Volodymyras Zelenskis

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad informavo 31 šalies diplomatus apie žalą, padarytą naftotiekiui „Družba“, kuriuo Rusijos nafta keliauja į Europą, įskaitant Vengriją ir Slovakiją, kurios reiškia pasipiktinimą dėl nutrūkusio tiekimo. Šios dvi išėjimo prie jūros neturinčios ir nuo rusiškos naftos vis dar priklausomos ES šalys kaltina Kyjivą tyčia vilkinant naftotiekio „Družba“ atidarymą. Kyjivas teigia, kad naftotiekis neveikia po to, kai sausio mėnesį buvo apgadintas per Rusijos smūgius.

Nyderlandų policija, suėmusi vyrą, įtariamą vairavimu išgėrus, nustatė, kad jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo įvardytas kaip „Borisas Džonsonas“. Suklastotame ukrainietiškame dokumente buvo buvusio ministro pirmininko nuotrauka, taip pat teisinga jo gimimo data – 1964 m. birželio 19 d. Tačiau jis galioja iki 3000 m. gruodžio mėnesio. Policijos atstovas sakė, kad sekmadienį netrukus po vidurnakčio šiauriniame Groningeno mieste automobilis atsitrenkė į stulpą netoli tilto.

Parlamento rinkimai Vengrijoje – greičiau nei už mėnesio. Balandžio 12 d. vyksiantys rinkimai nulems, ar tęsis daugiau nei 15 metų trunkantis premjero Viktoro Orbano valdymas, ar jį pakeis opozicinės „Tisza“ partijos lyderis Peteris Magyaras. Artėjant rinkimams V. Orbanas imasi įvairių triukų – kaltina Ukrainą sąmokslu prieš jo šeimą ir gąsdina pasauliniu karu.

Per Rusijos dronų ir raketų smūgius visoje Ukrainoje žuvo šeši žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti, šeštadienį pranešė valdžios institucijos. Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas teigė, kad per išpuolius, kurie „buvo nukreipti į paprastas regiono gyvenvietes: gyvenamuosius namus, švietimo įstaigas, verslo objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, žuvo penki žmonės, o keturių sužeistųjų būklė yra kritinė.

Dėl karinės operacijos prieš Iraną taikos derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos vėl buvo atidėtos. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas vasario pabaigoje, vėliau – perkeltas į praeitą savaitę, bet ir jį teko atidėti. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBK-Ukraina“. „Ten vyksta tikrasis Santa Barbaros scenarijus, susijęs su derybomis dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Amerikiečiai pareiškė, kad yra pasirengę susitikimui, bet tik Amerikoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį transliuotame interviu pareiškė įtariantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Manau, kad jis galbūt jam šiek tiek padeda, taip, spėju, ir jis tikriausiai galvoja, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – radijo stočiai „Fox News Radio“ teigė JAV vadovas.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog jam būtų gėda gyventi ir dirbti rusišką naftą perkančioje valstybėje, Vengrijos diplomatijos vadovas Peteris Szijjarto kaltina Baltijos šalis „šokant pagal Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dūdelę“. „Lietuvos užsienio reikalų ministras šiandien išdrįso pasakyti, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą (...). Kolega neteisingai supranta situaciją! Baltijos šalys jau seniai šoka pagal Zelenskio dūdelę...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai jau dirba Artimuosiuose Rytuose ir dalijasi patirtimi kovojant su bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Partneriai yra patenkinti šiuo bendradarbiavimu.

Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai, kovojantys su smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, buvo išsiųsti į Artimųjų Rytų šalis. Tuo tarpu Kremlius tai pavadino dvišalių santykių klausimu, rašo „24 Kanal“. Apie tai kovo 12 d. pranešė propagandinė agentūra „Interfax“, remdamasi Dmitrijaus Peskovo pareiškimu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas apkaltino ukrainiečius planavus užpulti jo šeimą, skelbia „The Guardian“. Vis labiau aštrėja konfliktas tarp Kyjivo ir Budapešto. Orbanas skundžiasi tariamais ukrainiečių veiksmais Panašu, kad V. Orbanas ir jo sąjungininkai išnaudoja šį konfliktą siekdami maksimalios politinės naudos prieš kitą mėnesį vyksiančius rinkimus. V. Orbanas ir sąjungininkai baiminasi, kad rinkimai gali užbaigti 16 metų trukusį jo nacionalistinės vyriausybės valdymą.

Karas Ukrainoje yra Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atsakomybė, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Todėl jo eiga priklauso nuo asmeninės V. Putino valios. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu „Politico“. Interviu metu jo buvo paprašyta pasidalinti mintimis apie tai, kokia Rusija gali būti po V. Putino ir ar Ukrainos santykiai su Rusija gali tapti kitokie. „Šis karas yra Putino ir jis priklauso nuo jo paties valios.

Volodymyro Zelenskio kantrybė dėl Vengrijos premjero Viktoro Orbano, panašu, ėmė sekti. Kaip pastebi „Politico“, pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis apskritai sugriežtino savo retoriką tiek Ukrainos kritikų, tiek sąjungininkų atžvilgiu. V. Zelenskis išbarė Europos lyderius už pernelyg lėtą paramą, apsikeitė kandžiomis replikomis su V. Orbanu ir atvirai suabejojo Donaldo Trumpo požiūriu į karą.

Vengrijos ir Ukrainos nesutarimai darosi dar intensyvesni – šį kartą ginčo objektu tapo planuojamas Vengrijos delegacijos vizitas, kurio metu ketinama apžiūrėti naftotiekį „Družba“. Konfliktas paaštrėjo, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad apie tokią kelionę nieko nežino, o Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto apkaltino jį meluojant.

Irano operatoriai apmokė rusus naudoti „Shahed“ dronus karo sąlygomis. Būtent jie paleido pirmuosius tokius dronus prieš Ukrainą, spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Nicusoru Dan sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kyjivo ir Budapešto ginčas dėl Rusijos naftą transportuojančio naftotiekio ketvirtadienį dar pagilėjo – Vengrija pranešė išsiuntusi delegaciją deryboms su Ukraina, kuri neigė, kad grupė turi kokį nors oficialų statusą. Vengrija ir kaimyninė Slovakija kaltina Kyjivą tyčiniu „Družbos“ naftotiekio, kuriuo pumpuojama Rusijos nafta į abi prieigos prie jūros neturinčias valstybes, atidarymo vilkinimu. Ukraina teigia, kad naftotiekis buvo apgadintas per Rusijos smūgius sausio mėnesį.

Rusijos bendradarbiavimas su Iranu gaminant dronus kelia rimtą grėsmę ir gali netgi sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, kuriam pasaulis nėra pasirengęs, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. V. Zelenskis pabrėžia, kad Rusija kare prieš Ukrainą aktyviai naudojo Irano perduotus ginklus, o dabar Iranas naudoja panašias technologijas konfliktuose Artimuosiuose Rytuose bei puola amerikiečių bazes.

Ukrainos pajėgos surengė sėkmingą ataką prieš gamyklą Brianske, kurioje gaminamos valdymo sistemos Rusijos raketoms. Pasak „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pranešė atsakydamas į žurnalistų klausimus. „Kol su jumis kalbėjausi, man paskambino vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir pranešė apie ką tik įvykdytą sėkmingą operaciją. Buvo smogta Briansko gamyklai“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos gynybos pajėgos neketina trauktis ir planuoja toliau blokuoti visus Rusijos okupantų bandymus veržtis į šiaurines Ukrainos sritis. Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Visų pirma prezidentas papasakojo apie situaciją prie Sumų srities sienos ir apie Rusijos užpuolikų planus šios srities atžvilgiu. „Ne paslaptis, kad jie nori tiek Sumų srityje, tiek Charkivo srityje ir toliau sukurti buferinę zoną.

Ukrainos kariniai ekspertai šią savaitę lankysis Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Saudo Arabijoje, antradienį žurnalistams pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kur jie dalinsis patirtimi, kaip numušti Irano dronus. „Pirmosios trys šalys, į kurias mes juos išsiuntėme, pagal mūsų susitarimus, yra Kataras, Emyratai ir Saudo Arabija“, – sakė V. Zelenskis garso žinutėje, išsiųstoje reporteriams, įskaitant naujienų agentūrai AFP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa yra pirmieji Europos Parlamento Europos ordino už nuopelnus laureatai. „Europos ordinu už nuopelnus pagerbiame tuos, kurie ne tik tikėjo Europa, bet ir padėjo ją kurti“, – antradienį sakė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. „Europą visada kūrė žmonės.

Kadenciją baigusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui skirtas pernai Europos Parlamento (EP) įsteigtas ordinas už nuopelnus Europai. V. Adamkui suteiktas antrojo laipsnio apdovanojimas – jis tapo ordino garbiuoju kavalieriumi, antradienį pranešė EP. Apdovanojimu už nuopelnus Europai pagerbiami asmenys, kurie svariai prisidėjo prie Europos integracijos ir Europos vertybių puoselėjimo. Ordinas įsteigtas pernai, minint 75-ąsias Šumano deklaracijos metines.

Jungtinės Valstijos pasiūlė kitą savaitę surengti dar vieną Rusijos ir Ukrainos derybų ratą, tarpininkaujant Vašingtonui, siekiant užbaigti ketverius metus trunkantį karą, antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Iranas toliau gilina pasaulio naftos ir dujų krizę – šį kartą režimas smogė didžiausiai Bahreino naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat bandė pataikyti ir į naftos telkinį Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ukraina į Artimuosius Rytus jau išsiuntė pirmąją savo dronų medžiotojų komandą ir žada į regioną atsiųsti dar daugiau tokių grupių.

Ukraina gavo 11 prašymų iš Irano kaimyninių šalių, Europos ir JAV dėl saugumo paramos kovojant su „Shahed“ dronais ir panašiomis grėsmėmis. Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba bei Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustatė, į kuriuos prašymus galima atsakyti nesusilpninant savo gynybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl įvykių aplink Iraną trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijų derybos, kurios turėjo vykti šią savaitę, JAV pusės siūlymu yra atidedamos.

Šią savaitę Rusija į Ukrainą paleido tūkstančius dronų, aviacinių bombų ir keliasdešimt raketų. „Pastarąją savaitę Rusija puolė mūsų šalį tūkstančius kartu. Priešas prieš mūsų žmones panaudojo beveik 1 750 smogiamųjų dronų, 1 530 valdomų aviacinių bombų ir 39 raketas. Pulta civilinė infrastruktūra: energetikos objektai ir gyvenamieji pastatai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Ukraina ir Rusija ne kartą buvo priartėjusi prie galimo susitarimo dėl taikos, tačiau kaskart viena iš šalių atsitraukdavo, rašo UNIAN. Pasak prezidento, viena pagrindinių problemų – tvyranti didelė neapykanta tarp dviejų valstybės, t.y. Ukrainos ir Rusijos. „Žinote, Ukraina ir Rusija... Galėtumėme galvoti, kad tarp šių valstybių yra užsimezgusi kokia nors draugystė, tačiau realybėje tarp valstybių tvyro milžiniška neapykanta.

Kyjivas siekia atgauti 80 mln. dolerių grynųjų ir devynis aukso luitus, kuriuos Vengrija konfiskavo šią savaitę sulaikiusi septynis Ukrainos banko darbuotojus, penktadienį pranešė Centrinio banko vadovas. Ketvirtadienį Vengrija sulaikė septynis Ukrainos valstybinio „Oščadbank“ darbuotojus, kai šie vežė grynuosius pinigus iš Austrijos į Ukrainą. Penktadienį jie buvo paleisti.

Kovo 7-osios naktį Rusija paleido į Ukrainą 29 raketas ir 480 bepiločių orlaivių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, nuo praėjusio vakaro po Rusijos balistinės raketos smūgio Charkive buvo išvalyti gyvenamojo pastato griuvėsiai. Buvo sunaikintas įėjimas ir gretimo pastato viršutiniai aukštai. Šiuo metu žinoma, kad žuvo septyni žmonės. Daugiau kaip 10 žmonių buvo sužeista, įskaitant vaikus. Po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių.

Vengrijos ir Ukrainos konfliktas dėl Rusijos subombarduoto „Družbos“ dujotiekio pasiekė naujas aukštumas – vengrų pareigūnai sulaikė du Ukrainos banko inkasatorių automobilius su dešimtimis milijonų dolerių, eurų ir aukso luitais. Budapeštas oficialiai skelbia, neva pinigai gali būti susiję su mafija. O Ukraina tikina, kad tai pagrobimas. Visa tai vyksta netrukus po to, kai Vladimiro Putino draugas Viktoras Orbanas pagrasino jėga priversti Ukrainą atsukti „Družbos“ vamzdį.

Artimiausiomis savaitėmis derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo tikimasi „papildomos pažangos“.  Apie tai JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pranešė socialiniame tinkle „X“. Jis priminė, kad „šią savaitę Ukraina ir Rusija įvykdė dar vieną karo belaisvių mainų operaciją, grąžindamos 1000 žmonių pagal susitarimus, pasiektus per neseniai Ženevoje vykusias trišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis“, rašo UNIAN.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasmerkė kaip nepriimtiną Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą Vengrijos lyderiui Viktorui Orbanui, aštrėjant ginčui dėl sustabdytų Rusijos naftos tiekimų. „Mes, kaip Europos Komisija, labai aiškiai sakome, kad tokia kalba yra nepriimtina. Negali būti jokių grasinimų ES valstybėms narėms“, – žurnalistams teigė atstovas spaudai Olofas Gillas, pasmerkdamas visų pusių „kurstančią retoriką“ kaip nenaudingą.

Tikimasi, kad Ukrainos kariškiai netrukus atvyks į Persijos įlankos regioną padėti valstybėms atremti Irano bepiločių orlaivių atakas, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas. „Ukrainos kariškių atvykimo į Persijos įlankos (regioną) laukiama artimiausiu metu“, – agentūrai AFP nurodė šaltinis. Jis pabrėžė, jog vis dar vyksta derybos siekiant „nustatyti, kaip tai įgyvendinti“, ir pridūrė: „Šiuo metu viskas sprendžiama.

Jungtinės Valstijos nepajėgios suteikti Persijos įlankos valstybėms ir Ukrainai pakankamai raketų, kad jos galėtų apsiginti, penktadienį pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. „Labai aišku, kad po Irano krizės, jei galima ją taip pavadinti, mums Europoje tapo dar aktualiau didinti oro gynybos ir antibalistinių raketų gamybą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė tikintis, kad vienas Europos Sąjungos politikas neužblokuos 90 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, tačiau jo pavardės neįvardijo. Vis dėlto šalies vadovas leido suprasti, kad kalba apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kuris pastaraisiais metais ne kartą kritikavo ES sprendimus dėl finansinės ir karinės pagalbos Kyjivui, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. „Tikimės, kad vienas ES žmogus neužblokuos 90 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina suteiks pagalbą Jungtinėms Valstijoms, reaguodama į jų prašymą padėti susidoroti su Irano dronais Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Teheranas paleido šimtus dronų į JAV taikinius kaimyninėse šalyse po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto oro smūgių kampaniją prieš Iraną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien lankėsi Donecko regione ir įrašė vaizdo pranešimą iš Družkivkos miesto centro, kurį savo kanale platformoje „YouTube“ paskelbė Ukrainos prezidentūra.

Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos pagalbos atremiant Irano dronų atakas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad nurodė suteikti ekspertų pagalbą. „Gavome Jungtinių Valstijų prašymą dėl konkrečios paramos apsaugai nuo „Shahed“ dronų Artimųjų Rytų regione“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Irano sukurtus dronus, kuriuos Rusija taip pat naudoja invazijoje į Ukrainą.

Vengrija planuoja nusiųsti į Ukrainą ministrų misiją, kad ištirtų naftotiekiui „Družba“ – pagrindiniam kanalui, kuriuo šiai išėjimo į jūrą neturinčiai šaliai tiekiama rusiška nafta – padarytą žalą, teigiama Oficialiajame leidinyje paskelbtame dekrete. Misijai, kurią nurodė vykdyti ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vadovaus Energetikos ministerijos viceministras, tarp jos narių bus ir Vengrijos energetikos bendrovės MOL atstovas.

Per pirmąsias tris konflikto Artimuosiuose Rytuose dienas Irano smūgiams atremti buvo panaudota daugiau nei 800 raketų, skirtų oro gynybos sistemai „MIM-104 Patriot“, tuo tarpu Ukraina tiek jų neturėjo per visą karą su Rusija, ketvirtadienį pasitarime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes konsultuojamės su visais Artimųjų Rytų lyderiais – Kataru, Jungtiniais Arabų Emyratais, Bahreinu, Jordanija, o šiandien kalbėsime ir su kitais.

Karas Irane parodė, kad nei Vakarai, nei kitos šalys vis dar neišmoko karo Ukrainoje pamokų. Iraniečiai leidžia ne tik brangias raketas, bet ir pigius „Shahed“ dronus, o jiems numušti tiek JAV, tiek ir kitų šalių pajėgos vis dar eikvoja brangias raketas. Nesimokę iš ukrainiečių, jie dabar jau prašo Ukrainos pagalbos.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad naftotiekis „Družba“ gali vėl pradėti veikti tik po keturių ar šešių savaičių. „Dabartinė informacija yra ta, kad per mėnesį ar pusantro šis naftotiekis gali būti parengtas darbui, tačiau tai nereiškia, kad viskas, kas buvo sunaikinta, bus visiškai atkurta“, – susitikime su vyriausybės pareigūnais, kurį stebėjo žurnalistai, teigė V. Zelenskis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad blokas siekia padėti Persijos įlankos regiono šalims apsisaugoti nuo Irano dronų atakų, tačiau perspėjo, kad atitinkamos įrangos tiekimas gali būti ribotas. Prieš ES ir Persijos įlankos regiono valstybių užsienio reikalų ministrų vaizdo skambutį K. Kallas perspėjo, kad kalbant apie dronų perėmėjų gamybą bus sunku tvarkytis su didele paklausa tiek Ukrainoje, tiek dabar ir Artimuosiuose Rytuose.

Karas Irane atveria JAV administracijai galimybę su Persijos įlankos valstybių pagalba suteikti daugiau ginklų Ukrainai, tačiau tam turi pritarti ir Europa, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Amerikos universiteto Kyjive rektoriaus pareigas einantis Danas Rice'as.

Pentagonas ir bent viena Persijos įlankos valstybė veda derybas dėl ukrainietiškų dronų-perėmėjų įsigijimo apsaugai nuo Irano gamybos smogiamųjų bepiločių orlaivių, praneša leidinys „Financial Times“. Susidomėjimas šiomis sistemomis staigiai išaugo regione padažnėjus Irano dronų atakoms. Persijos įlankos šalys pastarosiomis dienomis naudojo brangias „Patriot“ sistemos raketas „Shahed“ dronų atakoms atremti, rašo FT. Tačiau tokios raketos kainuoja milijonus dolerių, o jų atsargos senka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino kliūtimi susitarimui su Rusija, kurios lyderis Vladimiras Putinas, anot jo, yra linkęs bendradarbiauti.

Ukrainos dronų specialistai dirbs Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukraina padės Artimųjų Rytų šalims gintis nuo Irano dronų atakų, tačiau tai neturėtų paveikti Ukrainos kariuomenės gynybinių pajėgumų, pridūrė jis. Valstybės vadovas surengė pasitarimą dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione. Susitikimo dalyviai aptarė iššūkius Ukrainai, Ukrainos partneriams ir galimus būdus, kaip padėti apsaugoti žmonių gyvybes.

Viduržemio jūroje dega Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis „Arctic Metagaz“. Laivo įgulos likimas kol kas nežinomas, rašo „24 Kanal“. Laivas paskutinį kartą pranešė apie savo buvimo vietą prie Maltos krantų. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Kas žinoma apie degantį tanklaivį? Rusijos tanklaivis „Arctic Metagaz“ 2026 m. kovo 3 d. užsidegė Viduržemio jūroje netoli Maltos. Kas nutiko laivo įgulai, kol kas nėra žinoma.

Rusija turi problemų su personalu, jie neturi laiko rengti savo karių. Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kai kuriomis kryptimis jaučiame rusų silpnumą. Tai naujas pojūtis. Tai nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti, nereikia galvoti, kad priešas pasidavė, nereikia manyti, kad jų sumažėjo. Tačiau labai svarbu tai, kad kalbant apie gyvąją jėgą, yra toks jausmas, jog jie šiek tiek susilpnėjo“, – sakė jis.