Lenkijos ekspertas: Rusija žaidžia žaidimą, Ukraina turi būti pasirengusi
Rusija žaidžia žaidimą su visais, įskaitant amerikiečius, apsimesdama, kad siekia nutraukti karą. Iš tikrųjų Maskva nerodo realaus pasirengimo taikai ir ruošiasi naujam puolimui Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu agentūrai „Ukrinform“ išsakė Lenkijos ekspertas, buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų ir artilerijos vadas Jaroslawas Kraszewskis.
Ukraina: karas pasiekė naują etapą
Karas įžengė į naują etapą. Iki šių metų balandžio 1 dienos Rusijoje planuojama padidinti bepiločių sistemų kariuomenės skaičių iki 101 tūkst. karių. Apie tai „Telegram“ paskyroje po pasitarimo dėl bepiločių sistemų vystymo pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, informuoja „Ukrinform“.
Zelenskis priėmė pagalbos prašymą: „Parteriai yra labai patenkinti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai jau dirba Artimuosiuose Rytuose ir dalijasi patirtimi kovojant su bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Partneriai yra patenkinti šiuo bendradarbiavimu. Ukrainos valstybės vadovas tai paskelbė bendroje spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu, praneša „Ukrinform“.
Ukraina siunčia specialistus į Artimuosius Rytus: sureagavo ir Kremlius
Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai, kovojantys su smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, buvo išsiųsti į Artimųjų Rytų šalis. Tuo tarpu Kremlius tai pavadino dvišalių santykių klausimu, rašo „24 Kanal“.
Ukraina ir Rumunija sieks bendros dronų gamybos
Ukraina ir Rumunija ketvirtadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros dronų gamybos NATO narėje, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui lankantis Bukarešte, siekiant pagilinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
Projektas būtų iš dalies finansuojamas per Europos Sąjungos (ES) SAFE iniciatyvą iki 200 mln. eurų, teigiama abiejų šalių pasirašytame pareiškime.
Paliaubos Ukrainoje įmanomos nors ir šiandien: Kelloggas įvardijo sąlygas
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad paliaubos Ukrainoje yra įmanomos nors ir šiandien, tačiau tam yra sąlyga. Apie tai jis kalbėjo interviu „NHK World Japan“.
K. Kelloggas pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turėtų pagaliau pripažinti, kad „nebegaus daugiau žemės“.
Jo teigimu, paliaubos yra įmanomos „šiandien“, jei Ukraina ir Rusija įšaldytų dabartines fronto linijas. Tačiau tai V. Putinas, o ne Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nenori paliaubų.
Rusija reikalauja, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Donbaso regiono, o Ukraina to daryti nenori.
K. Kelloggo įsitikinimu, „sankcijos daro poveikį“ Rusijos ekonomikai, Rusija taip pat tikriausiai neteko 1,2–1,4 mln. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistuosius.
Paklaustas, kas bus būtina paliauboms, K. Kellogg atsakė, kad V. Putinas turės pripažinti, jog „jis nebegaus daugiau žemės“.
Iš Kremliaus – kaltinimai Ukrainai: visiškai beatodairiški veiksmai
Kremlius ketvirtadienį apkaltino Ukrainą „beatodairiškais“ dronų smūgiais į svarbų dujotiekį pietų Rusijoje, vedantį į Turkiją.
Ukraina atakuoja Rusijos energetikos objektus per visą penktus metus besitęsiantį, Maskvos pradėtą karą, kuris nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes ir privertė milijonus palikti savo namus.
„Naktį atsinaujino bandymai dronais atakuoti Ruskajos kompresorinę stotį“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis dujotiekį vadino „tarptautiniu objektu“, kuris „užtikrina Turkijos energetinį saugumą“.
„Tai yra visiškai beatodairiški Kyjivo režimo veiksmai“, – aiškino D. Peskovas.
Rusijos gynybos ministerija pranešė ketvirtadienio paryčiais „virš dujų kompresorinės stoties, tiekiančios dujas „TurkStream“ dujotiekiui“ numušusi 10 Ukrainos paleistų dronų.
Ši stotis yra Rusijos pietinėje Krasnodaro srityje, kuri periodiškai tampa Ukrainos dronų taikiniu.
Valstybinė Rusijos dujų gamintoja „Gazprom“ anksčiau pranešė, kad taikytasi į Ruskajos ir Beregovjos stotis.
Rusijos dujų milžinė šias stotis vadino „kritiniais energetikos infrastruktūros objektais, užtikrinančiais dujų eksporto per dujotiekius „TurkStream“ ir „Blue Stream“ patikimumą“.
Kaip skelbta, per daugiau nei ketverius karo metus Rusija sunaikino didžiąją dalį Ukrainos energetikos infrastruktūros.
Orbanas širsta ant ukrainiečių: prabilo apie esą gautus grasinimus
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas apkaltino ukrainiečius planavus užpulti jo šeimą, skelbia „The Guardian“.
Volodymyras Zelenskis atvyko į Rumuniją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Rumuniją, kur aplankys F-16 naikintuvų mokymo centrą ir susitiks su šalies vadovu.
„Prezidentas atvyko į Bukareštą. Rumunijoje jis susitiks su prezidentu Nicusoru Danu (Nikušoru Danu), ministru pirmininku Ilie Bolojanu (Ilije Bolodžanu) ir apsilankys F-16 pilotų mokymo centre“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Penktadienį suplanuotas Ukrainos lyderio vizitas Prancūzijoje.
Zelenskis atsakė, kas Rusijos laukia po Putino
Karas Ukrainoje yra Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atsakomybė, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Todėl jo eiga priklauso nuo asmeninės V. Putino valios.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu „Politico“.
Interviu metu jo buvo paprašyta pasidalinti mintimis apie tai, kokia Rusija gali būti po V. Putino ir ar Ukrainos santykiai su Rusija gali tapti kitokie.
„Šis karas yra Putino ir jis priklauso nuo jo paties valios. Aš esu tikras, kad jis būrėsi aplink save galią per dešimtmečius. Manau, kad sunku valdyti tokią didelę šalį vienam žmogui, net jei turima patirties Rusijoje“, – sakė jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad nėra tikras, jog artimiausiu metu Rusijos pozicijoje įmanomi kokie nors pokyčiai.
„Yra sudėtinga turėti kitą Putiną su tais pačiais įgūdžiais ir tokiomis pačiomis galimybėmis. Tai nereiškia, kad tai bus žmogus su kitokiomis pažiūromis, pasaulio matymu. Nemanau. Manau, kad bus kažkas panašaus, bet nemanau, kad bus toks stiprus, kad suvaldytų viską. Kitas žmogus turės galvoti apie savo vidinius iššūkius“, – komentuoja V. Zelenskis.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 77 iš 94 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 77 iš 94 rusų paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 94 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 60), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, 77 priešo dronai numušti/neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose.
11 vietų registruoti 16 dronų smūgiai, vienoje vietoje – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Dronų ataka Rusijoje: užsiliepsnojo naftos rezervuarai
Rusijos Krasnodaro krašte naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį fiksuota dronų ataka, skelbia „Ukrainska Pravda“. Pranešama, kad dronai atakavo naftos bazę, kilo gaisras, kuris apėmė 150 kv. m. plotą.
Rusija oficialiai skelbia, kad „gaisras naftos bazės teritorijoje“ įvyko dėl „dronų nuolaužų kritimo“.
„Nukentėjusiųjų nėra. Bendras gaisro plotas – 150 kv. m. Gaisrą gesina 83 žmonės ir 26 technikos vienetai, tarp jų – Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Krasnodaro krašto specialistai“, – cituojamas Rusijos operatyvinis štabas.
Socialinėse medijose skelbiama, kad užsidegė vietos naftos bazės, priklausančios „Tikhoretsk-Neft“ perkrovimo punktui, rezervuarai.
Tai vienas didžiausių naftos perkrovimo punktų pietų Rusijoje.
Po naujo susitikimo JAV – Putino patikėtinio komentaras
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys trečiadienį pranešė, kad dalyvavo „produktyviame susitikime“ su JAV derybininkais – tai buvo pirmosios derybos tarp Maskvos ir Vašingtono nuo karo su Iranu pradžios.
Diskusijos Floridoje buvo surengtos po to, kai Jungtinės Valstijos šią savaitę panaikino kai kurias sankcijas, įvestas rusiškai naftai dėl 2022 m. prasidėjusios Maskvos invazijos Ukrainoje, tokiu būdu siekdamos sumažinti dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilusias kainas.
Zelenskio kantrybė senka: dėl Orbano supyko ant Europos lyderių
Volodymyro Zelenskio kantrybė dėl Vengrijos premjero Viktoro Orbano, panašu, ėmė sekti. Kaip pastebi „Politico“, pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis apskritai sugriežtino savo retoriką tiek Ukrainos kritikų, tiek sąjungininkų atžvilgiu. V. Zelenskis išbarė Europos lyderius už pernelyg lėtą paramą, apsikeitė kandžiomis replikomis su V. Orbanu ir atvirai suabejojo Donaldo Trumpo požiūriu į karą.
Ukrainos prezidentas penktadienį lankysis Paryžiuje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Paryžiuje su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu aptars būdus, kaip padidinti spaudimą Rusijai, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.
Kitą savaitę planuojant naujas Ukrainos ir Rusijos derybas, V. Zelenskis artimiausiomis dienomis taip pat turėtų lankytis Ispanijoje, siekdamas sustiprinti paramą Europoje.
Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad derybose bus daugiausia dėmesio skiriama spaudimo Rusijai didinimui, nusitaikant į jos šešėlinį laivyną – tanklaivius, naudojamus naftai ir kitiems produktams gabenti pažeidžiant sankcijas, įvestas jai 2022 metais surengus invaziją į Ukrainą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šią savaitę pareiškė, kad kai kurios naftos sankcijos bus atšauktos, siekiant sumažinti tarptautines naftos kainas. Tačiau jis nenurodė, ar tai apima Rusiją, nors pirmadienį kalbėjosi su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
V. Zelenskis ir E. Macronas taip pat aptars diplomatines pastangas sustabdyti karą, pridūrė Eliziejaus rūmai.
Jungtinės Valstijos pasiūlė kitą savaitę surengti naujas trišales JAV, Rusijos ir Ukrainos derybas. Pasak V. Zelenskio, derybos galėtų vykti Šveicarijoje arba Turkijoje.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 780 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 12 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 276 760 karių, iš kurių 980 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 766 priešų tankus (+3), 24 197 šarvuotąsias kovos mašinas (+20), 38 319 artilerijos sistemų (+56), 1 681 raketų paleidimo sistemą (+1), 1 329 oro gynybos sistemas (+1), 435 karo lėktuvus, 349 sraigtasparnius, 173 068 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 102), 4 403 kruizines raketas, 31 laivą / katerį, 2 povandeninius laivus, 83 034 transporto priemones ir kuro cisternas (+243), 4 088 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusijos smūgis Šiaurės Ukrainoje pražudė 15-metę ir sužeidė jos tėvus
Per Rusijos smūgį Šiaurės Ukrainoje žuvo penkiolikos metų mergaitė ir buvo sužeisti jos tėvai, ketvirtadienį pranešė valdžios atstovai.
„Priešas ciniškai užpuolė taikią gyvenvietę Menskoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė miesto taryba. Priduriama, kad per išpuolį buvo apgadinti du gyvenamieji pastatai.
„Deja, per priešo ataką gyvybės neteko 15-metė mergaitė, o jos tėvai buvo sužeisti“, – sakoma įraše.
Nurodoma, jog naktinio bombardavimo vietoje dirbantys gelbėtojai gesina kilusį gaisrą.
Šis naujausias smūgis suduotas po to, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose žlugo trečiasis trišalių derybų raundas, nepaisant Vašingtono spaudimo Ukrainai ir Rusijai sudaryti taikos susitarimą.
Ukrainos ir Vengrijos konfliktas plečiasi: vengrai apkaltino Zelenskį
Vengrijos ir Ukrainos nesutarimai darosi dar intensyvesni – šį kartą ginčo objektu tapo planuojamas Vengrijos delegacijos vizitas, kurio metu ketinama apžiūrėti naftotiekį „Družba“.
Konfliktas paaštrėjo, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad apie tokią kelionę nieko nežino, o Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto apkaltino jį meluojant.
„Ukrainos prezidentas meluoja“, – trečiadienį platformoje „Facebook“ rašė P. Szijjarto, teigdamas, kad Ukrainai buvo oficialiai pranešta apie būsimą vizitą.
Kyjivas suskubo atmesti šį kaltinimą. V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas taigė, kad Vengrija galbūt pamiršo, ką reiškia dvišaliai santykiai. Oficialūs vizitai būna derinami, o ne paskelbiami, „mesteliant pranešimą“, sakė D. Lytvynas, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „Ukrainska Pravda“.
Šis ginčas yra susijęs su Budapešto reikalavimu kuo greičiau suremontuoti Rusijos atakų sugadintą naftotiekį „Družba“. Nepaisant prieš ketverius metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbto karo, šiuo naftotiekiu į Vengriją per Ukrainą buvo toliau transportuojama rusiška nafta.
Kyjivas teigia, kad dujotiekis buvo taip smarkiai apgadintas, kad greičiausiai veikti galės pradėti tik po šešių savaičių – po to, kai Vengrijoje įvyks parlamento rinkimai.
Budapeštas su tokiu vertinimu nesutinka ir reikalauja leisti jam pačiam patikrinti naftotiekį. Nuo savo varžovų visuomenės apklausose atsiliekantis vengrų premjeras Viktoras Orbánas savo rinkimų kampanijos metu naudoja antiukrainietišką retoriką.
Zelenskis pripažino 1 klausimą, kur Trumpas buvo teisus: „Mes vienas kito nekenčiame“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų padidinti spaudimą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, o ne versti Ukrainą sutikti su jai netinkančiomis paliaubų sąlygomis. Apie tai jis kalbėjo interviu „Politico“, kuris buvo paskelbtas trečiadienio vakarą.
Interviu metu V. Zelenskis pareiškė, kad jo tauta yra pavargusi, tačiau išlaiko aukštą moralę. Anot jo, ukrainiečiai nėra pasirengę priimti Rusijos ultimatumus dėl žemės.
V. Zelenskis taip pat paragino Europos lyderius parengti planą B, kuris užtikrintų ilgalaikį Ukrainos finansavimą, ir rasti būdą, kaip apeti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano šantažą.
Kalbant apie taikos derybas, V. Zelenskis aiškiai pareiškė, kad D. Trumpo įtaka vis dar bus lemiamas veiksnys.
„Mums reikia derybų. Mes jas remiame“, – sako jis.
„Mes nepasitikime Rusija, bet manau ir tikiu, kad amerikiečiai tikrai nori užbaigti šį karą. Tikiuosi, kad jie mums padės, bet mums reikia didesnio spaudimo Rusijai, o ne man“, – priduria V. Zelenskis.
D. Trumpas praėjusią savaitę vėl permetė spaudimą ant V. Zelenskio. JAV siekia užbaigti daugiau nei ketverius metus besitęsiantį karą Ukrainoje, vyksta derybos. Jose bene svarbiausi klausimai išlieka rusų užimtos Ukrainos žemės ir saugumo garantijos Ukrainai.
V. Zelenskis sako, kad jokie galutiniai susitarimai dar nepasiekti, o derybos greičiausiai bus sudėtingos. Jis pripažino, kad D. Trumpas buvo teisus sakydamas, kad jis „nekenčia“ V. Putino.
„Žinoma, manau, kad mes vienas kito nekenčiame“, – sako V. Zelenskis.
„Šiuo atžvilgiu jis (D. Trumpas – red. past.) yra teisus. Bet ne visais“, – priduria jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis: pirmuosius „Shahed“ virš Ukrainos valdė ne rusai
Irano operatoriai apmokė rusus naudoti „Shahed“ dronus karo sąlygomis. Būtent jie paleido pirmuosius tokius dronus prieš Ukrainą, spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Nicusoru Dan sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos prezidento buvo paklausta, ar Ukraina gali susidurti su nauju frontu ir tapti Irano priešu, kadangi sutiko padėti Artimųjų Rytų šalims gintis nuo Irano atakų, rašo „RBC-Ukraina“.
Atsakydamas V. Zelenskis pabrėžė, kad Iranas jau seniai yra Rusijos sąjungininkas, ir tai nėra jokia naujiena.
Pasak jo, Teheranas Rusijai tiekė apie 150 tūkst. artilerijos sviedinių ir raketų.
„Mes žinome, kaip buvo paleisti pirmieji „Shahed“. Tada nebuvo rusų operatorių – operatoriai buvo iš kitos šalies, iš tos šalies, iš kurios kilę „Shahed“, nes jiems (rusų operatoriams) reikėjo apmokymo. Jie juos mokė tikro karo metu“, – pridūrė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad iraniečiai yra Rusijos sąjungininkai tiek formaliai, tiek praktiškai.