• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas  tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas  tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

REKLAMA

Interviu portalui tv3.lt Ž. Vaičiūnas sakė, kad elektros energijos rinkos liberalizacija nesusijusi su dabartinėmis aukštomis elektros energijos kainomis, bet pripažino, kad pačią liberalizacijos idėją tai kompromituoja. Pasak buvusio politiko, šiuo metu Lietuvai reikia burtis su kitomis valstybėmis Europos Sąjungoje ir siūlyti, kad būtų parengtas europinis pagalbos paketas šalių ekonomikoms. Panašiai kaip kad buvo padaryta COVID-19 pandemijos metu. 

Ž. Vaičiūnas neatmetė idėjos, kad prie elektros energijos kainų prisideda ir netinkamai veikiantis „Nord Pool“ algoritmas bei kad kai kurios valstybės galbūt specialiai apriboja pralaidumus, jog pigesnė elektra „nusėstų“ jų rinkose, bet, jo nuomone, šių netobulumų ištaisymas nelemtų smarkaus kainos kritimo.  

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbiausias dalykas, kaip mes galime padidinti konkurenciją elektros rinkoje ir sumažinti elektros kainas, tai yra mūsų vietinės elektros energijos generacijos skatinimas“, – teigė pašnekovas, kuris šiuo metu eina valdybos nario pareigas aukštųjų technologijų grupėje „Global BOD Group“ ir yra Europos saulės gamintojų tarybos politikos direktorius. 

REKLAMA

Reaguojant į krizę elektros energijos rinkoje kai kurie ekspertai jau kalba apie atsitraukimą nuo elektros energijos liberalizacijos ir taisyklių persvarstymą. Jūsų požiūriu, ar tikrai reikia atsitraukti nuo liberalizacijos?

Kalbant apie verslo klientus, įmones, juridinius asmenis, tai jie iš biržos, iš tiekėjų elektros energiją perka jau seniai. Šis procesas, atrodo, yra prasidėjęs nuo 2010 metų ir pasibaigęs 2015-2016 metais. Nemanau, kad čia atsitraukimas kažkaip spręstų problemą.

Antrasis aspektas dėl buitinių vartotojų, gyventojų. Turbūt, reiktų pasižiūrėti į skaičius. Dabar didžiausia aktualija yra 180 tūkst. „Perlas Energija“ klientų, su kuriais sutartys bus nutraukiamos, nes įmonė nutraukia veiklą. Turime nepamiršti, kad iki šios dienos, per pirmąjį ir antrąjį liberalizavimo etapą nepriklausomus elektros tiekėjus pasirinko apytiksliai 1 mln. vartotojų, o Lietuvoje, priminsiu, yra 1,7 mln. vartotojų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė visų buitinių elektros vartotojų yra pasirinkę nepriklausomus elektros tiekėjus.

REKLAMA
REKLAMA

Natūralu, kad rinkoje būna tokių situacijų, kai vieni ar kiti tiekėjai bankrutuoja, nutraukia veiklą. Šiuo atveju matome tokią situaciją su „Perlas Energija“. Tai šita apimtimi valstybė turėtų padėti spręsti vartotojams kito tiekėjo pasirinkimo klausimą arba, kaip dabar siūloma, kad jie galėtų ilgesnį laikotarpį būti visuomeniniame tiekime.

Šią diskusiją išprovokavo šiek tiek kita tema – tai aukštos elektros energijos kainos. Taip jau išėjo, kad elektros rinkos demonopolizavimas sutapo su laikotarpiu, kuomet kyla elektros energijos ir dujų kainos. Bet čia yra visiškai skirtingi dalykai. Netgi esant visuomeniniam tiekimui mes susidurtume su tokia situacija, su kuria susiduria Lietuvos gyventojai – aukštomis elektros energijos kainomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klausimas, kaip tai galima kompensuoti. Vyriausybė jau anksčiau pateikė planą, todėl visiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomus elektros tiekėjus, elektros energijos kaina, kuri viršija 24ct/kWh, yra kompensuojama. Kokia bus pozicija ir kompensavimo tvarka nuo Naujų metų, tai jau kitas klausimas.

Aš, turbūt, nevertinčiau taip visko per juoda-balta prizmę: aukštų elektros energijos kainų problemos mes neišspręsime atšaukdami arba sustabdydami elektros energijos rinkos liberalizavimą, nes čia yra šiek tiek skirtingi dalykai.

Bet dabartinis energetikos ministras Dainius Kreivys kalba, kad „Nord Pool“ biržoje pernelyg dažnai pradėjo kartotis „paradoksalieji atmetimai“, kai, pavyzdžiui, „Ignitis“ didelio kiekio, bet pigesnės, elektros energijos pasiūlymas atmetamas, o kaina nustatoma pagal brangiausią pasiūlymą. Jis tai pavadino „europinio masto nesąmone“. Ministras leidžia suprasti, kad dėl aukštų elektros energijos kainų kaltas ne tik karas ir aukšta gamtinių dujų kaina, bet ir algoritmas.

REKLAMA

Taip, čia tikrai yra kompleksas priežasčių. Yra viena priežastis, kuri lėmė tokias aukštas elektros energijos kainas, bet, galbūt, algoritmas taip pat prie to prisideda. Bet nepamirškime paties fakto, kad Lietuva dalyvauja didžiulėje elektros energijos rinkoje. Tai yra daugiau nei 400 teravatvalandžių elektros energijos rinka, tuo tarpu mūsų suvartojimas yra apie 12-13 teravatvalandžių. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad net ir mūsų gamintojams gaminant elektros energiją pilna apimtimi, teikiant konkurencingus pasiūlymus, netgi jeigu tas algoritmas būtų pakoreguotas, vis tiek reikšmingos įtakos elektros energijos kainai tai neturėtų.

REKLAMA

Yra įvairių būdų, kaip kitos valstybės bando apsisaugoti. Matome, ribojami pralaidumai, yra tam tikri techniniai dalykai, kuomet jie ribojami dėl karštų orų, neatmesčiau galimybės, kad valstybės pasinaudoja galimybe šiek tiek apriboti pralaidumus tam, kad šiek tiek pigesnė elektros energija „nusėstų“ tose rinkose. Tai tikrai čia yra biržos klausimas. Galbūt galimos tam tikros korekcijos, bet problemos tai neišspręs.

Tai jeigu jūs keliate hipotezes, kad kai kurios valstybės galbūt riboja pralaidumus, jog pigesnė elektros energija „nusėstų“ jų rinkose, vadinasi, tai rodo biržos veikimo netobulumą, ar ne?

Taip, todėl ir yra diskusijos, dėl to mūsų reguliatorius, manau, irgi imasi tam tikrų žingsnių. Kol tos kainos buvo pakankamai žemame lygyje, tie klausimai nebuvo keliami. Dabar, kai kainos pašoko, tie klausimai keliami ir, manau, kad bus išsiaiškinta, kodėl neveikia birža arba rinka taip, kaip turėtų veikti. Čia reikia pasikliauti atsakingų institucijų darbu ir laukti, kol jos pateiks rezultatą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet esminis klausimas, ką daryti čia ir dabar. Tas klausimas svarbus ir gyventojams, ir verslui. Tuo metu, kai 2018-2020 metais buvo teikiami Energetikos ministerijos pasiūlymai dėl atsinaujinančios energijos generacijos didesnės plėtros, na, tai daugelis politikų, nepabijokime to žodžio, drebėjo dėl 1-2 ct/kWh elektros kainos padidėjimo, kuris būtų reiškęs didesnę ir konkurencingesnę mūsų vietinės elektros energijos gamybą. Tuo metu buvusi baimė padidinti elektros kainą keliais centais dabar mums atsisuko tuo požiūriu, kad dabar mokame keliasdešimt centų daugiau.

Aišku, kas buvo, tas buvo, bet svarbiausias dalykas, kaip mes galime padidinti konkurenciją elektros rinkoje ir sumažinti elektros kainas, tai yra mūsų vietinės elektros energijos generacijos skatinimas. Nors buvo priimtas „Proveržio paketas“, yra tam tikrų palengvinimų, bet šiai dienai turime situaciją, kuomet de facto saulės energetikos plėtra Lietuvoje yra visiškai sustojusi. Dabar tiek VERT‘as, tiek ESO atlieka skaičiavimus, kiek yra saulės elektrinių, skirtų gaminantiems vartotojams, o kiek yra kitų saulės elektrinių. Ir ta problema kilo dėl to, kad buvo įvesta 2 GW kvota saulės energijai, saulės elektrinėms. Tai yra pirmas klausimas, kuris turi būti kaip įmanoma greičiau sprendžiamas tam, kad dabartiniai projektai būtų įgyvendinami. Tai tikrai prisidėtų prie elektros energijos kainų mažinimo.

REKLAMA

Kad mes neturime pakankamos elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių išteklių, tas viskas aišku. Tačiau gal vis tik galite paaiškinti, kodėl mes negalime vartoti pigesnės Lietuvos dujinėse elektrinėse pagaminamos elektros, jei, kaip teigė „Ignitis“, jų teikiamas pasiūlymas biržai buvo pigesnis, tik neatitiko kiekių, todėl buvo atmestas?

Čia yra tie patys vadinamieji algoritmo klausimai. Yra du variantai. Pirma, kai veikiame pagal dabartinę sistemą, nusistovėjusią jau eilę metų, dalyvaujame biržoje, tokiu atveju mes nesame užsidarę nuo visos likusios Skandinavijos elektros energijos rinkos, kuri, kaip minėjau, siekia daugiau nei 400 tWh dydžio per metus.

REKLAMA

Taip yra dėl to, kad po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuva per naktį iš elektros energijos eksportuotojos tapo importuotoja ir buvo siekiama energetinio saugumo požiūriu įgyvendinti projektus ir jungtis, kurie leistų mums importuoti tuo metu tikrai konkurencingą elektros energiją iš Skandinavijos šalių.

Šiuo metu visa Europa susiduria su energetine krize, kainos yra sukilusios visoje Europoje ir yra tam tikras vidinių jungčių trūkumas Skandinavijos valstybėse, o tai neleidžia pasinaudoti visais rinkos privalumais.

Aš tam tikra apimtimi suprantu „Ignitis“ nusiskundimą biržos netobulumais, nes tai neleidžia jiems generuoti papildomų pajamų, iš kurių galėtų kompensuoti vartotojams energijos kainos padidėjimą. Bet šitas scenarijus reiškia, kad netgi užkūrus Lietuvos visus įmanomus elektros energijos generavimo pajėgumus, mes vis tiek kalbame apie 1 ar 2 centų elektros energijos kainos sumažinimą konkrečiomis valandomis. Supraskime tą skirtingą rinkos dydį. Mes esame didelėje rinkoje, dideliame elektros energijos rinkos vandenyne ir patys turime pakankamai mažai elektros energijos generacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antras variantas, kai Lietuva galėtų „užsidaryti“ jungtis ir gamintis elektros energiją pati bei nustatyti kitą kainų formavimo mechanizmą. Bet tai kraštutinis scenarijus ir mes praktiškai tokio scenarijaus negalime įgyvendinti dėl to, kad nėra pakankami atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumai. Kas yra siūloma, kad kuo yra daugiau vystytojų, kurie išvysto saulės energetikos ar vėjo pajėgumus, tuo jie gali užsitikrinti fiksuotą kainą ilgiems metams į priekį.

Šiai dienai saulės ir vėjo energetika, tai yra jos kaina, reali kaina prie visų įrengimų ir statybos bei eksploatacijos kaštų yra nuo 6-8 ct/kWh. Prie to pridėjus tinklų kaštus, mes gauname 12-14 centų. Tai tikrai konkurencinga kaina, bet problema yra ta, kad nėra tiek vystytojų dėl to, kad yra atsiradę kliūčių rinkoje tuos projektus išvystyti, ir dėl to tie tiekėjai negali pateikti konkurencingų pasiūlymų.

REKLAMA

Tai yra tokie du keliai. Bet čia klausimas ne tik Lietuvai, tai apskritai yra klausimas apie liberalios elektros rinkos veikimą, kuomet visai Europai iki šios krizės, iki Rusijos karo Ukrainoje, atrodė, jog rinka pakankamai gerai sureguliuoja viską ir leidžia užtikrinti konkurencingą kainą. Tai šita situacija, kuri yra dabar, rodo, jog taip nėra. Ir čia ne tik „Nord Pool Spot“ biržos trūkumai, čia visai Europai aiškus pavyzdys, kad tiek Europa, tiek mes nebuvome ir nesame pasiruošę tokio masto krizei, kokią patiriame dabar. Dėl to tai atsispindi aukštoje elektros energijos kainoje.

Vadinasi, jūs manote, kad reikia kalbėti apie europinių direktyvų ir taisyklių keitimą?

Aš manau, kad tokios kainos neišvengiamai verčia imtis koordinuotų veiksmų visos Europos Sąjungos mastu ir siūlyti konkrečioms valstybėms, kurios susiduria su didžiausiu elektros energijos kainų augimu, kartu kelti tuos klausimus ir ieškoti bent jau trumpalaikių sprendimų dėl kompensavimo (Lietuvoje tas santykinis augimas, turbūt, vienas didžiausių, bet auga ir kitose valstybėse). Dėl rinkos liberalizavimo mes turime direktyvinius įpareigojimus iš Europos Sąjungos, kad liberalizavimas turi būti atliktas iki 2025 metų.

REKLAMA

Mes bene paskutiniai liberalizavome savo elektros energijos rinką, bet aš manau, Europos Komisija pilnai suprastų sudėtingą mūsų situaciją, kad tie etapai ar kompensacijos galėtų būti laisviau suderinami. Čia kalbu apie netgi tam tikrą finansinės pagalbos mechanizmą, kaip kad po COVID-19 ar jau pandemijos metu Europos Sąjunga parengė didžiulį, virš 700 eurų mlrd. eurų, pagalbos paketą tiek verslui, tiek visai Europos ekonomikai, tai apie panašų pagalbos paketą turėtų būti kalbama europiniu lygiu tiek verslui, tiek žmonėms. Aš manau, kad Vyriausybės vietoje ar ministro vietoje tokius dalykus reikia aktyviai kelti ir ieškoti sprendimo. Manau, kad Lietuva surastų sąjungininkų Europos Sąjungoje.

REKLAMA
REKLAMA

Kas tie sąjungininkai galėtų būti?

Manau, kad tokios valstybės, kurios susiduria su labiausiai pakilusiomis elektros energijos kainomis, didžiausiu pokyčiu: tokios valstybės, kaip Ispanija, Italija, Portugalija, visos pietinės šalys, kuriose yra galimybės vystyti atsinaujinančią energetiką, bet tempai buvo pakankamai nedideli, o dabar, ypatingai tuo vasaros laikotarpiu, susiduriama su iššūkiais. Ateis žiema, tie iššūkiai persikels į Šiaurės Europos valstybes, kuriose yra kiti šildymo poreikiai. Čia, manau, klausimas yra esminis: paprastais, tradiciniais būdais šios problemos nepavyks išspręsti, tik europinio lygio didžiulio finansinio mechanizmo būdai arba žalia šviesa žaliai energetikai galėtų padėti tai suvaldyti.

Grįžtant prie mūsų nacionalinio lygmens, ar yra ką galėtų padaryti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba dėl to aptarto biržos algoritmo?

Iš tiesų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra mūsų nacionalinė institucija, kuri prižiūri nacionaliniu lygiu vykstančius procesus, reguliuoja, kiek leidžia teisės aktai, nepriklausomus tiekėjus, visuomeninį tiekėją, tai iš esmės nedėčiau čia daug vilčių į kažkokius sprendimus, kurie iš karto išspręstų situaciją. Suprantu, kad visi ieško paaiškinimo, kas nutiko elektros rinkoje, bet netgi jeigu idealiai veiktų elektros birža Šiaurės šalyse, toje rinkoje, kur mes esame, tai vis tiek neišspręstų problemos. Užtenka pasižiūrėti į elektros kainos skirtumus skirtingose biržos kainų zonose. Netgi toje pačioje Švedijoje kaina skiriasi 4-5, kartais netgi 10 kartų dėl ribotų pralaidumų. Elektros energijos generacija yra vienur, vartojimas yra kitur, pralaidumai yra riboti, dėl to skirtingos kainos. Tai nemanau, kad algoritminių klausimų išsprendimas turės reikšmingą poveikį elektros energijos rinkoje.

REKLAMA

Dar norėjau grįžti prie „Perlas Energija“ reikalų. Ar nėra taip, kad mes nesugebėjome sureguliuoti teisinės aplinkos taip, kad mūsų šalyje neatsirastų veikėjų, kurie neturi savų generacijos pajėgumų, bet lengva ranka žada žemas kainas, bet paskui, pamatę situaciją, didmeninėje rinkoje pasiplauna? Gal mes neturėjome leisti tokiems rinkos žaidėjams atsirasti?

Šis klausimas pirmiausia yra VERT’ui, nes jis prižiūri rinkos dalyvius.

Bet tai tikriausiai susiję ir su mūsų priimtais įstatymais, ar jie pakankamai reglamentuoja rinkos dalyvių atsiradimą ir veikimą?

Taip, tai ir įstatyminis klausimas, bet, matote, kuomet prasidėjo elektros rinkos liberalizavimo reforma, tuomet tiekėjai išsiėmė licencijas. Jų nėra tik šeši, jų galima suskaičiuoti šimtais, kurie ir patys sau tiekia elektros energiją, kaip tiekėjai. Tų tiekėjų yra daug. Esminis klausimas, kurie tiekėjai teikia paslaugas gyventojams. Bent iki praeitų metų pabaigos didesnių rizikų šitoje rinkoje nesimatė, nes visi tiekėjai turėjo panašias kainodaras, maržos buvo panašios ir rizikos jų buvo vertinamos panašiai.

Problema pradėjo ryškėti ir man pačiam atrodė, kad keisti dalykai vyksta, kuomet „Perlas Energija“ siūlomos kainos buvo tikrai tokios konkurencingos ir pakankamai žemos lyginant su kitais tiekėjais. Čia atviras klausimas, kodėl tuo metu nebuvo imtasi tam tikrų žingsnių? Sunku pasakyti, ar nebuvo imtasi priemonių, kurias leidžia įstatymas. Galų gale, ir pats VERT pirmininkas jau anksčiau buvo minėjęs, jog imsis nepriklausomų tiekėjų priežiūros, buvo vykdomi pokalbiai, kaip jie pasiruošę ne tik liberalizacijai, bet ir atlaikyti rizikas. Šiandien į visus klausimus neatsakysime, bet turi būti pateikti aiškūs atsakymai, ar VERT veiksmai buvo nepakankami, ar įstatyminis pagrindas buvo nepakankamas, kad VERT imtųsi aktyvių žingsnių prižiūrint tiekėjus.

REKLAMA

Kita vertus, turime sutikti, kad tiekėjų pasitraukimas iš rinkos yra natūralus faktas, jis vyksta visoje Europoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Klausimas, kaip suvaldyti rizikas, kuomet tiekėjas pasitraukia iš rinkos. Šiuo atveju mes kalbame apie nuostolį ar praradimą vartotojams, kad tuo metu, kai jie rinkosi „Perlo“ planus praeitų metų pabaigoje ar šių metų pradžioje, tie planai jiems suformavo lūkesčius apie pakankamai pigią elektros energiją vienus ar dvejus metus į priekį. Tuo tarpu dabar yra tokios įmonės, kaip „Ignitis“, kurios gerokai pamažino elektros energijos kainą, reaguodamos į situaciją rinkoje, bet vartotojui nusivylimas yra tas, jog ta nereali, pamažinta kaina gerokai kyla, nes dabartinė kaina atspindi realią rinkos situaciją. Pagrindinis aspektas tas, kad anksčiau ar vėliau vartotojai sumoka už rinkos pokyčius, tik kai kurie vartotojai išlošia iš geresnių planų, kai kurie vartotojai pralošia. Tai čia tiesiog dalyvavimo rinkoje privalumai ir trūkumai. Kalbame apie 180 tūkst. vartotojų, kurie šiuo atveju susiduria su aukštesnių elektros energijos kainų realybe šiandien negu jie pasirašinėjo sutartis metų pradžioje.

Jūsų požiūriu, ar iš viso buvo prasminga liberalizuoti mažmeninę prekybą elektros energija? Koks tikslas daug tarpininkų, kurie perka toje pačioje didmeninėje rinkoje, o produkcija nesiskiria? Taip, jie siūlo skirtingus planus, bet koks tikslas dar papildomai mokėti tarpininkui?

REKLAMA

Tikslas labai paprastas. Viena vertus, tai yra Europos Sąjungos reikalavimai įgyvendinti rinkos liberalizavimą. Čia formalioji pusė. Kalbant apie praktinius dalykus tiekėjai tarpusavyje konkuruoja dėl elektros tiekimo maržos, tai yra, kiek jie gali uždirbti iš šios veiklos.

Kitu atveju maržą reguliuotų valstybinis reguliatorius. Pagrindinė problema su juo yra tokia (tą reikia labai aiškiai pripažinti), kad nors valstybėse būna nepriklausomas reguliatorius, bet politikai visą laiką bando daryti įtaką rinkoje. Ir jeigu nėra nepriklausomo tiekimo, yra visuomeninis tiekimas, tai mes turėtume situaciją, kai elektros energijos tiekimas naudojamas politiniais tikslais.

Ką aš turiu mintyse? Artėjant rinkimams elektros kaina pamažinama, tada nėra pakankamai investuojama į elektros tinklą, tuomet ateina žiema, audros, linijų nutraukimai, vartotojai nepatenkinti, nes tenka dešimtimis valandų sėdėti be elektros. Tokios pasekmės kyla, nes politikai nuspaudžia elektros kainas tam tikru trumpuoju laikotarpiu. Pasibaigia rinkimai, tada vėl reikia kažkaip tas investicijas į tinklą atstatyti ir kaina kyla. Jeigu nėra karo aplinkybių arba nepaprastosios padėties, tai vis tiek rinkoje tokiu atveju turime pakankamai didelį bangavimą. Ir tie reguliatoriaus mechanizmai tikrai veikia, bet tai neatbaido politikų nuo noro kištis į rinką.

REKLAMA

Šiuo metu mes turime kitokią situaciją, kai turime kosmines elektros energijos kainas, bet liberalizacija su tuo neturi nieko bendra. Tai tiesiog yra kompleksinių priežasčių pasekmė. Ar liberalizavimas naudingas, ar ne bus labai aišku, kai VERT paskaičiuos visuomeninio tiekimo kainas, galiosiančias nuo 2023 m. sausio 1 d. Tada ir pamatysime tas kainas, kurios yra objektyvios ir kurias turėtų mokėti vartotojai. Dar klausimas, koks bus kompensavimo mechanizmas rengiamas vartotojams, kad elektros energijos kaina būtų sumažinta.

Laisvoje rinkoje tiekėjai dėl konkurencijos stengiasi pasiūlyti vartotojams kuo žemesnes elektros energijos kainas, nemaža dalis gyventojų renkasi fiksuoti kainas kažkuriam laikotarpiui. Ir pašokus kainai didmeninėje rinkoje, tiekėjai patiria žymų nuostolį, nes su vartotojais pasirašė sutartis. „Perlas Energija“ traukiasi iš žaidimo, bet kiti tiekėjai laikosi. Kaip jie laikysis patirdami nuostolį?

Mes dėl to ir turime rinkoje veikiančius didžiuosius tiekėjus, kurie turi valstybinių energetikos kompanijų užnugarį: ar tai būtų „Ignitis“, ar tai būtų „Enefit“, ar „Electrum“. Viena vertus, jos dalį elektros energijos pasigamina pačios, nes turi saulės arba vėjo parkus, iš kurių tiekia elektros energiją vartotojams ir ateityje ta dalis generacijos tik didės. Šitie tiekėjai turėjo susibalansuoti savo finansinius srautus ir pasverti rizikas.

REKLAMA

Tai esmė tokia, kad per trumpą laikotarpį galima turėti daug didesnį skaičių klientų, bet ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti didesnius nuostolius pačiai įmonei. Jei kaina siūloma mažesnė nei gauna iš rinkos ar savo parkų, tai jie tas rizikas per ilgesnį laikotarpį susibalansuoja. Kitaip tariant, jeigu patiriamas nuostolis vienu laikotarpiu, tai jis kompensuojamas per pokyčius. Jeigu jūs pažiūrėtumėt nepriklausomų elektros energijos siūlomus planus, jie keičiasi praktiškai kiekvieną savaitę, mėnesį. Taip tiekėjai reaguoja į situaciją rinkoje. Visuomeninio tiekimo atveju tie pokyčiai būna kas pusmetį – sausio 1 d. ir liepos 1 d. kainos yra perskaičiuojamos. O nepriklausomi tiekėjai, matydami situaciją rinkoje reaguoja operatyviau.

Bet reaguojant į pokyčius rinkoje nauji planai siūlomi naujiems klientams.

Taip, naujiems. Bet vieni planai ilgesnio laikotarpio, kiti trumpesnio laikotarpio. Patys tiekėjai rizikas balansuoja diversifikuodami savo portfelį.

Tačiau juk iš esmės išeina, kad vieni klientai sumoka už kitus klientus. Jeigu vieni užfiksavo per žemą kainą nei rinkos, tai naujas klientas sumokės už seną.

Iš esmės taip. Nemaža dalimi svarbus klausimas, kokiu laiku klientas pasirenka sutartį. Šiandien ir kalbama apie liberalizavimo atidėjimą. Kai buvo kuriamas liberalizavimo planas, jis buvo trijų etapų tam, kad esant kažkokiems neprognozuojamiems dalykams būtų galima reformą pristabdyti. Nors tai nėra susiję su liberalizavimu tiesiogiai, bet šiandien aukštų elektros energijos kainų problemą galima galbūt spręsti šiek tiek atidedant tą laikotarpį, kad gyventojai nesuprastų tų dalykų tiesiogiai, kas yra nesusiję – liberalizavimas ir aukštos elektros kainos.

REKLAMA

Ar jums pačiam iš principo atrodo, kad liberalizavimas buvo teisingas žingsnis, ar dabar atrodo, kad nelabai?

Matote, visa Europa ėjo šiuo keliu penkerius-septynerius-aštuonerius metus. Visos analizės bei prognozės, taip pat faktai rodė, jog liberalizavimas yra naudingas. Aišku, buvo atvejų, kai kaina trumpuoju laikotarpiu buvo pakilusi kai kuriose valstybėse, bet visumoje liberalizavimas užtikrino tiek konkurencingesnę kainą, tiek didesnį paslaugų portfelį.

Problema yra ta, kad Lietuva atsiliko su šia reforma. Jeigu ji būtų buvusi įgyvendinta prieš penkerius-septynerius metus, mes šiandien tokios problemos neturėtume. Turime situaciją, kai nors ir vėluodama, Lietuva įgyvendino liberalizacijos programą, bet dabar susidūrėme su aukštomis elektros energijos kainomis, kas, pripažinkime, kompromituoja pačią liberalizacijos idėją.

Paklaustas, kodėl vis tiek naudinga rinkos liberalizacija, tipo konkurencija mažins kainą... nu sorry, jei birža viena, tai ir pasiūlymai vienodi, skirtumas tik kiek stalų prisistatė tie "tiekėjai" ir pelno dydį numatę,atsiriekia savo pyrago gabalą iš gyventojų. Akivaizdu kad visuomeninis tiekimas pigiausias, ir tas briedas, kad trukdo politikai, galima sutvarkyti vienu įstatymų draudžiant, tai tiek tų reikalų.
Vieno nesuprantu- kam reikėjo liberalizaciją pravesti būtent dabar, kai kaina kosminė, o ES duotas terminas iki 2024 metų?
Tai cia tas klerkas, kuris mums įkišo aukštas elektros kainas?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų