Tokį sostinės proveržį pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris nurodė, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui 2024 metais buvo 9 proc. didesnis nei Taline, 36 proc. didesnis nei Rygoje ir 5 proc. viršijo Europos Sąjungos vidurkį.
„Įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad prieš dešimtmetį Talinas buvo kone ketvirtadaliu turtingesnis nei Vilnius, o Rygos BVP vienam gyventojui buvo panašaus lygio kaip Vilniuje (ES vidurkis buvo kone 50% didesnis)“, – savo socialinių tinklų paskyroje rašė ekonomistas.
Tačiau Vilnius kitas Baltijos šalis aplenkė ne tik BVP dydžiu, bet ir gyventojų skaičiumi, kas ir prisidėjo prie ekonominių pokyčių. Ž. Mauricas pažymėjo, kad per pastarąjį penkmetį gyventojų skaičius Vilniuje išaugo 70 tūkst., Rygoje sumažėjo 38 tūkst., o Taline – išaugo 47 tūkst.
„Tai leido Vilniui dar labiau padidinti savo ekonominį svorį. Vilniuje 2024 metais buvo sukurta 36 mlrd. eurų BVP – ženkliai daugiau nei Rygoje (26 mlrd.) ar Taline (24 mlrd.). Įdomu tai, kad Vilniaus ekonomikos dydis (36 mlrd.). dabar yra vos dešimtadaliu mažesnis nei visos Latvijos (39 mlrd.) ar Estijos (40 mlrd.)“ – atkreipė dėmesį specialistas.
Pasak ekonomisto, džiugina ir tai, kad Vilnius tampa ne tik pasiturinčiu, bet ir vis patogesniu miestu gyventi. 2023 m. Europos miestų gyvenimo kokybės tyrimo duomenimis, Vilniuje gyvenimo kokybė sparčiai gerėja ir šiuo metu yra viena geriausių visoje ES (Vilnių lenkia tik Stokholmas, Kopenhaga, Oslas ir Liuksemburgas).
„Vilnius yra vertinamas dėl geros oro kokybės, santykinai mažo triukšmo, žemo nusikalstamumo lygio, sutvarkytų viešųjų erdvių ir parkų bei aktyvaus kultūrinio gyvenimo (prasčiausia gyvenimo kokybė yra Atėnuose, Romoje, Rygoje, Sofijoje ir Paryžiuje)“ – dalijosi specialistas.
Ž. Mauricas pastebėjo, kad reikšmingas ekonomikos augimas Lietuvoje nevyksta vien tik Vilniuje – sparčiai plečiasi ir Kauno, Klaipėdos bei daugelio kitų miestų ekonomika. Todėl, skirtingai nei Latvija ar Estija, Lietuva nėra „vieno miesto valstybė“.
Šiuo metu Vilnius generuoja apie 45 proc. visos šalies BVP, tuo tarpu Ryga sudaro 66 proc. Latvijos, o Talinas – 62 proc. Estijos BVP.
Šios tendencijos simbolizuoja istorinį vilniečių mąstysenos virsmą: juk Vilnius ilgą laiką vijosi ir lygiavosi į kitus Europos Sąjungos miestus, o dabar jau tampa miestu, į kuriuos nori lygiuotis kiti Europos Sąjungos miestai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
