Apie tai, ar jau išeiname iš krizės ir kas padės verslui įveikti sunkumus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ar Irano ir Izraelio konfliktas turi kažkokį poveikį? Gal degalų kainos iškart kyla į viršų?
I. Genytė-Pikčienė: Praeitą savaitę stebėjome naftos kainos didėjimą. Naftos kaina buvo perlipusi 90 dolerių už barelį ribą ir tai buvo, kaip sakyt, ruošiantis ir įskaičiuojant šito konflikto tikimybes. Šiandien naftos kaina yra šiek tiek pakritusi. Tai rodo, kad rinkos neturi lūkesčių, kad Izraelis prisiims plataus masto atsaką ir konfliktas labai stipriai eskaluosis, bet tokios tikimybės, panašu, kad atmesti negalima. <...> Kadangi į konfliktą yra įsijungęs Iranas, naftą eksportuojanti valstybė, tai natūralu, kad tai paveiks šitą neefektyvią ir labai koncentruotą rinką. <...> Tai yra dar vienas rizikos židinys, kalbant apie tolesnius makroekonominius raidos scenarijus.
Verslas mato čia kažkokią riziką ar ne?
V. Janulevičius: Rizikos visada egzistuoja, jos yra. Mes pajusime per pinigus. Jeigu nafta kils, kaip kalbėjo ponia Pikčienė, viskas kils ir tada sureaguos. Ir visos mūsų kovos su infliacija, visos mūsų viltys į tai, kad palūkanų normos bus mažinamos šių metų birželio mėnesį ECB, gali žlugti. <...> Mūsų problema yra tai, kad Europos pinigai iškeliauja ten, kur yra didesnis uždarbis. <...> Tie mūsų pinigai Amerikai uždirba daugiau, nes jie turi kapitalų, už tuos pinigus jie vėliau perkasi tas pačias Europines įmones, o jei mūsų santykis su JAV doleriu bus mažesnis, tai vadinasi mes pralošime – parduosime pigiau tuos daiktus arba tas įmones, arba tas akcijas.
O kaip gyvena Lietuvos verslas?
V. Janulevičius: Šiai dienai, žiūrėdami į latvius ir estus, mes laikomės geriau, nes tas nuosmukis, kuris yra ir kuris prognozuojamas dar šiemet, galimai ir kitais metais, nes bus įvesti nauji papildomi mokesčiai Estijoje. Tai aš manau, kad šiandien dienai mes atrodome kaip čempionai lyginant su jais, bet bendrai paėmus, Šiaurės šalys, jos irgi yra stagnuojančios šiandien dienai. Mes, visgi, esame per viduriuką, bet arčiau Šiaurės šalių. <...> Lietuva šiai dienai laikosi vidutiniškai.
Iš ko įmonės turi mokėti didesniu atlyginimus, jei praėjęs laikotarpis buvo sunkesnis?
I. Genytė-Pikčienė: Įmonėms prieš pernai metus, kurie buvo sudėtingi, buvo keli metai, kurie buvo išties labai geri. Tiek kalbant apie apyvartų augimus, iš pradžių buvo popandeminis atsigavimo šuolis, vėliau sekė infliacijos banga, kuri sunešė labai nemažas infliacines apyvartas ir pajamas įmonėms ir padėjo susiformuoti tam tikrus rezervus.
Jei pelno mokestis verslui būtų didesnis, verslas su pinigais iš Lietuvos pasitrauktų?
V. Janulevičius: Verslas, galbūt, nepasitrauktų iš Lietuvos, bet tikrai sulauktumėme mažiau investicijų iš užsienio, kurių ir taip dabar nėra labai apstu. Antras dalykas, kuo didesnis pelno mokestis, tuo daugiau klausimų, ar verta čia stengtis, ar verta čia daugiau turėti, nes tada jau gali būti visokiausių variacijų. <...> Dabar, aišku, mes turime didžiausią stimulą investuoti į gynybos pramonę, kuri ateina čia, nes kiekvienas išleistas euras Lietuvoje, su ta pačia gynybos pramone, 30 proc. mokesčių pavidalu grįžta į mūsų biudžetą.
Jei Lietuva daugiau pinigų skirs gynybai, pavyzdžiui, 4 proc. BVP, investicinė aplinka gerės?
I. Genytė-Pikčienė: Manau, kad tai bus tikrai labai svarbus pareiškimas ir, atitinkamai, jeigu mes sugebėsim ne tik skirti, bet ir labai taikliai juos panaudoti labai teisingiems sprendimams, tai bus eilė tų tinkamų signalų. Manau, kad tokiu atveju, visada turime Izraelio pavyzdį. Matome, kaip šalis gali būti ekonomiškai sėkminga, apsupta nedraugiškų aplinkinių santykių.
Visą laidą pamatykite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
