Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota
116
Koronaviruso gydymas ligoninėje (nuotr. SCANPIX)

Situacija dėl Covid-19 Vilniaus regione kaista – šiuo metu užimta kone 90 proc. lovų, o pagrindinė šalies ligoninė – VUL Santaros klinikos – sako ne tik stokojanti darbo rankų, bet ir greitųjų PGR testų. Ne ką tvirčiau jaučiasi ir mažosios regiono ligoninės – jos sako esančios ne guminės, o ir finansiniai ištekliai riboti.

REKLAMA

Kaip sakė Vilniaus Santaros klinikų vadovas prof. Feliksas Jankevičius, situacija Vilniaus regione yra pakankamai įtempta.

„Vakar dienos duomenimis, viso labo turime 651 aktyvaus Covid‘o gydymo lovą, turinčią deguonies prieiga. Taip pat 73 intensyviosios terapijos (RITS) lovas. 

Pagal prognozes šią savaitę Covidinių lovų skaičių reikia išplėsti iki 771. Kokiu būdu tai padaryti? Tikrai dar turime lovų rezervą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, papildomos lovos galėtų atsirasti ir Alytaus ligoninėse, tačiau yra personalo trūkumas – tiek gydytojų, tiek viduriniojo personalo, ypač anesteziologų“, – Seimo sveikatos reikalų komiteto surengtuose klausymuose konstatavo ligoninės direktorius.

REKLAMA

F. Jankevičius informavo, kad Viliaus miesto klinikinės ligoninės užguldymas šiuo metu siekia 87 proc., Ukmergės ligoninės – 83 proc., Alytaus 68 proc.

„Realiai visur skaičiai panašūs ir bendras užguldymas visame regione yra 86 proc.“, – sakė jis.

Covid-19 skyrius reikalauja daug daugiau personalo

Anot F. Jankevičiaus, pertvarkant ligonines ir mažinant planines paslaugas atsiranda laisvo personalo, tačiau jo neužtenka, nes personalas taip pat serga. Be to, jį problematiška pasitelkti iš kitų įstaigų.

„Labai svarbu turėti galimybę perkelti personalą iš vienos ligoninės į kitą. Ir čia mes susiduriame su teisine problema, nes perkelti personalą nėra taip paprasta, klausimas derinamas su valstybine darbo inspekcija, SAM ir t.t. Tais atvejais, kai personalas sutinka savo noru tą daryti, nėra sudėtinga, bet tais atvejais, kai žmonės priešinasi, tuomet laisvo teisinio reguliavimo pristingama“, – kalbėjo klinikų vadovas.

REKLAMA

Kartu jis pažymėjo, kad problematiška ir tai, kad dirbant covidiniuose skyriuose, ypač RITS, sutrumpėja darbo pamainos, todėl reikia pasitelkti žymiai didesnį personalo skaičių.

Nėra kur dėti slaugos pacientų

Toks personalo perskirstymas neišvengiamai atsiliepia planinių paslaugų teikimui.

„Tikrai stengiamės nemažinti būtinosios medicinos pagalbos teikimo, tai – urgentiniai, visų pirma klasteriniai pacientai. Taip pat ir onkologiniams pacientams pagalba nemažinama. Tačiau tam tikra prasme tos pagalbos skaičiai mažėja.

Kita problema – slaugos pacientai, mes ir anksčiau Vilniaus regione turėjome slaugos lovų badą, o šiuo metu problema dar labiau paūmėjo. Nes covidiniai pacientai, kurie yra slaugos pacientai ir kuriems dėl Covid'o specifinių paslaugų nereikėtų teikti, jie turėtų būti koncentruojami slaugos-globos įstaigose ir mes pakankamai vietų neturime. O į namus tokį pacientą bijoma pasiimti“, – sakė F. Jankevičius.

REKLAMA

Senka greitieji PGR testai

Vadovas taip pat pastebėjo, kad pradedame stokoti testų covidiniams pacientams. 

„Šiandien mes pakankamai turime planinių PGR testų, bet greitųjų PGR testų, kuriuos taikome diferencijuojant pacientus su urgentine patologija, šių testų pritrūkom. 

Ir likutis yra 300 testų, jų geriausiai pakaks vienai savaitei. Galbūt gausim pažadėtus 300, bet tai yra problema. Bet tai galbūt ne tik Lietuvos problema, ji yra pakankamai  globali. Neturint šių testų atsiras daug problemų, ypač teikiant būtinąją pagalbą“, – sakė Santaros klinikų vadovas.

REKLAMA

Teks dar labiau „karpyti“ paslaugas

Didžiausios atraminės įstaigos – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas Narimantas Markevičius savo ruožtu teigė, kad norint praplėsti covidines lovas praktiškai reikės uždaryti likusius terapinius skyrius.

„Mūsų ligoninės teigia labai daug terapinių paslaugų, tai didžiausia terapinė ligoninė Vilniaus zonoje pagal lovų skaičių. Dabar uždarius 5 terapinius ir 2 chirurginius skyrius turime pasiruošę 210 lovų, bet jos per dieną mažėja ir jau liko 25 lovos. 

Tai jei tektų uždaryti kas panašu ir bus, ir Antakalnio 57 esančius stacionaro padalinius, nes kitaip užtikrinti infekcijų kontrolės neįmanoma. Tai netektume visų likusių 3 terapijos skyrių ir abdominalinės chirurgijos ir urologijos paslaugų. Tai norėčiau paprašyti, jei tokie sprendimai būtų, reikėtų didesnių personalo pajėgumų“, – sakė jis.

REKLAMA

Kitų Vilniaus regiono ligoninių atstovai apie galimybes priimti daugiau pacientų taip pat kalba miglotai. Dalis jų šiuo metu jau tapusios atraminėmis ligoninėmis ir ant rankų pirštų skaičiuoja, kiek dar lovų galėtų išplėsti.

Į kitas įstaigas šiuo metu pervežami atraminių ligoninių terapiniai pacientai, nors dalis jų ir pačios susiduria su protrūkių valdymu. Visgi prireikus joms pačioms tapti Covid-19 atraminėmis ligoninėmis, būtų susidurta tiek su personalo, tiek finansavimo, įrangos ir kitomis problemomis.

Savivaldybė žeria priekaištus NVSC

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis savo ruožtu teigė, kad viena problemų tai, kad nėra ilgalaikės strategijos ir viskas daugiau daroma taktiniu lygmeniu. 

REKLAMA

„Tai lemia, kad mes neturime galimybės organizuoti paslaugų nuosekliai, tvarkingai, administracijos išties spraudžiamos į tam tikrus rėmus, nes su jomis nederinami teisės aktų projektai ir sprendimai. Daug neišspręstų klausimų dėl žmogiškųjų resursų pasitelkimo ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Ir yra labai paviršutiniškas situacijos koordinavimas ir galiu tik padėkoti Santaros klinikoms, kurie tą koordinavimo darbą labai gerai atlieka, bet tą tik Vilniaus regione mes ir matome“, – kalbėjo jis.

Anot P. Poderskio, hospitalizacijos skaičiai didėja, nes daugėja apsikrėtimų, o jų daugėja todėl, kad nesugebame atsekti židinių. 

REKLAMA

„Už tai atsakingas NVSC savo darbo iki galo neatlieka ir, mūsų nuomone, tai yra pagrindinė problema, kurią šiandien turime, nes visos problemos yra iš jos išvestinės, – sakė jis. (...)

Labai blogai, kad informacija iš NVSC vėluoja, ji yra mėnesio atsilikimo ir jei mūsų sveikatos biuras nesiimtų veiksmų, kai mūsų mokyklose, darželiuose nustatomi atvejai, tai turėtume dar didesnį viruso plitimą.“

Painiava dėl priemonių

Antrindamas klinikų vadovui P. Poderskis taip pat pažymėjo personalų stygių ne tik ligoninėse, bet ir ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ).

„Jos taip pat patiria problemas, susijusias su painiava dėl įvairių skirtingų jiems primetamų priemonių, tai – ir karščiavimo klinikos, pacientų lankymas namuose, mobilūs punktai, įvairūs testavimo metodai, nėra pakankamai aiškaus scenarijaus iš kontroliuojančių institucijų, ką kada daryti, testuoti ir panašiai“, – atkreipė dėmesį jis.

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI