Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Kreipiasi žmonės į savivaldybę ir tada, kada nukertame medį papuvusį, kreipiasi žmonės ir tada, kada bebras nugraužia medį. Kreipiasi žmonės visais atvejais ir tai yra jų teisė“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.
Bebrų darbais Neringos gyventojai nėra itin patenkinti:
„Man pramoga, manau jiem tikrai ne pramoga. – Kodėl taip sakot? – Nu kenčia žmonės nuo tų bebrų, matot, kaip skundžiasi.“
„Galėtų biški mažiau, keičiasi visas pakrantės kontūras, bet, matyt, niekas neardo tų namelių.“
„Žmogus turėtų įnešti kokią tai savo korekciją, neleisti daryti, ką nori visiškai.“
Tveria medžius
Tiesa, kartais tokios korekcijos atrodo gan keistos. Pervalkos gyventojai ne tik metaliniais tinklais apjuosė savo kiemuose ar šalia tvorų augančius medžius, bet tą patį padarė ir viduryje miško.
„Jei apgraužtą medį aptvėrė, vadinasi, ko nebespėjo nugraužti, ims kitą medį. Tai jei vertinsim, kad čia žala, vadinasi, žmogus norėdamas padaryti gerą, padarė meškos paslaugą, kad kentė kitas, šalia esantis, medis“, – teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Modestas Bružas.
Tiesa, ne visiems bebrų gyvenimo būdas užkliūva. Dalis neringiškių ir pusiasalio svečių nemato tame nieko blogo:
„Gamta yra gamta.“
„Žiūrint kokioje vietoje, aš manyčiau. Jei tikrai kur kenkia, užtvankas stato, tai klausimų nėra, kad kokias užtvankas gadina ar miško zoną. Bet čia kadangi tokia įdomi teritorija, tai abejoju.“
Bebrų plotai prižiūrimi
Ir iš tiesų, teritorija gamtiniu požiūriu Kuršių nerijoje unikali. Ypač ta, kurioje darbuojasi bebrai. Šiuos plotus prižiūri Klaipėdos universiteto mokslininkai.
„Jie tyrinėja visą gamtą. Ir vandenį, ir medžius, ir paukščius, ir žvėris. Ir tuos pačius bebrus“, – pasakoja Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys.
O mokslinių įdomybių tikrai yra. Štai Pervalkos gyventojus gąsdina bebrų namas bei užtvanka. Juos plokščiauodegiai pastatė tiesiog mariose. Tai unikalus reiškinys.
„Kas išskirtinai yra įdomu, kad jie savo namus stato Kuršių marių pakrantėje. Ne prie upių, ne prie kažkokių melioracijos kanalų, kur daro žalą ūkininkams, pavyzdžiui. O pas mus tai natūrali gamtos dalis“, – komentuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovas Modestas Bružas.
Tad, pasak Neringos valdžios atstovų, bebrus jie paliks ramybėje. Juolab, kad ir medžioti juos čia pavojinga.
„Todėl, kad visą laiką dabar yra ragų ieškotojų, grybų ieškotojų, o galų gale pas mus miškuose orientacinės trasos. Kada išeisi į mišką, bet kokiu oru, sutiksi žmogų ir vis labiau medžiotojai bijo Neringoje medžioti“, – sako Neringos meras.
Aplinkosaugininkai primena, kad bebrų medžiojimo sezonas baigiasi balandžio 15 dieną ir vėl juos gaudyti bus galima tik besibaigiant vasarai.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
