Apie esamą situaciją Lietuvoje TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir karo psichologas Andrius Jurgaitis.
Lietuvoje įvestas karantinas ir tai – mums neįprastas dalykas. Kas yra svarbiausia tokiomis sąlygomis? Jūs kaip karo psichologas, ką galėtumėt pasakyt?
Karantinas – tai svarbiausia išlikti ramiems ir kiek įmanoma sutelktiems toje situacijoje.
Kas dabar svarbiausia: kaip turi elgtis tiek žmonės, tiek valdžia?
Žmonės turėtų išlikti sąmoningi, įvertinti kiekvienas savo situaciją: kas jam kelia nerimą, kokie jo pokyčiai, ir pasistengti prie jų prisitaikyti. Nes karantinas – kai kam gal atsiranda neįprastas nuotolinis darbas, vaikams – atostogos paskelbtos, vaikai lieka namie – šiek tiek situacija nėra įprasta. Reikėtų pasistengti prie jos kiek įmanoma labiau prisitaikyti.
Neretai girdim apie paniką. Kaip ta panika gali tokiu atveju pasireikšti?
Ji pasireiškia labai greitai. Žmonės linkę mėgdžioti vieni kitus ir, natūralu, kad jeigu mažiau atsparus žmogus pamato prieš jį eilėje stovinčius kelis šimtus žmonių, perkančių vienus ar kitus produktus, nori ar nenori – jis vis tiek pasiduoda. Galbūt kiti daugiau žino, gal daugiau turi informacijos. Tai nusipirkdamas gal aš padėsiu sau labiau.
Bet ar tik pirkime panika gali pasireikšt, ar girdim, kad žmonės bėga iš ligoninių. Laukdami, kol bus nustatyta, jie bėga. Tai ar galima manyt, kad čia irgi panika?
Panika – daugiau čia lyg masinis reiškinys būtų. Čia daugiau tokio asmeninio pobūdžio baimė, nerimas, kiekvieno žmogaus tolerancija tam nerimui individuali ir kaip jis gali, taip veikia. Vienas gali piktintis kažkieno veiksmais, kitas – nuo ryto iki vakaro komentarus skaityti. Kiekvienas elgiamės individualiai.
O kaip jūs patartumėt žmonėms suvaldyti tą nerimą? Tarkim, dabar daug kas sėdi namuose, neramu – kas dieną girdim vis daugiau atvejų. Tai ką daryti, kaip susiimti?
Nieko nėra geriau, nei užsiimti kažkokia įprastine ir malonia veikla. Tai, pagalvojus, yra puikus metas skirti daugiau laiko sau. Skirti daugiau laiko šeimai, knygai, televizijai, filmams, muzikai, relaksacijai. Veikti tikrai yra ką. Svarbu kažką daryti ir svarbu neužsidaryt vien tik begaliniame informacijos sraute. Nes nuo ryto iki vakaro, jeigu vien tik klausytis, domėtis, žiūrėti, tai iš tikrųjų gali tapti baisu.
O jeigu jau tokia situacija, kad jau žmogui tapo baisu – jis girdi vis naujus atvejus, daugėja, daugėja, gal yra kažkokie pratimai, kad jis galėtų pagauti momentą ir sustabdyti save? Jūs tikriausiai ir karius mokote, kaip tą padaryti?
Jeigu jau panika pasiekė savo apogėjų, tai vienas iš universaliausių ir pagrindinių pratimų, tai – kvėpavimo pratimai. Elementariai atsisėsti, įsitaisyti patogiai ir pabūti su savimi, kvėpuoti. Įkvėpimas turėtų būti dvigubai trumpesnis nei iškvėpimas. Galima papildomai raminančią muziką įsijungti.
Galima rasti „Youtube“ įvairiausių treniruočių, tačiau tai reikia tiesiog daryti. Neužtenka tik žinoti. Nes žmonės kartais gali būti, kad vieną ar kitą metodą žino, bet jeigu juo nesivadovauja, jeigu sau nepadeda, tai jis nėra veiksmingas, kol nepraktikuoja.
Tai kvėpavimas, o gal dar yra kažkas? Kad žinotų, jeigu jau prireiks? Gal save nuramint kažkokiais žodžiais? Arba, tarkim, man pasidarė blogai, ką jūs sakytumėt? Gal mes galim savo artimam padėti? Gal žmogus tuo metu net nesusivoks, ką gali padaryt? Kad ir šeimos nariui?
Matot, čia individualus dalykas. Vienam padeda žvejyba, o kitas į tą pusę net pažiūrėti negali. Tai kiekvienas žmogus pats save geriausiai pažįsta, kas jam padeda. Nebūtinai, kad jeigu man padeda, tai padės ir jums. Reikia tiesiog tai daryti – užsiimti malonia veikla ir taip padėti sau.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže:
