„Strategijoje taip pat turi būti pripažinta, kad klaidinga manyti, jog Putinas sutiks pripažinti pralaimėjimą. Jo valdžios išlikimas priklauso nuo to, ar Rusija toliau kariaus. Nepasiekęs pergalės, jis negali nutraukti atakų, grąžinti visų pagrobtų Ukrainos vaikų ir sutikti su patikimai prižiūrimu pajėgų išvedimu bei saugumo garantijomis. Trumpai tariant, kol Putinas yra valdžioje, derybomis pasiekti taikos neįmanoma“, – JAV analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame analitiniame straipsnyje teigė J. P. Waltersas, kurį cituoja „Ukrinform“.
Hudsono instituto vadovas: kol Putinas valdžioje, derybomis taikos pasiekti neįmanoma
Jo nuomone, JAV politika Rusijos atžvilgiu grindžiama pavojingu V. Putino gebėjimo griauti tapatinimu su strategine galia.
Kartu J. P. Waltersas pabrėžia, kad karas susilpnino Rusiją ir sužlugdė jos lyderio užmojus: užuot pavergusi Ukrainą, susilpninusi NATO ir suskaldžiusi Europą, Rusija sustiprino ukrainiečių nacionalinę tapatybę, paskatino Suomiją ir Švediją įstoti į Aljansą bei paspartino Europos persiginklavimą.
Straipsnio autorius atkreipia dėmesį į išskirtinį Ukrainos atsparumą, karines inovacijas, dronus ir ilgojo nuotolio smūgių pajėgumus, dėl kurių Rusijos pajėgos patyrė milžiniškų nuostolių. Jo vertinimu, Ukrainos greičiausiai neprivers pasiduoti nei papildomų teritorijų užėmimas, nei suintensyvinti teroristiniai bombardavimai.
„Net ir pakeitus prezidentą Volodymyrą Zelenskį, strateginė padėtis iš esmės nepasikeistų. Ukrainos kariuomenė ir galimi jo įpėdiniai, įskaitant generolą Valerijų Zalužną, nesutiks kapituliuoti, kaip su tuo nesutinka ir Zelenskis“, – pabrėžė J. P. Waltersas.
Hudsono instituto vadovas pažymi, kad dėl didėjančios V. Putino priklausomybės nuo komunistinės Kinijos Rusija rizikuoja tapti Kinijos prezidentui Xi Jinpingui paklusnia jaunesniąja partnere.
„Būtent Putino išlikimas valdžioje, o ne jo žlugimas didina Xi Jinpingo keliamą grėsmę Amerikai“, – pridūrė J. P. Waltersas.
Straipsnio autorius perspėjo, kad nesugebėjimas užkariauti Ukrainos gali paskatinti V. Putiną suintensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir Europą.
Su Rusija siejamas diversijas, kibernetines atakas, bauginimą ir dezinformaciją jis laiko sistemingais išpuoliais prieš Vakarų valstybių suverenitetą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir nacionalinį saugumą, sudarančiais prielaidas tolesnei eskalacijai.
„Vakarams reikia strategijos, kurioje būtų atsižvelgta ir į Putino strateginio silpnumo keliamus pavojus, ir į šio silpnumo atveriamas galimybes“, – pabrėžė jis.
Pasak autoriaus, šios strategijos pagrindas turėtų būti Ukrainos stiprinimas teikiant karinę, ekonominę ir diplomatinę paramą. Tai, jo teigimu, turėtų įtikinamai parodyti, kad tolesnė Rusijos agresija nebus sėkminga. Atgrasymui sustiprinti jis taip pat siūlo perdislokuoti pajėgas, galinčias vykdyti smūgius branduoliniais ginklais.
Kartu instituto prezidentas paragino plėsti ryšius su prie pokyčių galinčiais prisidėti rusais, įskaitant dabartinio ekonominio elito atstovus, kurie nenori sieti savo ateities su V. Putinu.
Jo nuomone, Vakarų politikoje turėtų būti atsižvelgiama į Rusijos ateitį po dabartinio jos vadovo valdymo ir remiami tie, kurie pasirengę padėti šaliai įveikti jo sukeltos strateginės nesėkmės padarinius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų komandos palaikys ryšius, siekdamos suderinti galimo trišalio susitikimo, kuris galėtų įvykti lapkričio pradžioje, darbotvarkę. Tikslios susitikimo datos kol kas nenustatytos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
