Volodymyras Zelenskis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad yra pasirengęs panaikinti apribojimus Kyjivui smogti Rusijos teritorijai amerikietiškomis raketomis. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su derybų turiniu.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pareiškė, kad norėtų aptarti su Melania Trump klausimą dėl vaikų, kuriuos Rusijos okupantai neteisėtai išvežė iš Ukrainos teritorijos. Apie tai ji pasakojo interviu leidiniui „The Times“, kai buvo paklausta, ar neformalus ryšys su JAV pirmąja ponia gali būti naudingas diplomatinis įrankis. Zelenska su Trump nori aptarti 1 klausimą „Manau, kad turime naudoti visas priemones.

Ukrainos pajėgų paleisti dronai apgadino naftos pumpavimo stotį Rusijos Čiuvašijos Respublikoje, esančioje Pavolgio federalinėje apygardoje. Čiuvašijos gubernatorius Olegas Nikolajevas šeštadienį paskelbė, kad buvo padaryta nedidelė žala.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Donaldas Trumpas puikiai supranta, kaip Rusija bando apgauti tarptautinę bendruomenę. Anot jo, Maskvos vadovas Vladimiras Putinas meluoja pasaulio lyderiams, o vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus karo mašiną – ryžtinga jėga ir tvirta sąjungininkų parama, rašo „Unian“. „Putinas meluoja lyderiams, kurie vis dar su juo bendrauja, sakydamas, esą okupacinės pajėgos pasiekia tam tikrų tikslų.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto aštriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pareiškė, kad šalies oro erdvėje galėjo pasirodyti vengrų žvalgybiniai dronai. Ministras tvirtina, jog Ukrainos lyderis esą regi „tai, ko iš tikrųjų nėra“, rašo „Unian“. Savo įraše socialiniame tinkle „X“ Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „Zelenskis praranda sveiką protą dėl savo antivengriškos manijos.

Po ilgo, net penkias valandas trukusio susitikimo su Vladimiru Putinu, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl ėmėsi grasinimų – jis pareiškė norįs kalbėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pagrasino, kad nesutikus su Rusijos ultimatumu „bus prarasta visa Ukraina“. Baltarusijos prezidentas teigė, kad su Kremliaus vadovu aptarė „labai gerą pasiūlymą“ dėl karo Ukrainoje, su kuriuo ši, pasak jo, turėtų sutikti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefonu kalbėjosi su Danijos premjere Mette Frederiksen – lyderiai aptarė nežinomų dronų incidentus Danijos oro erdvėje bei sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Maskva „neatsakingu“ pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą atakuoti Kremlių, jei Rusija tęs karą prieš jo šalį. Ukrainos prezidentas, imdamasis savo „desperatiškų pastangų“, nuolat išsako grasinimus, „o tai yra gana neatsakinga“, penktadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrijos žvalgybiniai dronai galėjo įskrido į Ukrainos oro erdvę. Preliminariais duomenimis Vengrijos dronai galėjo rinkti žvalgybinę informaciją apie pramoninį potencialą Ukrainos pasienio regionuose, rašo „Kanal 24“. „Pavesta patikrinti visus turimus duomenis ir nedelsiant pranešti apie kiekvieną užfiksuotą faktą“, – pranešė Ukrainos prezidentas.

Niujorke (JAV) vykusiame uždarame susitikime su Donaldu Trumpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV suteikti sparnuotąsias „Tomahawk“ raketas. Anot šaltinių, tokius ginklus Kyjivas laiko papildomu spaudimu Vladimirui Putinui, kuris galėtų priversti jį sėsti prie derybų stalo.

Sėkmingi Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms skaudžiai kirto Kremliui, tačiau gali supykdyti ir Donaldą Trumpą. „Reuters“ apžvalgininkas Ronas Boussas aiškina, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą kelia riziką pasaulinėms degalų kainoms – o tai gali pakenkti JAV prezidento rinkimų pažadams mažinti energijos kainas.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsakė grasinimu į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Kremliaus pareigūnai turi žinoti, kur yra artimiausias bombų slėptuvė.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska atvirai prabilo apie svajonę, kurią norėtų įgyvendinti pasibaigus karui. Interviu metu ji pasakojo apie paprastą, bet itin jai brangų ritualą – keliones automobiliu vienai, kurios šiandien neįmanomos dėl karo realybės. Kaip rašo „The Times“, dabar ji tokios galimybės neturi, tačiau svajoja vėl be tikslo važinėti po priemiesčius ar kaimus, galbūt net išjungusi telefoną bent valandai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Axios“ pareiškė, kad Rusijos pareigūnai, dirbantys Kremliuje, turės išsiaiškinti, kur yra artimiausias bombų slėptuvė, jei Rusija nenutrauks karo. Jo teigimu, šiuo metu Ukraina turi aiškią JAV prezidento Donaldo Trumpo paramą smūgiams prieš Rusijos taikinius, tokius kaip energetikos infrastruktūra ir ginklų gamyklas. V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad jei Ukraina gaus papildomų tolimo nuotolio ginklų iš JAV, ji juos panaudos.

Nauja Ukrainos strategija, kurios tikslas – atakuoti naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, suteikė naują viltį dėl proveržio ir lėmė Rusijos naftos eksporto mažėjimą. Būtent tai buvo pagrindinė Donaldo Trumpo strategija stabdant Kremlių „The Telegraph“. Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Rusijos ekonomika yra laisvo kritimo būsenoje, ir aukštai įvertino Ukrainos galią. Šis pareiškimas liudija didžiausią D. Trumpo užsienio politikos pokytį.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį įspėjo, kad Donaldas Trumpas tampa „neįtikėtinai nekantrus“ Maskvos atžvilgiu, Vašingtono pozicijai dėl Rusijos griežtėjant. Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Ukraina galėtų ne tik atgauti visą teritoriją, kurią kariniu būdu užgrobė Rusija, bet ir gauti dar daugiau.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad artimiausiu metu susitiks su Vladimiru Putinu ir perduos jam „žinią“ iš Jungtinių Valstijų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palankiai įvertino Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo aiškią žinią, kad jis pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu. Duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai, tokiai kaip „France 24“ ir „Radio France Internationale“ (RFI), prezidentas sakė, kad pasikeitusi D. Trumpo pozicija Ukrainos klausimu yra labai svarbus žingsnis, suteikiantis naują perspektyvą Kyjivui.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį suabejojo NATO gebėjimu užtikrinti Ukrainos saugumą, bet pagyrė Donaldą Trumpą po to, kai JAV prezidentas netikėtai persigalvojo ir pareiškė manantis, kad Rusiją galima nugalėti. Kreipdamasis į Jungtines Tautas D. Zelenskis teigė, kad gali nepakakti net narystės NATO, kurią D. Trumpas Ukrainos atžvilgiu atmeta. „Kadangi tarptautinės institucijos yra per silpnos, ši beprotybė tęsiasi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį išreiškė abejonių dėl NATO gebėjimo garantuoti Ukrainos saugumą, tačiau gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, netikėtai pareiškusį, kad, jo manymu, Rusiją galima nugalėti.  V. Zelenskis, kreipdamasis į Jungtines Tautas (JT), užsiminė, kad net Ukrainos NATO narystės, kurią D. Trumpas atmetė, gali nepakakti. „Kadangi tarptautinės institucijos yra per silpnos, ši beprotybė tęsiasi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasaulio lyderiams pareiškė, kad pasaulis išgyvena „destruktyviausias ginklavimosi lenktynes istorijoje“ ir paragino tarptautinę bendruomenę nedelsiant imtis veiksmų prieš Rusiją, teigdamas, kad ji siekia išplėsti karą Europoje. „Šiuo metu išgyvename destruktyviausias ginklavimosi varžybas istorijoje, – Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį įspėjo, kad Europa negali sau leisti prarasti strategiškai svarbią Moldovą, kuriai gresia patekti į Maskvos įtakos sferą. „Rusija bando padaryti Moldovai tai, ką Iranas kadaise padarė Libanui, o pasaulio reakcija vėl yra nepakankama. Mes jau praradome Sakartvelą Europoje (...) ir jau daugelį metų Baltarusija taip pat artėja prie priklausomybės nuo Rusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad reikia Rusiją ir Vladimirą Putiną sustabdyti dabar – kitu atveju teks kentėti. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, rašo „Sky news“. „Putinas toliau stums karą į priekį, jį plės ir gilins. <...> Ukraina yra tik pirmoji. Rusijos dronai jau skraido virš Europos“, – pastebi jis. Todėl V. Zelenskis ragina lyderius veikti dabar.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje perspėjo, kad rusų dronų ataka Lenkijoje galėjo būti siaubinga, rašo „Sky news“. Savo kalboje V. Zelenskis priminė, kad „Rusijos karas prieš mano šalį tęsiasi, žmonės vis dar miršta kiekvieną savaitę“. „Tačiau nėra paliaubų, nes Rusija atsisako“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir pareiškė, kad „tik mes patys galime užtikrinti savo saugumą“, rašo „Sky news“. Jis perspėjo Generalinę Asamblėją, kad tik jėga gali užtikrinti taiką. „Nėra jokių saugumo garantijų, išskyrus ginkluotus draugus“, – sako V. Zelenskis. „Ginklai nusprendžia, kas išgyvens.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu kardinaliai pasikeitė – nuo skepticizmo iki paramos ir tikėjimo jos pergale. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad nors santykiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pagerėjo, realūs JAV prezidento veiksmai išlieka riboti, o atsakomybę dėl karo sprendimo jis vis dar perkelia Europai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po pastarųjų įvykių JAV prezidentas Donaldas Trumpas labiau pasitiki juo, o ne Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento, šią remarką jis išsakė Niujorke po susitikimo su JAV prezidentu.

Per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos kariuomenės mokymų centrą, Kyjivo kariniais duomenimis, yra aukų. Be kita  ko, smogta dviem „Iskander“ tipo balistinėmis raketomis, Kyjive pranešė sausumos dalinių vadovybė. Esą „pataikyta tiksliai“  į slėptuvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje pareiškė, kad Kinija gali daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karą jo šalyje. Taip jis kalbėjo po JAV raginimo Pekinui ir kitiems nustoti pirkti rusišką naftą. Kinija nėra konflikto šalis, tačiau Kyjivas jau seniai skundžiasi, kad Pekinas tiekia Maskvai prekes, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą, ir toliau perka rusišką energiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pavadino „labai geru ir konstruktyviu“. Pagrindinės temos esą buvo padėtis karo lauke ir Rusijos ekonomikos nuosmukis.  „Tai buvo tikrai labai geras pokalbis“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje po susitikimo su D. Trumpu. Anot Ukrainos vadovo, jiedu aptarė Ukrainos kontrataką Donecko regione, taip pat Rusijos ekonomikos padėtį.

JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija turėjo sustabdyti karą ir kad jo santykiai su Vladimiru Putinu, kuriais jis ilgai didžiavosi, nieko nereiškė, rašo „Sky news“. D. Trumpas pakartojo, jog manė, kad karą Ukrainoje bus lengva užbaigti dėl jo santykių su V. Putinu. „Deja, šie santykiai nieko nereiškė“, – antradienį kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė jis. Kalbėdamas apie savo Prancūzijos kolegą, D. Trumpas sakė, kad E. Macronas kovoja už Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti visas teritorijas ir galbūt daugiau. Apie tai jis antradienį vakare parašė „Truth Social“ platformoje. „Susipažinęs su Ukrainos ir Rusijos karine bei ekonomine padėtimi ir ją visiškai supratęs, taip pat pamatęs ekonomines problemas, kurias tai sukelia Rusijai, manau, kad Ukraina, turėdama Europos Sąjungos paramą, yra pajėgi kovoti ir atgauti visą Ukrainą jos pirminėje formoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš susitikimą su Donaldu Trumpu pasidalijo trumpa žinute socialinėse medijose. D. Trumpas antradienį sakė kalbą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. „80-oji Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija – dalyvavau jos atidaryme. Šiomis dienomis Ukrainos balsas čia skambės ypač stipriai – dėl mūsų vaikų sugrįžimo, saugumo garantijų ir spaudimo Rusijai stiprinimo.

Kopenhagos ir Oslo oro uostuose – sumaištis: dėl neatpažintų dronų buvo nutraukti skrydžiai, lėktuvai negalėjo nusileisti. Danijos valdžia keturioms valandoms uždarė oro erdvę – tūkstančiai keleivių nukentėjo dėl perkeltų skrydžių. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen neatmeta, kad tai galėjo būti dar viena suplanuota Rusijos provokacija. Pasak premjerės, tokiomis atakomis Kremliaus diktatorius kelia paniką ES šalyse ir tikrina, kiek toli gali nueiti.

Antradienį Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, jo kantrybei dėl Rusijos senkant. Tai įvyks per aukščiausio lygio susitikimą Jungtinėse Tautose. Tiesa, kaip pažymi „Reuters“, Kyjivas nesitiki, kad Vašingtonas įves griežtas sankcijas Rusijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Kaip Ukrainos lyderis pažymėjo „Telegram“ kanale, jis informavo K. Kelloggą apie padėtį fronte ir kontratakos operacijos prie Dobropilės ir Pokrovsko rezultatus. Be to, šalys taip pat aptarė Ukrainos ir JAV bendradarbiavimo plėtrą, ypač abipusiai naudingus susitarimus dėl dronų ir amerikietiškų ginklų pirkimo, kuriuos Kyjivas pasiūlė Vašingtonui.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip rašo „Ukrainska pravda“, abiejų šalių prezidentų susitikimas numatomas jau šį antradienį, Niujorke.

Gitanas Nausėda rugsėjo 22–25 dienomis lankysis Niujorke, kur dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 80-ojoje sesijoje, praneša Prezidentūra. Antradienį Lietuvos vadovas Generalinėje Asamblėjoje septintą kartą kreipsis į pasaulio valstybių lyderius. Prezidento kalboje daugiausia dėmesio bus skiriama pasaulio ginkluotų konfliktų vertinimui, JT reformos būtinybei, atsakomybei už Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Pigūs iš medžio ir putplasčio pagaminti Rusijos dronai, kurie įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti šimtais milijonų kainuojančia ginkluote, parodė, kad NATO nėra pasirengusi tokiai grėsmei, rašo „Politico“. NATO reakcija į šį incidentą buvo gerokai mažiau efektyvi nei tai, ką įprastai matome Ukrainoje. Aljansas numušė vos tris dronus, tuo metu Kyjivas dažnai teigia atremiantis 80–90 proc. atakų, nors susiduria su kur kas didesnio masto puolimais.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį žurnalistams sakė, kad po gynybos pajėgų kontratakos Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose 330 kv. km teritorijų grįžo į Ukrainos kontrolę, o daugiau kaip 170 kv. km buvo visiškai išvalyti nuo priešų. „Dėl mūsų kontrpuolimo veiksmų Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose. Rusai norėjo mus apsupti, bet būtent mūsų ginkluotosios pajėgos ten daro viską, kad sunaikintų priešą.

Volodymyras Zelenskis teigia kitą savaitę Jungtinėse Tautose susitiksiantis su Donaldu Trumpu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiks su savo JAV vadovu Donaldu Trumpu. V. Zelenskis paskelbtuose komentaruose sakė, kad surengs „susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu“, ir pridūrė, kad su D. Trumpu aptars saugumo garantijas Ukrainai ir sankcijas Rusijai.

Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo 12 minučių, pranešė Talinas.  Estijos ir Italijos pareigūnai nurodė, kad NATO oro gynybos paramos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys Italijos naikintuvai F-35 buvo pakelti perimti Rusijos orlaivius ir juos perspėti. Švedija ir Suomija taip pat pakėlė greitojo reagavimo orlaivius, žurnalistams pranešė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės (SHAPE) atstovas.

Ukraina eksportuos kitoms šalims tam tikrus ginklų tipus, taip padengdama biudžeto deficitą. Taip šalis siekia padidinti dronų gamybą. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi vakariniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimusi. „Šiandien sukviečiau štabą. Svarbiausia – mūsų ginklų gamyba. Yra aiškūs kiekiai: ko reikia mūsų kariuomenei iki metų pabaigos, taip pat, ko reikia kitiems metams ir ką turime turėti sandėliuose gynybai“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos galimybėms tapti NATO nare sumenkus, Vakarų sąjungininkės pritarė alternatyviai strategijai, kaip padėti Kyjivui atremti Rusijos agresiją: investuoti milijardus į ukrainiečių ginklų pramonę, kad ji galėtų geriau apsiginti. Jei ši strategija pasiteisins, Ukrainos ginklų pramonė ilgainiui galės padėti aprūpinti JAV ir Europos kariuomenes moderniausiais dronais ir kitomis karinėmis technologijomis, sukurtomis vykstant karui su Rusija.

Kyjive darbo vizitu viešintis paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Ukrainos antidroniniai pajėgumų patirtis yra neįkainojama, norint kurti bendras oro gynybos sistemas. „Atremdama nuolatines masines atakas Ukraina pasiekė didžiulę technologinę pažangą.

Lvive pristatytas naujas povandeninis ukrainietiškas dronas „Toloka 1000“ (TLK 1000), rašo „Clash Report“. Pranešama, kad jis gali įveikti 2000 km atstumą ir gabenti iki 5 tonų krovinio. Tuo tarpu internete pranešama, kad šis kūrinys buvo pristatytas didžiausiame pasaulyje gynybos technologijų investicijų viršūnių susitikime „Defense Tech Valley 2025“. Pažymima, kad dronas TLK 1000 turi tris modifikacijas.

Kai kurie žmonės sako, kad karas kas tam tikrą laiką privalo kartotis – neva kitaip žmonės pradėtų per daug gerai gyventi, nebevertintų to, ką turi, pamirštų dėkingumą, meilę ir visas vertybes. Tačiau realybė – nepalyginamai šiurpesnė: karas yra viena baisiausių tragedijų, kurią gali išgyventi žmogus. Pirmosiomis karo dienomis kyla panika. Žmonės nesuvokia, kaip gyventi toliau, ką daryti, visos anksčiau girdėtos gairės išgaruoja iš galvos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad fronte Ukrainoje kariauja daugiau nei 700 tūkst. Rusijos kareivių.  „Fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkstančių“, – per televizijos transliuotą susitikimą sakė V. Putinas. Neseniai panašų skaičių pateikė ir Ukraina.  Ukrainoje dislokuota beveik 700 tūkst.