REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lenkijoje baigiasi pusę metų trukęs beprecedentis eksperimentas, kai maisto kainoms nebuvo taikomas pridėtinės vertės mokestis. Tai buvo infliacijos mažinimo plano dalis, šalies Vyriausybė taip esą norėjo palengvinti lenkų gyvenimą.

Lenkijoje baigiasi pusę metų trukęs beprecedentis eksperimentas, kai maisto kainoms nebuvo taikomas pridėtinės vertės mokestis. Tai buvo infliacijos mažinimo plano dalis, šalies Vyriausybė taip esą norėjo palengvinti lenkų gyvenimą.

REKLAMA

Tik vargu, ar tai pasiteisino: kainos Lenkijoje kyla, infliacija didėja. Bet kuriuo atveju, kaimyninė šalis šiuo metu sulaukia milžiniško lietuvių pirkėjų antplūdžio ir ten, bankų skaičiavimu, tautiečiai išleido kelis kartus daugiau pinigų nei pernai tuo pačiu metu.

Prie parduotuvės, esančios Lenkijoje, Suvalkų mieste, darbo dienos pavakare mašinų su lietuviškais numeriais – nemažai. Ir didžiuliais kiekiais tautiečiai tempia alkoholinius gėrimus. Dabar, vasarą, labiausiai perka alų. Ir perka jį dėžėmis: „Tiktai alaus. – Pigesnis? – Tai taip, čia po eurą, po 80 centų čia išeina.“

Alus Lenkijoje išties daug pigesnis nei Lietuvoje. Lietuviško alaus skardinė kainuoja apie 50 euro centų pigiau. Tara – depozitinė, Lietuvoje taromatuose dar 10 centų už skardinę ar butelį galima gauti: „Ką pirkote? – Alaus, alkoholio, saldainių.“

REKLAMA
REKLAMA

Bet lietuviai perka ne tik alkoholį. Lietuvoje maisto produktams vis dar brangstant, tautiečiai ieško ir kitų pigesnių prekių. Ir tokių randa Lenkijos parduotuvių lentynose. Sako, pigiau mėsa, jos produktai, pienas ir pieno produktai: „Kaip bebūtų, mėsa, miltai pigesni, geri. Alkoholis visas pigiau – lietuviškas ir lenkiškas.“

REKLAMA

Po kelių dienų Lenkijoje turėtų baigtis pusmetį trukęs eksperimentas, kurį šalies Vyriausybė pavadino infliacijos mažinimu. Nuo vasario iki liepos pabaigos maisto produktams netaikomas pridėtinės vertės mokestis. Jis ir taip nebuvo didelis – 5 procentai. Taip pat degalams sumažintas akcizas. Šiuo metu degalai apie 20 centų pigesni nei Lietuvoje. Taip norėta sumažinti kainas, išvengti didelės infliacijos ir palengvinti lenkams gyvenimą. Tik ar taip ir nutiko?

„Lenkijoje taip pat infliacija įsibėgėja. Ir ji yra pakankamai didelė. Yra didelė netgi įvertinant tai, kad jie taiko labai daug priemonių, kurios dirbtinai mažina kainas. Ir klausimas, ar jie sugebės jas išlaikyti visą ateinantį rudenį, žiemą ir pavasarį. Tikėtina, kad ne“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA

Birželio mėnesio infliacija Lenkijoje perkopė 15 procentų. Ir tai ne pabaiga, prognozuoja ekonomistai. Metų pabaigoje ji gali būti didesnė nei Lietuvoje. Kai kaimyninėje šalyje buvo nuimtas PVM, apie tokią strategiją buvo kalbėta ir Lietuvoje. Bet mūsų Vyriausybė atsisakė tokio plano.

„Kadangi Lenkijos infliacija tik truputėlį kuklesnė nei Lietuvos ir pasibaigus antiinfliacinėms priemonėms dar ir grįžimas prie normalių aplinkybių pridės infliacijos procentinių punktų, tai manau, kad tai tikrai nebuvo pasiteisinantys sprendimai, tai buvo labiau noras įtikti gyventojams. Populistinės priemonės“, – tvirtina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kad maisto produktų ir kitų prekių kainos Lenkijoje kyla – pastebi ir lietuviai. Nacionalinė statistikos tarnyba praneša, kad per metus maisto produktai Lenkijoje vidutiniškai brango apie 14 procentų, tačiau kai kurie produktai, tarkim, rapsų aliejus, daugiau nei 70 procentų:

„Pasiverčiame, palyginame kainas, kas pigiau. Jeigu tik centais, tai ne – neapsimoka, o jeigu daugiau, tai nusiperki. Taip tai apsimoka. Didesnei šeimynai tai tikrai apsimoka. Daugiau perkant, tai susideda.“

„Na, didelės, visur jos didelės. Mes turime daug uždirbti, kad ką įpirktume, bet čia irgi kyla kainos.“

Nepaisant kylančių kainų, lietuvių simpatija Lenkijos parduotuvėms neblėsta, o auga. Bankai skelbia, kad per pusę metų, vien atsiskaitydami banko kortelėmis Lenkijos parduotuvėse ir kitose fizinėse prekybos vietose, tautiečiai jau išleido kelis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu – apie 90 milijonų eurų. Ir tuo nereikėtų stebėtis, sako ekonomistai. Lietuviai važiavo ir važiuos į Lenkiją apsipirkti.

REKLAMA

„Lenkijos ekonomika yra didelė, yra daug ekonomijos dalykų, ką ta šalis sau gali leisti, pinigų politikos savarankiškumas ir zloto kurso viražai, kurie sukuria tam tikrų privalumų rinkoje. Mums tai nėra nieko naujo. Žinoma, kad Lietuvos ekonomikai tai yra nuostoliai“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.

Išleistus milijonus reikėtų sieti ir su pandemijos suvaržymų atlaisvinimu, mano ekonomistai, ne tik su didelėmis kainomis Lietuvoje. Tautiečiai pasileido atostogauti į svečias šalis. Daug jų arba pravažiuoja Lenkiją ir ten kažką perka, arba atostogauja šioje šalyje.

Faktas,kad lenku valdžia dirba bent žmonių labui!
Geriau kaip lenkai,negu nedaryt nieko
Geriau kaip lenkai,negu nedaryt nieko
mūsų valdžia nei vienos problemos nesprendė,o tik jas kūrė.Perlas dabar sudrebino visuomenę,šitiek žmonių išdūrė,o valdžiai,suvariusiai per prievarta visus pas elektros aferistus,viskas dzin.Ponia Šimonytė nuo pirmadienio eina atostogaut.Infliacija kosminė,skandalai kas žingsnis,po galais,kada ši valdžia eis šalin ? reiktų pagalvot ir apie seimo rinkimus
Melagiai!
Lenkai pratęsė 0 pvm dar pusmečiui!
Varom prekintis į Lenkiją!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų