žygimantas mauricas

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Kiek Lietuvai ir kiekvienam lietuviui jau kainavo Putino karas Ukrainoje? Kiek permokėjome už elektrą, dujas ir degalus? Kainoms pašokus iki nematytų aukštumų dabar kiekvieną mėnesį kiekvienas lietuvis ir kiekvienas verslas sumoka šimtais milijonų eurų daugiau už tuos pačius eneregetinius išteklius nei anksčiau. Pavyzdžiui, jei pernai per mėnesį Lietuva suvartodavo elektros už maždaug 50 milijonų eurų, o tai šiemet, tais pačiais mėnesiais jau mokėjome šimtu milijonų eurų daugiau.

Lenkijoje baigiasi pusę metų trukęs beprecedentis eksperimentas, kai maisto kainoms nebuvo taikomas pridėtinės vertės mokestis. Tai buvo infliacijos mažinimo plano dalis, šalies Vyriausybė taip esą norėjo palengvinti lenkų gyvenimą. Tik vargu, ar tai pasiteisino: kainos Lenkijoje kyla, infliacija didėja.

Lietuvoje smarkiai brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos. Paštas per metus pabrango beveik dvigubai. Sporto ir poilsio įrangos nuoma vidutiniškai daugiau nei trečdaliu, būsto priežiūra ir remontas ketvirtadaliu. Pasak ekonomistų, visoje Europos Sąjungoje Lietuva išsiskiria sparčiausiai augančiomis kainomis. Vieni verslininkai kelia kainas nes neturi kitos išeitis, kiti tiesiog bando pasipelnyti, mat lietuvaičiai vis dar taškosi pinigais ir dažnai moka, kiek paprašyti.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija. Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų.

Infliacija liepą dar didesnė nei rekordinį birželį, tačiau paaugo nebe taip smarkiai, kaip ankstesniais mėnesiais. Ekonomistai mano, kad kainų augimas, pasiekęs beveik 21 procentą, jau pakilo iki savo piko ir netrukus pradės lėtėti. Labiausiai kainas ir toliau šokdina energetikos ištekliai, tačiau dalis žaliavų jau pinga. Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Lietuvoje per metus maistas pabrango tiek, kiek dar niekada nebrango – net 30 procentų. Smarkiai lenkiame Europą, kurioje maisto brangimo vidurkis – 8 procentai. Maisto pabrangimą pasaulyje paaiškina energetikos kainų šuoliai, žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje dėl karo ir sankcijų Rusijai. Kainų rekordai Lietuvoje daug didesni nei pas kaimynus. Pasak ekonomistų, kalti ir patys plačiai pinigines be reikalo atveriantys gyventojai.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

Nerimstant aistroms tiek dėl karo, tiek dėl sankcionuotų prekių tranzito, žmonėms nerimą kelia ir vis kylančios kainos. Viena jų – naftos kaina, kurią sumažinti siekia Artimuosiuose Rytuose viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas. Tačiau nemažai skeptikų mano, kad jis liks nieko nepešęs. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad daugiau vilčių teikia ateinanti recesija ir ekonomikos sulėtėjimas.

Lietuvos banko duomenys rodo, augančių kainų spaudžiami žmonės nebegali tiek daug sutaupyti kaip anksčiau ir netgi pradėjo leisti santaupas. O dėl rekordiškai išaugusios infliacijos žmonių apetitas vartojimo paskoloms padidėjo beveik dvigubai – jas ima pritrūkę pinigų būsto remontams, technikai, kelionėms, vestuvėms ir kitoms pramogoms.

Liūdni laikai smaližiams – šokoladas Lietuvoje brangsta sparčiausiai Europoje. Šias metais jis pabrango dešimtadaliu. Šokolado gamintojai sako, kad ir tai ne riba – rudenį kainos gali kilti dar. Nepaisant to, lietuviai saldumynų perka vis daugiau – kai kurie prekybos centrai sako, kad šiais metais vien šokoladinių batonėlių parduoda 60 procentų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai, o šokolado plytelių pardavimai tolygūs pabrangimui – jų parduodama 10 procentų daugiau.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra politinis ir yra skirtas pripratinti visus gyventojus prie mokesčių, sako verslininkas Arvydas Avulis. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad NT mokestis yra simbolinis ir iš jo surinkta suma rinkai nedarytų jokios įtakos.

Šalies kaimai ir miesteliai tampa vis patrauklesni verslui. Daugėja žmonių, kurie net ryžtasi verslus iš miestų perkelti į ramesnį užmiestį. Specialistų teigimu, tai skatina pigesnis ir lengvesnis įsikūrimas kaimiškose teritorijose. Be to, pastebima, kad vis daugiau norinčių pabėgti ir gyventi toliau nuo miestų šurmulio. Ratų servisą Panevėžio rajone, Tičkūnų kaime, panevėžietis Vaidotas įkūrė maždaug prieš pusantrų metų. Anksčiau jaunas vyras tokią pat veiklą vykdė mieste.

Aukštomis elektros kainomis gąsdinami Lietuvos gyventojai šturmuoja elektros tiekėjų centrus. Apie 170-imt tūkstančių tautiečių dar neapsisprendė, nors nepriklausomą elektros tiekėją valdžia ragina būtinai pasirinkti iki šeštadienio 24-os valandos. Kas laukia gyventojų, kurie nepasirinko tiekėjo arba tai planuoja padaryti vėliau, ir kokios sąskaitos jiems gresia už elektrą liepos mėnesį? Žmonių eilė formuojasi prie „Ignitis“ klientų aptarnavimo centro. Net ir prastu oru, žmonės laukia.

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje šalis agresorė sulaukė griežtų sankcijų, kurios turėjo ją sustabdyti. Deja, bet tai ilgalaikiai procesai, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbinamas žurnalisto Vladimiro Laučiaus Ž. Mauricas aiškino, kad norint karą sustabdyti dabar sankcijų nepakanka.

Būsto pirkėjams augančios kainos nė motais. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį pirkėjų skaičius auga. Tačiau ekonomistas įspėja apie palūkanų normų didinimą, juolab, kad kaimyninės šalys palūkanas jau pakėlė.  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vakar Čekijos ir Lenkijos centriniai bankai dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas ir dabar jos siekia atitinkamai 5,75 proc. ir 5,25 proc.

Karo prieš Ukrainą pradžioje, griežtos Vakarų sankcijos numušė Rusijos rublį į rekordines žemumas. Tačiau dabar jis ir vėl pasiekė ikikarinį lygį. „Šaltu dušu Vakarams“ šį reiškinį pavadinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas įvardijo dvi esmines to priežastis. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Prieš kelias dienas rašėte apie šaltą dušą Vakarų valstybėms dėl to, kad Rusijos rublis dar labiau sustiprėjo ir tapo stipresnis, nei buvo prieš metus.

Rusijai pradėjus kruviną karą prieš Ukrainą, Vakarų šalys pritaikė iki šiol didžiausias sankcijas, kurios tik buvo pritaikytos bet kuriai valstybei. Dėl jų ir visuomenių spaudimo iš Rusijos pasitraukė daugelis užsienio kompanijų. Netrukus gerokai krito ir rusų valiutos kursas. Tačiau dabar jis pasiekė ikikarinį lygį. Ką tai reiškia? Ekonomistai pripažįsta, kad bent formaliai rublis atgavo savo vertę euro ir JAV dolerio atžvilgiu.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Tikimybė, kad Europos Sąjungoje (ES) šiemet kils recesija, viršija 50 proc., sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikimybė recesijos ES ir Lietuvoje yra smarkai išaugusi, ypač, jeigu ta situacija užsitęs. Manyčiau, kad ta tikimybė viršijo 50 procentų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Ž. Mauricas. Anot ekonomisto, vartotojų nuo augančių kainų apsaugoti nepavyks, todėl teks taupyti, kitaip kyla grėsmė įklimpti į dideles skolas.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.   Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.  „Sulig kiekviena diena infliacijos pikas tolsta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nes išaugo energetinių išteklių kainos, dujų ir ypatingai naftos, o dar ir euras susilpnėjo.

Vladimiro Putino okupantų kariuomenei užpuolus Ukrainą ir pradėjus žudyti jos žmones Vakarų šalys pasmerkė tokius veiksmus. Taip pat ėmėsi naujų sankcijų. Tačiau, panašu, kad jos gerokai per švelnios. Į tai dėmesį atkreipė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Vakarų paskelbtas sankcijas ironiškai įdėjo į kabutes.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Išaugusi karinė įtampa prie Ukrainos, jau neša ekonominius nuostolius. Rusijos akcijų rinka susitraukė penktadaliu, Ukrainos prezidentas guodžiasi, kad grivinos kursui palaikyti išleido jau 800 milijonų dolerių. Turtingiausi rusų milijardieriai dėl akcijų svyravimų prarado net 28 milijardus dolerių.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, mokestį mokėtų visi savininkai, tačiau jis būtų „simbolinio dydžio“. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ateityje bus tik daugiau panašių turto, ekologinių ir vartojimo mokesčių, kurie turėtų pakeisti darbo jėgos mokesčius.

Artimiausius trejus-ketverius metus atlyginimams Lietuvoje toliau didėsiant, valdžiai nekeičiant imigracijos politikos, po penkerių metų Lietuva taps greičiau brangi nei turtinga šalis, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.   „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog dėl nepakankamų Lietuvos verslo investicijų į šalies ekonomiką valstybei gali nepavykti pasivyti turtingų Vakarų šalių. „Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi.

Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 9 proc., ekonomistai teigia, kad didžiausios įtakos tam darė tebebrangstantis kuras ir centralizuotai tiekiama šiluma. Anot jų, papildomai infliaciją augino ir didėjančios maisto produktų bei paslaugų kainos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kainų indeksas netrukus gali pasiekti dviženklį skaičių – tikėtina, kad šventiniu laikotarpiu gali dar labiau augti maisto kainos.

Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.

Per pastaruosius 30 metų Lietuva padarė tokią ekonominę pažangą, kad ekonomistai tai vadina stebuklu. Ir nors dar atsiliekame nuo Estijos, kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas lenkiame kartais. Tarp jų ir Rusiją, kuriai, pastarąjį dešimtmetį patyrusiai stagnaciją, ekonomistai didelio proveržio nežada ir ateityje. Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga. Raudona komunistinė vėliava su kūju ir pjautuvu Kremliuje buvo nuleista.

Ekonominiai vasaros medaus mėnesiai baigėsi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Kylanti infliacija ir besikeičianti epidemiologinė situacija gali keisti vartotojų įpročius ir pramonės darbą. Tokią mintį ekonomistas išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Jūs taip gražiai aprašėte antrojo ketvirčio ekonominį augimą ir tuoj pat sugadinote žmonėms nuotaiką sakydamas, kad rudenį susidursime su problemomis.

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus nuo koronaviruso imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti tarpmiestiniu transportu, gauti ligos išmoką ar dirbti. Valdžia sako, kad negalima suvaržyti nuo viruso apsisaugojusių žmonių gyvenimo, ribojimų kritikai atšauna – tai žmonių segregacija.

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti viešuoju transportu ar patekti į gydymo įstaigą. Dalį visuomenės tokie valdžios ketinimai piktina, tad antradienį prie Seimo ketinama rengti protestą.

Per pastarąjį pusmetį įvairių žaliavų, produktų bei paslaugų kainos kilo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto,  kai kurie ekonomistai jau įspėja apie pirmuosius kainų sprogimus didžiosiose rinkose ir garsiai svarsto, kada tai pasieks Lietuvą ir kurios sritys „sprogs“ pirmiausia. Tiesa, nors vieni ekonomistai kainų burbulų sprogimą prognozuoja jau rudenį ar vasaros pabaigoje, kiti, tuo metu, yra kiek kitokios nuomonės ir dalijasi šiek tiek švelnesnėmis prognozėmis.

Konservatorių ir liberalų Vyriausybė šiuo metu turi nemažai iššūkių – tiek dėl koronaviruso, tiek ir dėl nelegalių migrantų krizės. Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams.

Europos Sąjungos migracijos politiką didžiąja dalimi sprendžia Marokas, Libija, Turkija ir dabar Baltarusija, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot ekonomisto, jam nesuprantamas fenomenas, kaip išvis galima toleruoti nelegalią migraciją. Plačiau apie tai ekonomistą kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Pastaruoju metu visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje, kyla įvairių žaliavų, prekių bei kai kurių paslaugų kainos. Panašu, kad kuo toliau, tuo daugiau teks mokėti ir už apsilankymą restorane, mat Lietuvoje kylančias maitinimo paslaugų kainas sparčiausiai augančiomis jau vadina ir Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba. Tokiu įrašu savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams. Priklausomai nuo turimo automobilio taršos, už jį gali tekti pakloti ir kelis šimtus ar per tūkstantį eurų. Kodėl ruošiamas papildomas mokestis ir kam jis naudingas, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pritrūko įkvepiančios ekonominės vizijos, o tradiciškai akcentuota socialinė atskirtis ir nelygybė, sako banko „Luminor“ ekonomistas. Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad kalboje nebuvo paminėta nei fintech, nei skaitmenizacija, nei investicijų pritraukimas, nei „vienaragio“ užauginimas, taip pat trūko akcento apie tai, kaip pasaulis atrodys po pandemijos.

Iš Lietuvos balandį emigravo 3150 žmonių – dviem trečdaliais daugiau nei tokiu pat metu pernai. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūkumas šalyje, kurį lemia tokios emigracijos bangos, gali tapti vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimą stabdančių veiksnių. Su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.

Šio pirmadienio TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ laidos vedėjai iškels daugeliui rūpintį klausimą – kodėl ir vėl kyla kainos? Specialistai pastebi, kad viena iš trijų pagrindinių priežasčių – verslininkų noras atsigriebti už karantino suvaržymus. Savo nuomone šį pirmadienį dalinsis ir faktus pateiks Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

Ar besitęsiantis karantinas toliau augins bedarbių gretas? Kodėl praėjusiais metais stebėjome atlyginimų augimą? Ar galime sulaukti naujo kainų šuolio? Apie tai kalbėsimės penktadienio aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su „SME Finance“ ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc.