinasi.
„Apie vakar. Ir ne į Vėlinių temą.
Kai atsikraustėme į senamiestį, jame gyventi dar nebuvo nei madinga, nei brangu.
Naktimis gatvėse ir kiemuose čia lakstė nedagėrę kaimynai, daužydavosi iki kraujų, vaikydavosi su peiliais, bučiuodavosi, bliaudavo savas dainas – den pabedy.
Šlapinimasis tarpuvartėse buvo „norma“, o kūno skysčių ir turinio smarvė buvo tikrasis senamiesčio kvapas.
Bet blaiva galva su kaimynais jie sveikindavosi ir „savų“ naktimis neliesdavo.
Vakar naktį grįžo senovė.
Grižo naujųjų laikų migrantų pavidalu. Su visu jiems būdingu „manieringumu“.
Liko nedaug laiko kol šitie pradės liesti visus. Bus jų gaujos, grupuotės, jų jėga, jų muzika, jų kalba, jų elgsena, jų fonas, kuris jau ir akivaizdus.
Jie jau rimtai grįžo.
Sunku suprasti kurios šalies migrantai keroja, dauguma jų kalba den pabedy kalba, turi LT automobilių numerius, elgiasi agresyviai, garsiai ir chamiškai.
Tai ką darom?“ – į visuomenę kreipėsi V. Baublienė.
Naujienų portalui tv3.lt moteris pabrėžė, kad šią problemą yra būtina spręsti, kol ji netapo dar didesne.
Violeta taip pat atskleidė, kad pati dėl to jau ėmėsi veiksmų.
„Parašiau pareiškimą policijai, žiūrėsime, ką galima dėl to padaryti“, – teigė ji.
Sureagavo ne vienas asmuo
Pamačius šį įrašą su V. Baubliene susisiekė keli žmonės, išsakydami savo nuomonę šia tema. Vytautas [red. tikrasis vardas žinomas] kritiškai įvertino ir kalbėjo valstybės sprendimą finansuoti rusakalbes mokyklas Vilniuje.
Jis taip pat kėlė klausimą, ar tokia švietimo sistema skatina tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę.
„Džiaugiuosi, kad pradėjote diskusiją dėl rusakalbių gausos Vilniuje [red. pastaba – kreipiamasi į V. Baublienę]. Sostinėje jiems „patogu“, čia gyvena ištisomis giminėmis, nes valstybė suteikia galimybę – finansuoja iš biudžeto „tautinių mažumų mokyklas“.
Kokiu tikslu valstybė moko moksleivius matematikos, chemijos, fizikos rusų kalba? Kur jie panaudos šias žinias? Ar dirbdami Lietuvoje?
Kokių šalių aukštąsias mokyklas pasirenka tautinių mažumų moksleiviai ir ar jie siekia iš viso studijų?“ – savo nuomonę pateikė jis.
Ar tikrai daugiausia rusakalbių gyvena didmiesčiuose?
Liudytojo nuomone, rusakalbiai daugiausia gyvena didmiesčiuose, todėl mažesniuose miestuose jie labiau integruojasi į lietuvišką aplinką.
„Niekas šios statistikos neskelbia. Rajonų centruose ar mažesniuose miestuose jų tiesiog nėra, o jeigu atvyksta – jie čia turi bendrauti su vietiniais, integruotis, vaikai privalo lankyti lietuviškas mokyklas.
Vilniuje ir Klaipėdoje gyvenantys, paprastai net šeimas kuria „su savais“.
Buvęs švietimo ministras Jakštas tik pradėjo kalbėti garsiau apie šią mokyklų bėdą, buvo iš karto sumenkintas“, – akcentavo pašnekovas.
Jis išreiškė kritiką valstybės finansuojamoms rusakalbėms mokykloms, teigiant, kad neva jos palaiko uždarą, neintegruotą bendruomenę, o politikai bijo imtis ryžtingų veiksmų nutraukti jų finansavimą.
„Nenuostabu, kad <...> turinčiam kritinį mąstymą tapo iš karto aišku, kokia ribinė situacija yra švietimo sistemoje. Vaikai negali patys pasirinkti nei darželio nei mokyklos, tėvai nusprendžia.
Mūsų valstybė net finansuoja – ar geriau gali būti. Ir taip gyvena savo burbule su savo bendraminčiais. Šia tema draugų rate nuolat diskutuojame ir niekaip nesuprantame, kiek tai dar tęsis, ar užteks drąsos nors vienai politinei partijai nutraukti iš biudžeto finansuojamą šitą veiklą.
Šiandien kaip tik dar juokavome – iš kur tos mokyklos „gauna“ mokytojų, pavyzdžiui, fizikos, kurie dėsto rusų kalba?“ – pasisakė vyras.
Vytautui taip pat kilo klausimas: iš kur atsiranda rusakalbiai mokytojai, jei kodėl jų neberuošia Lietuvos aukštosios mokyklos: „Kas tie išmintingieji pedagogai ir iš kur jie atvykę? Mes mokyklą baigėme 1991 m., stojant tiek į VU, tiek į „Pedagoginį“ jau nebuvo rusakalbių grupių, kad galėtų ruošti naują mokytojų kartą“. Visko prirašiau. Esate viešas žmogus, turite galimybę ne tik garsiai kalbėti, bet ir keisti“, – dalijosi jis.
Siūlys galimai konkretų sprendimą?
Kitas asmuo, vardu Gytis [red. tikrasis vardas žinomas], taip pat parašė V. Baublienei, pritardamas jos išsakytai nuomonei apie problemas senamiestyje, ir siūlė konkretų nacionalinio lygmens sprendimą.
„Perskaičiau Jūsų įrašą apie situaciją senamiestyje – labai aiškiai ir drąsiai įvardijote problemą.
Turiu paruošęs pasiūlymą, kuris galėtų būti realiai įgyvendintas nacionaliniu lygmeniu – programa „Saugus miestas 2026“, apimanti prevenciją, naktinį patruliavimą, dirbtinio intelekto (DI) kameras ir atsakomybę už triukšmą bei viešą nepagarbą“, – sakė jis.
Gyčio įžvalgomis, tokie atvejai, kurie buvo paminėti V. Baublienės įraše, rodo, kad sistema nebeveikia, o visuomenė pavargo nuo abejingumo: „Manau, kad Jūs kaip žurnalistė ir viešas žmogus turite balsą, kuris gali padėti tą problemą pakelti į platesnį lygmenį“, – pabrėžė jis.
Policijos atsakas
Vilniaus m. 3-ojo PK pareigūnų, kurie prižiūri Vilniaus senamiesčio teritoriją, duomenimis, rudenį Vilniaus senamiestyje sumažėjo iškvietimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Taip atsitiko dėl to, kad atvėsus orams užsidarė lauko kavinės, tačiau šiek tiek padaugėjo pranešimų apie triukšmą ir muštynes prie naktinių klubų.
„Pastaruoju metu lyginant su vasaros laikotarpiu pastebimas iškvietimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų Vilniaus senamiestyje sumažėjimas.
Tokių iškvietimų sumažėjimui įtakos turi atvėsę orai, o būtent dėl oro sąlygų lauko kavinės nutraukė savo veiklą, dėl to sumažėjo gautų pranešimų dėl viešosios rimties trikdymo, tačiau pranešimų dėl viešosios rimties trikdymo labai neženkliai padaugėjo prie/iš Vilniuje veikiančių naktinių klubų (triukšmas, muštynės)“, – teigė jie.
Vilniaus m. 3-ojo PK pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį, kad, jų duomenimis, viešosios tvarkos pažeidimai Vilniaus senamiestyje prie veikiančių barų, kavinių bei naktinių klubų, dažniausiai yra siejami su jauno amžiaus asmenimis, nuo 18-27 metų amžiaus, tačiau tautybė lemiamos įtakos neturi.
Tiesa, pasirodo, pasitaiko pavieniai atvejai, kad užsienio piliečiai įsivelia į incidentus susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais, tačiau tokių incidentų nuo šių metų rugsėjo 1-osios nefiksuota.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
