O Kaune pirmą kartą šuneliui atlikta kepenų naviko abliacija. Dešimtmetis mišrūnas Grikis į veterinarijos kliniką keliauja pakartotinei apžiūrai.
Gydytojas Paulius Morkūnas echoskopu apžiūri, kaip šuneliui sekasi kovoti su augliu – rezultatai džiuginantys: „Pagal mūsų ankstesnius matavimus, sumažėjimas yra apie 70 procentų.“
O, kaip pasakoja Grikio šeimininkė, augintinis vieną dieną tiesiog nepakilo iš guolio.
„Nei valgyt nenorėjo, nei gert, tiesiog žiūri į tave tos akytės, uodegytę vizgina, o ant kojyčių nebeatsistoja. Jam priepuoliukai ištisiniai buvo, jis rastinukas, daug bėdų turėjo“, – pasakoja šuns šeimininkė Dita Khruleva.
Moteris suskubo ieškoti pagalbos – kreipėsi į kelias klinikas. Paaiškėjo, kad jos numylėtinį kankina auglys kepenyse. Paulius Morkūnas pasiūlė šunelį gelbėti unikaliu būdu – taip Grikis tapo pirmuoju gyvūnu, kuriam atlikta kepenų naviko abliacija.
„Mikrobangomis įvedama adata į naviką, žinoma, prieš tai jis išmatuojamas, ir parenkamas tam tikras impulsų kiekis, laikas ir daroma 180 laipsnių temperatūroje – liaudiškai tariant, navikas tiesiog išverda“, – aiškina veterinarijos gydytojas Paulius Morkūnas.
Štai, kaip vyko operacija: Grikis jau užmigdytas, paruošta speciali adata. Gydytojas dar viską patikrina. Ir adata duria tiesiai į auglį.
Morkūnas neslepia – buvo daug jaudulio, skaičiavimų, nes būtinas tikslumas.
„Labai, labai džiaugiuosi, atlikome pirmą kartą Lietuvoje... Žmonėms jau taikoma keletą metų ir labai sėkmingai įterpiama, ir gydoma žmonių medicinoje“, – sako P. Morkūnas.
Svarbu ir kad auglys nebūtų didelis ir plačiai išvešėjęs.
„Grikis buvo 5,5 ant ribos, galima iki kokių 7 cm, bet kuo mes turime didesnį, mes turim mažesnę tikimybę, kad mums pavyks 100 proc iki galo. Jei mes turim 1–3 cm prostatos, inkstų naviką, tai yra aukštas lygis, kada mes galime pagydyti gyvūną“, – kalba P. Morkūnas.
Tokiam gydymo metodui nereikia pjūvio – nelieka ir didelio rando. Gyvūnas atsigavęs jau po kelių valandų keliauja namo.
„Nuostabiai, apetitas labai geras, žvalus, linksmas, bėgiojam, žaidžiam, viskas tik į gerą“, – sako D. Khruleva.
Štai ir Simona Nainė į kliniką skuba su visais trimis savo augintiniais. Moteris pasakoja, kad įtartiną darinį ant jų senjorės Nainytės kūno pastebėjo šunytės kirpėja.
„Nuvedėm į kirpyklą visus šunis, kad juos apkirptų, išmaudytų ir kirpėja pastebėjo, kad kairėj kojytėj galinėj yra guziukai. Ir mes iš karto užsiregistravom pas veterinarą, padarė biopsiją ir pasakė, kad Nainytei yra putliųjų ląstelių vėžys“, – kalba S. Nainė.
O jis labai agresyvus ir greitai plinta. Tad penkioliktus metus skaičiuojančiai keturkojei gydytojai vėžį bando suvaldyti taikydami chemoterapiją.
„Visi mūsų gyvūnai yra šeimos nariai ir norisi suteikti pačią geriausią priežiūrą, kokia tik gali būti. Ir mes kiekvieną savaitę kaip laikrodukai. Kada mums pasako, tada atvažiuojam, pasitikim 110 proc., kokį gydymą skiria. Jei galim daryti chemiją – tai darom, jei reikia lašint lašelines – lašinam. Kokius vaistus reikia duot – duodam“, – sako S. Nainė.
Pasak veterinarijos gydytojo, pastaruoju metu gyvūnai gerokai dažniau serga onkologinėmis ligomis.
„Lengviausia pastebėti, kai yra pas gyvūną ant odos ir yra vizualiai darinį, kuris yra beaugantis matomas. Daug slapčiau, kai vyksta vidaus organuose, plaučių srityje – mes negalime pamatyti vizualiai, todėl rekomenduojama kasmetinė gyvūno profilaktika, pasitikrinti vidaus organus, atlikti echoskopiją“, – sako P. Morkūnas.
Gydytojas sako, kad daugiau onkologinių ligų nustatoma ir dėl geresnės diagnostikos, ir dėl didesnio žmonių rūpesčio savais augintiniais.
