Rimtai persivalgius tampa sunku netgi kvėpuoti, o tai, sutikime, tikrai nėra sveika. Suvalgius pernelyg didelį maisto kiekį, pradeda kamuoti ir įvairūs virškinimo sutrikimai – sunkumo ir pilnumo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, skrandžio ir pilvo skausmai. Pirmas žingsnis, norint išvengti persivalgymo, yra pastangos pakoreguoti savo mitybos įpročius. Tai pat kiekvienam verta žinoti, ko griebtis, kai ir vėl buvo suvalgytas žymiai per didelis maisto kiekis.
Pirmas įprotis – riebių ir sunkių patiekalų vengimas
Daug riebalų turintys ir sunkūs patiekalai linkę sulėtinti virškinimo veiklą ir apsunkinti visą organizmą. Vertėtų valgyti kuo mažiau gyvulinių riebalų ir stengtis juos pakeisti augaliniais – t.y. sočiuosius riebalus tikrai vertinga iškeisti į nesočiuosius, kurie daug naudingesni ne tik širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir visam organizmui. Paprastas pavyzdys – geriau avokadas nei riebus kiaulienos kepsnys; geriau salotos su keliais šaukštais kokybiško alyvuogių aliejaus nei riebaluose plaukiančios šoninės juostelės; geriau sauja riešutų nei palmių aliejaus prisotinti sausainiai. Rinkimės sveikesnes alternatyvas ir jausimės žymiai geriau.
Antras įprotis – reguliarus fizinis aktyvumas
Atrodo, kad šiame straipsnyje vertėtų kalbėti vien apie mitybos įpročių koregavimą, tačiau judėjimo neįmanoma atsieti nuo maitinimosi. Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik stiprina sveikatą, bet ir reikšmingai prisideda prie sklandaus virškinimo proceso. Sportuojant greitėja medžiagų apykaita ir mažėja vidurių užkietėjimo tikimybė. Beje, daugiau judantys žmonės yra laimingesni ir jiems mažiau norisi įvairias spragas „užkamšyti“ nesveiku maistu ar vakariniu persivalgymu. Ne be reikalo sakoma, kad sportas – sveikata, tad jau dabar verta įsispirti į apdulkėjusius, seniai užmirštus sportinius batelius ir energingai nueiti bent kelis kilometrus – neabejojame, kad grįšite daug laimingesni ir energingesni, o tokio šaunaus darbo tikrai nesinorės „sugadinti“ torto gabalėliu.
Trečias įprotis – mitybos papildymas skaiduliniu maistu
Daug ląstelienos turintis maistas gerina ir greitina virškinimo procesą ir veikia tarsi „žarnyno šluota“. Puikūs daug skaidulų turinčių maisto produktų pavyzdžiai – vaisiai, daržovės, grūdiniai produktai. Šie maisto produktai turi ne tik daug vitaminų, mineralų, bet ir pasižymi dideliu ląstelienos kiekiu, kuris svarbus tinkamam ir sklandžiam turinio judėjimui virškinamuoju traktu. Skaidulinis maistas „veikia“ dar geriau, jei kartu vartojama pakankamai vandens – tuomet neužkietėja viduriai, nekyla sunkumų norint pasituštinti, neauga svoris, nepučia pilvo (skaidulos į save „sutraukia“ didelius vandens kiekius). Beje, skaiduliniu maistu nesudėtinga greičiau pasisotinti, tad mažėja ir persivalgymo tikimybė. Norint dar labiau padidinti ląstelienos kiekį maiste, galima įvairius patiekalus papildyti kviečių sėlenomis – su jomis galima gaminti blynų tešlą, kepti duoną, papildyti kefyrą ar vaisių kokteilius ir kitus gėrimus, pagardinti košes.
Ką daryti, jei sutriko virškinimas?
Pirmiausia būtina klausytis organizmo siunčiamų signalų. Jei sveikatos sutrikimai rimti ir tęsiasi ilgiau – reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai apima stiprų skrandžio ir pilvo skausmą, pakilusią temperatūrą, sutrikusį tuštinimąsi, sunkų ir ilgalaikį viduriavimą ar pilvo pūtimą, kraują išmatose ir panašiai. Greitas svorio kritimas be aiškios priežasties – taip pat gana rimtas pavojaus signalas.
Jei negaluojama nesunkiai, verta gerti daugiau vandens, valgyti lengvesnį maistą, lengvai pajudėti. Patariama rinktis virškinimo fermentų turinčius vaistinius preparatus, pavyzdžiui, Mezym, kurį reikėtų turėti kiekvienų namų vaistinėlėje. Šis vaistinis preparatas savo sudėtyje turi pagrindinių kasos fermentų, padedančių greičiau suvirškinti didelį maisto kiekį. Taip pat galima gerti žolelių arbatas, gerinančias virškinimo funkciją ir kitą kartą pasistengti valgyti su saiku. Dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
