Vakarų analitikams ir Ukrainos valdžiai įspėjant apie galimą Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis po pratybų „Zapad“ rudenį, Kremliaus valdomas Baltarusijos režimas švystelėjo netikėtą žinią, esą pratybose dalyvaus dvigubai mažiau karių, o manevrai vyks nebe Baltarusijos vakaruose, bet toliau nuo Lietuvos sienos.
„Darome tai, atvirai kalbant, nesitikėdami konstruktyvaus atsakymo. Mes tai darome labiau tam, kad pademonstruotume savo sąjungininkams ir partneriams visame pasaulyje tikrai taikią Baltarusijos Respublikos poziciją“, – teigė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
Tad oficialiai skelbiamas pratybų karių skaičius turėtų sumažėti nuo 13 iki maždaug 6,5 tūkstančio.
Oficialių duomenų vis dar neatnaujino
Apie pratybas ir jų planus šalys praneša Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, kuri informaciją teikia kitoms šalims. Tačiau Baltarusija apie „Zapad“ duomenų neatnaujino, paskutiniai pateikti duomenys yra pernai metų. Tad ir pareiškimą belieka vertinti tiesiog kaip paskleistą žinią, kuriai reikia patvirtinimo.
„Informacija realioje, viešojoje erdvėje irgi išnaudojama kaip pratybų dalis ir kaip žaidimas tam tikras“, – sakė Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas Tomas Balkus.
„Daug tų Rusijos informacinių operacijų, kurios gali vykti vienu metu ir iš esmės gali prieštaraut viena kitai. Čia ir yra Rusijos esmė – chaoso, neužtikrintumo kūrimas, to visiško nebesupratimo, kas čia vyksta, kūrimas“, – kalbėjo analitikas Marius Laurinavičius.
Lieka neaišku, kokių tikslų Rusija su Baltarusija turi skelbdama apie neva sumažintas pratybas „Zapad“.
„Jeigu Rusija iš tiesų norėtų deeskaluoti, kas yra įmanoma, tą reikėtų, matyt, sieti su jos dabartiniais santykiais su Donaldu Trumpu. Galbūt jie iš tikrųjų nenori eskaluoti tos situacijos,“ – svarstė analitkas.
Ruošiasi prireikus duoti atkirtį
Deklaruodamas, kad mažina pratybų „Zapad“ apimtis, marionetinis Kremliaus režimas Minske įtikinamai gali sekti pasakas apie tai, kad Lietuva, Lenkija ir visas NATO aljansas ruošiasi karui, o baltarusiai su rusais esą daro viską, kad to karo nebūtų.
Kitaip tariant, rusų ir baltarusių propaganda tik ieško priekabių, kurios pateisintų augančią Rusijos ir Baltarusijos militarizaciją.
Kad Lietuvos kariai ruošiasi duoti atkirtį priešui pratybose – nereiškia, jog karas bus. Įprasta kariuomenių praktika yra stebėti priešo pasiruošimą ir ruoštis priešiškų pajėgų atrėmimui.
„Norėdami atgrasyti, turime turėti tam tikrus pajėgumus, kurie būtų čia, vietoje, ir būtų lengvai prišaukiami atėjus reikalui. Bet, manau, kad šiuo metu pratybos neturės tokio strateginio efekto“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Gegužę jau prasidėjo Lietuvos ir sąjungininkų pratybų maratonas. Iki rudens vyksiančiuose treniruotėse Lietuvoje turėtų dalyvauti 8 tūkstančiai Lietuvos ir sąjungininkų karių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
