Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų. Tačiau kai kurie kiti ekonomistai tokiomis prognozėmis netiki.
Paskolų palūkanos padidėjo tiek, kad jau praėjo kenkti, sako gyventojai: „Nu jo, nemažai pakilo, iš tiesų... – Kiek, skaičiavot? – Tai man čia pakilo 3,8 procentas. – Tai čia suma kokia? – Suma... tai per 300 eurų man pakilo paskola.“
Ir atsisakyti gyventojams tenka daugiau: „Reikėjo biškį pasispausti. Jau šiais metais nevažiuosime į Turkiją.“
Už paskolas dabar gyventojai vidutiniškai kas mėnesį moka keliais šimtais eurų daugiau, nei prieš metus.
„Tai didžioji dalis kelionės jau padaryta. Bet kaip gražiai yra pasakyta – dar yra šiek tiek kur nukeliauti“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Tad palūkanos artimiausiu metu ir toliau didės. Lietuvos banko vadovas neabejoja, kad Europos centrinis bankas ir toliau didins palūkanų normas. Bent jau dar du kartus – birželį ir liepą. Tik esą jau ne taip sparčiai, kaip tai darė anksčiau – po 25 procentinius punktus.
„Dar blogiausia turbūt yra ateityje. Pirmiausia dėl to, kad ECB ketina kelti dar palūkanas bent puse procentinio punkto. Ir dėl to, kad ne iškart gyventojai ir įmonės pajaučia tą skolinimosi kainą“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvos bankas tikisi, kad infliacija per du metus Eurozonoje nukris iki dviejų procentų. Tada esą ir bus nustota didinti palūkanų normas. Lietuvoje vidutinė metinė infliacija siekia kiek daugiau nei dešimt procentų. Eurozonoje ji siekia septynis procentus.
„2025 metais infliacija Eurozonoje grįžta į šiek tiek didesnį negu dviejų procentų lygį, bet vis tiek tendencija yra labai aiški“, – kalbėjo G. Šimkus.
„Šiuo atveju, Europos centrinis bankas turėtų pripažinti, kad palūkanų didinimas daro daugiau žalos, nei padeda valdyti tą infliaciją“, – tvirtino N. Mačiulis.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad po birželio, kai bus padidintos palūkanų normos, paskolos dviem trečdaliams gyventojų brangs dar beveik 100 eurų. Kitiems – paskolos gali brangti ir iki 150 eurų.
„Be jokios abejonės, tai skausminga. Reikia pripažinti, nes tai didesnės įmokos. Bet palūkanos augo dėl poreikio suvaldyti infliaciją“, – teigė G. Šimkus.
Vis dėlto, kam neskauda dėl augančių palūkanų, tai bankams. Pasak Lietuvos banko, dėl didelio likvidumo ir augančių palūkanų normų bankai šiemet gali uždirbti du tris kart daugiau nei pernai.
Ekonomistai neatmeta, kad gali augti ir gyventojų nesugebančių laiku atiduoti paskolų. Mat tokių skolininkų jau daugėja nuo praėjusio rudens.
„Iki šios dienos tendencija išlieka panaši. Metinis įsiskolinusių augimas apie 12 procentų. Tai yra ganėtinai daug. Turint omeny, kad kelerius skolininkų skaičius ir sumos mažėja“, – kalbėjo „Creditinfo“ ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Ekonomistai piešia ir skolininko portretą. Moterys dažniausiai skolingos lieka už komunalinius mokesčius. O štai vyrai dažniau vėluoja susimokėti už telefoną ir internetą.
„Dažniausiai tai yra vyras. Nuo 35–45 metų. Kas iš geresnių tendencijų, tai jaunimas pradėjo atsiskaitinėti gerokai geriau“, – sakė J. Rojaka.
Ne tik gyventojai, bet ir verslas, pasak Lietuvos banko vadovo, šiuo metu patiria didžiulę augančių palūkanų naštą.
„Labiausiai paveikus apgyvendinimo ir maitinimo verslas, administracinių paslaugų verslas, nekilnojamojo turto vystymo verslas“, – teigė G. Šimkus.
Vis dėlto Lietuvos bankas apie galimai artėjančią krizę nedaugžodžiauja, o bankų ekonomistai mato ūkio sulėtėjimą.
„Krizės nenumatome. O prognozes aptarsime birželio viduryje“, – kalbėjo G. Šimkus.
„Žiūrint tiek į eksporto užsakymus, tiek į verslo lūkesčius, tiek į situaciją Lietuvos eksporto rinkose, tai sunku tikėtis, kad rudenį bus pavasaris“, – sakė N. Mačiulis.
Lietuvos bankas taip pat nesitiki kainų mažėjimo. Neva jas ir toliau gali didinti sparčiai augantys atlyginimai.
Lygiai tą patį reikalą jie prašymo 2008-2009 metais. Tada tas puikiai pavyko. Bankų pasyviai tada padidėjo 3-4 kartus. Apiplėšė ir apmovė visus ubagus, o patys nuosavų jachtų, vilų kurortuose bei asmeninių lėktuvų prisipirko.
Atėjo laikas atnaujinti lėktuvų ir jachtų parką.
O už viską sumokėsim mes visi - paprastos vargo pelės...
:(
Esminė info. Per visas krizes, pandemijos, negandas, vidutines pajamas turėję žmonės - nuskursta, o milijonieriai - tampa jau milijardieriais. Taip bus ir dabar. Ir tas neišvengiama. Ką galima padaryti? Gelbėti save asmeniškai. Sukaupti sau pačiam rezervą santaupų - tam atvejui jei prarasi darbą, kito - žinoma kad negausi - ir teks iš pašalpų bei santaupų gyventi 9-12 mėnesių.
Turint galimybę - parduoti turimą NT, būstą krizės laikotarpiui išsinuomoti, pinigus pasidėti į kojinę (jokiu būdu ne į banką, nes neatmetama galimybė, kad krizės metu gali bankrutuoti net pats seniausias ir patikimiausias buvęs bankas), kai NT kainos pasieks dugną, nusipirkti SAU tokį pat butą (gal net - atpirkti savąjį) , tik už tris kartus mažesnę kainą, atlikusias dešimtis tūkstančių eurų protingai investuoti į naują verslą kurioje nors srityje, kuri krizės metu labiausiai nukraujavo ir kurioje buvo daugiausia masinių bankrotų. Nes ten konkurencinė aplinka bus palankiausia, o jei pats nesi žalias agurkėlis ų76verslo vandenyse, per porą metų galima stabiliai atsistoti tarp tos verslo šakos senbuvių - išlikusių per krizę lyderių - to verslo "Mohikanų".
Kaip sakiau - permainų metas - visais laikais buvo ir bus pats tinkamiausias protingiems ir rezervų turintiems asmenims totaliai atsistoti ant kojų.
Prisiminkite mokyklinę fizikos pamoką bei energijos tvermės dėsnį - "niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta".
Vadinasi, jei krizės metu visi kiti patirs didžiulius finansinius nuostolius, jūs galite juos paversti SAVO asmeninių pajamų ir pelno kosminiu padidėjimu. Tereikia turėti galvą ant pečių, mokėti paskaičiuoti penkis ėjimus į priekį (kaip šachmatų partijoje), imtis atitinkamų paruošiamųjų veiksmų, o vėliau - nuosekliai laikytis susidėlioto asmeninio plano.
Sėkmės, išminties, ir dvasios stiprybės visiems artėjančiais nelengvai laikais. Tų dalykų, patikėkit, oi kaip prisireiks per artimiausius 12 mėnesių...
