žygimantas mauricas

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Lietuvai siekiant išspręsti demografinę krizę, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo vaiko priežiūros išmokas didinti bent dvigubai, o svarstant ambicingesnį scenarijų – net 150 proc.  Anot jo, norint realaus pokyčio šalies gimstamumo statistikoje, reikia imtis radikalių pokyčių. „Aš pasiūliau vaiko priežiūros išmokų dydžius padidinti bent dukart“, – ekonomikos apžvalgoje šią savaitę sakė Ž. Mauricas.

Vasara kavinėms ir restoranams paprastai būna pats darbymetis, tačiau šiemet birželį nutiko priešingai – jų apyvarta smuko. Tuo pat metu prekyba parduotuvėse augo. Kas nutiko prasidėjus vasarai ir ar rudenį meniu kainos gali dar kilti? Birželį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti keistas.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai primena, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Kelionės užsienyje lietuviams tampa vis įprastesne vasaros dalimi – gyventojai ne tik dažniau atostogauja svetur, bet ir tam skiria vis didesnę savo biudžeto dalį. Tuo metu į Lietuvą atvykstantys turistai išleidžia atsargiau, o mūsų šalies turizmo sektoriui darosi vis sunkiau konkuruoti su Pietų Europos kryptimis. Apie tai savo socialinių tinklų paskyroje pasidalytose įžvalgose kalba „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas mato rimtą Rusijos ekonomikos nuosmukį. Ką jis atsakytų skeptikams, teigiantiems, kad tokios kalbos tėra savęs apgaudinėjimas? Apie tai – pokalbis su Ž. Mauricu TV3 Žinių „Dienos komentare“.  Teigiate, kad Rusijos ekonomikos būklė smarkiai prastėja ir kad jau matyti šviesa tunelio gale.

Neretai tenka išgirsti, kad dabartinė ekonominė situacija Lietuvoje primena 2007 metų krizę. Ekonomistai perspėja, jog nors šie metai Lietuvai turėtų būti ekonomiškai stiprūs, po trejų ar ketverių metų galime susidurti su gerokai didesne infliacija nei kaimyninės ar Vakarų Europos valstybės. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Netyla diskusijos dėl minimalaus atlyginimo didinimo. Lietuvos bankas prognozuoja, kad minimali alga galėtų kilti tarp 6–12 proc. Pasak ekonomistų, dviženklis atlyginimo augimas gali turėti šalutinių pasekmių: didesnė infliacija ir aukštesnis nedarbo lygis. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nuo liepos 1 d. įsigalios nedarbo išmokų pokyčiai. Kai kam jos padidės, bet einant mėnesiams sparčiau mažės, kad žmogus būtų priverstas ieškotis darbo. Visgi personalo atrankos specialistai beda pirštu į neraminančią tendenciją – žmonės gauna tokias pašalpas, kad po to nenori dirbti. Sandra Norvilienė dirba įmonėje „Retiva“, kuri ieško darbuotojų įvairioms bendrovėms, pradedant nuo maisto pramonės iki medienos ir kt.

Hormūzo sąsiaurio blokada ir dėl jos išbrangę naftos produktai Lietuvoje gerokai paspartins infliaciją. Ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad šiemet prekės ir paslaugos brangs 5 proc. Greitesnę metinę infliaciją gyventojai turėtų labiausiai pajusti dėl sparčiau brangstančio maisto. Šiaulietė Danutė stengiasi taupyti. Pensija nedidelė, todėl moteris nuolat ieško akcijų – pigesnių maisto produktų. „Pastoviai. Jeigu randu nuolaidą, nusiperku daugiau to daikto, kitko neperku.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų šalies ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,6 procento. Pernai rugsėjį prognozuota, kad augimas sieks 3,4 procento. Tuo metu 2027 metų ekonomikos augimo prognozę banko analitikai blogina nuo 2,6 iki 2,4 procento. Banko teigimu, šiemet šalies ekonomiką „užkaitins iki raudonumo“ augantis vidaus vartojimas, ją pasieksiantys pinigai iš antrosios pensijų pakopos, rekordinės ES investicijos.

Savaitgalį Vidurio Rytų regione prasidėjusio karo kaina auga ne dienomis, o valandomis, sako vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, šiuo metu pralaiminčio Irano tikslas yra padaryti kuo daugiau žalos aplinkinėms regiono valstybėms ir supurtyti pasaulinę energetikos rinką.

Dar būdami opozicijoje socialdemokratai kritikavo konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ sprendimus ir mušė į krūtinę sakydami, kad laimėję rinkimus sieks mažinti skurdą. Dabar socialdemokratai – valdantieji, o buvusio jų premjero Gintauto Palucko Vyriausybės siūlymu panaikinta PVM lengvata šildymui, kuri padėjo daliai žmonių išvengti didelių sąskaitų. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata su 9 proc. tarifu buvo skirta šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.

Energetikos rinkos reguliuotojas skaičiuoja, kad dėl šaltų orų ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausį gali augti 64–80 proc., palyginti su pernai sausiu. Vis tik „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad kavos puodelio kaina kavinėse lietuviams yra aktualesni nei šildymo sąskaitų dydis.

Lietuvoje pernai metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų. Ekonomistas skaičiuoja, kad tokia situacija yra ne kas kita, o „demografinė savižudybė“. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad iš esmės Lietuva pasiekė „vieno vaiko politikos tikslą“. „Demografinė savižudybė – šis terminas taikliai apibūdina naujausius Lietuvos gimstamumo duomenis. Lietuvoje 2025 metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų (palyginimui, 2015 metais Lietuvoje buvo gimę 30,0 tūkst.

Metai iš metų gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje nuolat brangsta. NT kainos mūsų šalyje kyla bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Negana to, gyventojams siūlomi vis mažesni butai.  Jeigu dabartinės tendencijos nepasikeis, tuomet lietuviški butai taps panašūs į tuos, kuriuose žmonės priversti gyventi didžiausiuose pasaulio miestuose. O ten butai tokie maži, kad tualetai juose sujungti ne tik su vonia, bet ir su virtuve ar svetaine.

Per dešimtmetį lietuvių perkamoji galia padidėjo 50 proc. Tai, anot ekonomistų, lėmė sparčiai augančios algos ir pensijos, kurios kilo daugiau nei dvigubai. Tačiau pasidžiaugti pilnėjančiomis piniginėmis lietuviams trukdo infliacija. Štai tiesiog papietauti valgykloje dabar kainuoja dvigubai brangiau, o būstas per dešimtmetį pabrango kone trigubai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviai iš antros pensijų pakopos kitąmet pasiims penktadalį sukauptų pinigų ir dalį – daugiau kaip milijardą – jų ištaškys. Tokią prognozę prieš artėjančias šventes pateikia Lietuvos bankas (LB). Nepaisant tokios papildomos masės pinigų ekonomikoje, banko vadovas skelbia esą infliacijos šie pinigai beveik nepadidins. Tačiau kiti ekonomistai prognozuoja, kad infliacija kitąmet gali būti ir dvigubai didesnė nei skelbia Lietuvos bankas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos ekonomika šiandien yra didesnė nei Baltarusijos, nors pastarojoje gyvena per 3 kartus daugiau žmonių, nei pas mus. Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, Lietuva jau yra apie 3,5 karto turtingesnė. Tokiu pastebėjimu socialiniame tinkle dalijasi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuviai šiandien išlaidauja taip, tarsi rytojus neegzistuotų – nepaisydami geopolitinių grėsmių, infliacijos ir akivaizdžių ekonominių rizikų. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad toks beatodairiškas optimizmas gali brangiai kainuoti – vartojimas šuoliuoja, pinigų ekonomikoje daugiau nei bet kada, tačiau produktyvumas, kuris ir lemia realų šalies turtingumą, lieka vietoje.

Per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą. Įstojus į Europos Sąjungą (ES), mūsų tikslas buvo pasivyti pasiturinčias Vakarų Europos senbuves ir gyventi kaip tikriems europiečiams, komentare žiniasklaidai pastebi „Luminor” banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, tada tai atrodė graži ambicija, net idealistiška.

Nuo spalio 1-osios visose „Iki“ parduotuvėse keičiasi amžiaus tikrinimo tvarka. Pokyčiai padės dar efektyviau užtikrinti, kad tokios prekės kaip alkoholis, tabakas, loterijos bilietai ar energiniai gėrimai nepatektų tiems, kas jų įsigyti neturi teisės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pagal amžių ribojamų prekių kontrolė – ne tik įstatymų reikalavimas, bet ir mūsų, kaip prekybos tinklo, atsakomybė.

Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios nauji mokesčių pakeitimai. Ne išimtis ir nekilnojamojo turto mokestis, kurio pataisos palies dalį gyventojų. Tačiau ekonomistai neatmeta – padengti visų išlaidų iš padidintų mokesčių gali ir nepavykti.

Lietuvos laukia kainų šokas ir ekonominės pagirios – tokias niūrias prognozes piešia ekonomistai. Ruošdamiesi kitąmet numatytoms antrosios pensijų pakopos pinigų dalyboms, ekspertai perspėja apie besipučiantį vartojimo ir kainų burbulą, kuris neišvengiamai sprogs po trejų metų.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dėl antrosios pensijų pakopos reformos valdžią kritikuojantys ekonomistai ragina ruoštis tam, kas nutiks po jos.

Lietuvoje iš politikų lūpų jau ne pirmąjį kartą skamba pasiūlymai trumpinti darbo dienų savaitę. Tačiau ekonomistai tokias idėjas vertina neigiamai ir sako, kad tokios kalbos liūdina. Naujai išrinkta premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie norą, kad darbuotojai dirbti ne penkias dienas per savaitę, kaip yra įprasta dabar, bet keturias. Tačiau ekonomistai į tokius pakeitimus žvelgia su nerimu. Jų vertinimu, noras pailsėti ilgiau gali atsisukti kitu lazdos galu ir smogti kur kas skaudžiau.

Energetikos sektoriaus klausimai, susiję su nafta, dujomis bei elektra, jautrūs ne tik verslui, bet ir gyventojams. Ši tema ypač aktuali tampa įžengus šaltajam laikotarpiui, kai į kasdienių išlaidų eilutę yra įtraukiamos išlaidos už šildymą. Tad ar gyventojams bei verslui pavyks išvengti nemalonių kainų šuolių? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad tokie spėliojimai – iš piršto laužti, mat Lietuvoje matome vis didesnius imigracijos skaičius. Plačiau apie Lietuvos demografinę padėtį TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Ž. Mauricu.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Taip pat galutinai priimtos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų daliai žmonių gali tekti mokėti daugiau mokesčių.

Įsiplieskęs Izraelio ir Irano konfliktas padidino naftos ir gamtinių dujų kainas. Ekonomistas sako, kad jei išsipildys vienas blogiausių scenarijų, Europai grėstų ne tik energetinė, bet ir ekonominė krizė. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad stebėtis dėl padidėjusių naftos ir gamtinių dujų kainų nereikia.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Vilnius ne tik tapo turtingiausiu ir sparčiausiai augančiu Baltijos šalių miestu, bet ir pirmasis iš Baltijos šalių sostinių pasivijo bei viršijo Europos sąjungos (ES) vidutinį Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį. Tokį sostinės proveržį pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris nurodė, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui 2024 metais buvo 9 proc. didesnis nei Taline, 36 proc. didesnis nei Rygoje ir 5 proc.

Jei žmogus parduos būstą, kurį turėjo trumpiau nei 10 metų, jis turės sumokėti mokesčius nuo pelno valstybei, o jei pelnas bus didelis – gali būti taikomas aukštas progresinis tarifas. Ekspertai įspėja, kad tai gali būti nesąžininga ir skatintų bandymus slėpti pajamas. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Finansų ministerija skelbė, jog priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln.

Lietuvos ekonomika veikia gerai, todėl visų Finansų ministerijos siūlomų mokestinių pakeitimų galėtų ir nebūti, teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Mūsų ekonomika daro stebuklus ir labai sparčiai auga, o praėjusių metų biudžeto duomenys rodo, kad jis buvo mažiausias Baltijos šalyse ir ženkliai mažesnis nei Vokietijoje – 1,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP) vietoje prognozuotų 3 proc. Tai yra apie 1,2 mlrd. eur.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar praeitą savaitę paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. „Žinių radijo“ laidoje „Luminor“ vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas kalbėjo, kodėl, jo manymu, JAV prezidento D. Trumpo tarifai veda pasaulį į labai blogą padėtį.

Europai bandant užkurti savo karo pramonę ir apsiginkluoti, Lietuvai tai gali tapti auksine proga. Ekonomistai, verslininkai ir politikai sako, kad dabar metas, kai į Lietuvą galime pritraukti stambių ginkluotės gamintojų, kurie čia sukurtų darbo vietas ir mokėtų mokesčius į šalies biudžetą. Tuo pačiu tai ir galimybė mūsų verslininkams gauti bent jau dalį užsakymų.

Kalbos dėl taikos derybų dokumento pasirašymo tarp Rusijos ir Ukrainos netyla, bet tikslios susitarimo sąlygos vis dar tūno šešėlyje. Vis dėlto jei toks dokumentas bus pasirašytas, kokią įtaką tai padarytų Lietuvos ekonomikai ir ką tai reikštų eiliniams gyventojams? Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, Europa suskubo sumažinti priklausomybę nuo Kremliaus energetinių resursų.

Pasaulyje geopolitinė situacija išlieka įtempta, o šiemet galime išvysti ir naują infliacijos šuolį. Tad kainų augimo išvengti nepavyks, sako „Luminor“ banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas. Ekonomisto vertinimu, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 2,5 proc., o 2026 m. Lietuvos ekonomika taip pat turėtų augti panašiai (2,5 proc.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,5 proc. Tuo metu, anot jo, infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,6 proc.  „Nepaisant didelių neapibrėžtumų, Lietuva auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir net Europos Sąjungoje. Prognozuojame 2,5 proc. augimą šiemet“, – „Luminor“ surengtos ekonomikos apžvalgos metu sakė Ž. Mauricas. „Jis galėtų būti didesnis – siekti 3 proc.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu Europai ir Ukrainai, Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Naujasis Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas žada daug permainų. Tačiau jo užmojai ne visiems patinka, kadangi įvairios įstaigos kurį laiką susiduria su iššūkiais dėl pridėtinės vertės (PVM) didinimo tam tikriems verslo sektoriams ir kitų biurokratinių sprendimų. Negana to, naujosios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kelia grėsmę žmonėms prarasti savo darbus. Šiuos du aspektus įvertino „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP),  „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nerimauja, kad diskusijose dėl šio tikslo retai aptariama, iš kokių pajamų toks sprendimas būtų finansuojamas. Jis pastebi, kad Lietuvoje auga ir kitų sričių poreikiai, kurie neturint papildomo finansavimo gali lemti didesnį deficitą.   „Visiškai neaišku, nes nėra apie tai kalbama.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.

Nauja valdžia užsiminė apie norą stebėti maisto bei kitų produktų kainas. Tuo metu rinkos ekspertai vardija, ar toks žingsnis neatsisuktų kitu lazdos galu. „Žinių radijui“ laidoje „Dienos klausimas“ apie kainų reguliavimo galimybę diskutavo ir kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas ir įkūrėjas Arūnas Vizickas, Seimo narė Jekaterina Rojaka, taip pat Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė.

Lietuvos atlyginimų skirtumai: Vilniuje gyventojas vidutiniškai uždirba 500 eurų į rankas daugiau nei Zarasuose. Nors sostinės algos didžiausios, ekonomistai bado pirštais į Kauną, kur algos ne tiek jau daug skiriasi nuo Vilniaus, o dalis kainų ženkliai mažesnės nei sostinėje. Ar Kaune geriau gyventi nei Vilniuje?   Lietuvos savivaldybių gyventojai gauna ne vienodas algas. Prasčiausioje vietoje Zarasai. Ten žmonės per mėnesį uždirba mažiausiai vidutiniškai 1029 eurus į rankas.

Kaune galima ne tik gyventi, bet ir gyventi gerai, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Pasak ekonomisto, Kauno regione vidutinis darbo užmokestis jau yra didesnis nei Rygos regione ir pasiekė 1 382 eurus „į rankas“.  „Ir Kaune galima gyventi“ – tokiais reklaminiais šūkiais mus pasitikdavo Kaunas prieš du dešimtmečius. Tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad Kaune ne tik galima gyventi, bet galima ir gerai gyventi.

Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulinė. Anot jo, abejotina, ar institucijos sugebėtų efektyviai reguliuoti kainas. „Nes ką tu su ta informacija (apie maisto prekių kainų sudėtį – ELTA) darysi ir kokios paskatos biurokratui kištis į kažkokių atskirų prekių kainodarą. Ji kinta praktiškai kiekvieną dieną.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai tampant imigrantų traukos šalimi reikia turėtų sumanią migracijos sistemą, kuri atsižvelgtų į darbo rinkos iššūkius, bet kartu išvengtų klaidų, kurias padarė Vakarų Europos valstybės. „Tas blaškymasis yra pasekmė to, kad mes neturime labai aiškios imigracijos strategijos ir taip pat skiriame šiam klausimui labai mažai resursų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

Braškanti Vokietijos ekonomika gali privirti didelių problemų ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Negana to, į Europos automobilių rinką vis stipriau beldžiasi ir kinų elektromobilių gamintojai.

Lietuvoje gyvenimas gerėja. Ekonomistai skaičiuoja – algos per penkerius metus pakilo net 72 procentais. Kadangi kainų augimas buvo lėtesnis, lietuvių perkamoji galia padidėjo maždaug ketvirtadaliu. Tai vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojų perkamoji galia Lietuvoje ir toliau sėkmingai augs.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad gyventojų ekonominė padėtis per pastarąjį penkmetį kaip reikiant pagerėjo.