Žvėriškas rusų karių elgesys: pagrobė 19 civilių ir prievarta deportavo
Rusijos pajėgos vėl pagrobė žmonių iš Sumų srities. Tai 19 civilių iš Sopycho kaimo, kurie buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytro Lubinecas.
Pradžioje su jais buvo prarastas bet koks kontaktas, tada vienoje Rusijos stočių buvo parodytas interviu su jais, sakė D. Lubinecas. Prievartinės civilių gyventojų deportacijos yra tarptautinės humanitarinės teisės ir karo įstatymų bei papročių pažeidimas.
D. Lubinecas paragino Rusijos žmogaus teisių įgaliotinę suorganizuoti Ukrainos piliečių aplankymą, informuot jį apie jų būklę ir laikymo sąlygas bei užtikrinti grįžimą į Ukrainą.
Tai ne pirmas toks incidentas. 2025 m. gruodžio 22 d. rusų kariai Hrabovskės kaime Sumų srityje pagrobė 52 civilius, įskaitant vaikus.
Zelenskis: rusai ruošiasi pavasario puolimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien lankėsi Donecko regione ir įrašė vaizdo pranešimą iš Družkivkos miesto centro, kurį savo kanale platformoje „YouTube“ paskelbė Ukrainos prezidentūra.
„Šiandien lankomės Donecko regione, mūsų žemėje ir pas mūsų karius. 28-ojoje brigadoje, 100-ojoje ir 24-ojoje atskirosiose mechanizuotuose brigadose bei 36-ojoje jūrų pėstininkų brigadoje. Noriu padėkoti jums visiems – visiems, kurie gina mūsų valstybę! Družkivkai, Kramatorskui, Slovianskui ir kitiems mūsų miestams. Rusai iš karo nesitraukia, ir čia, Donecko regione, jie ruošiasi pavasario puolimui. Svarbu, kad mūsų pozicijos būtų stiprios. Svarbu, kad mūsų brigados būtų tinkamai aprūpintos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariai oriai gina savo pozicijas ir kad Ukraina, jos diplomatai ir jos žmonės toliau darys tą patį.
„Visi mūsų partneriai – Jungtinėse Valstijose, Europoje ir kitur – turėtų aiškiai suprasti, kad Putino, Irano režimo, Šiaurės Korėjos, Lukašenkos ir kitų draugystė tarnauja tik vienam tikslui: leisti jiems kur tik nori daryti tai, ką jie padarė mūsų Donbasui“, – pabrėžė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Generalinio štabo duomenimis, nuo dienos pradžios Rusijos kariuomenė 56 kartus atakavo Ukrainos gynėjų pozicijas. Karščiausios kryptys tebėra Kostiantynivka ir Pokrovskas.
Volodymyras Zelenskis lankosi Donecko srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė besilankantis Donecko srityje, Rytų Ukrainoje, kuri yra kovų tarp Maskvos ir Kyjivo pajėgų epicentras.
„Šiandien lankomės Donecko srityje, mūsų žemėje ir pas mūsų karius“, – V. Zelenskis parašė socialiniame tinkle „X“.
Jis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame, atrodo, jis yra Družkivkos mieste – maždaug už 15 km nuo fronto linijos.
Trumpo pasiuntinys pasiuntė signalą dėl karo Ukrainoje derybų
Artimiausiomis savaitėmis derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo tikimasi „papildomos pažangos“. Apie tai JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pranešė socialiniame tinkle „X“.
Jis priminė, kad „šią savaitę Ukraina ir Rusija įvykdė dar vieną karo belaisvių mainų operaciją, grąžindamos 1000 žmonių pagal susitarimus, pasiektus per neseniai Ženevoje vykusias trišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis“, rašo UNIAN.
„Šie mainai tapo įmanomi dėl ilgų ir išsamių taikos derybų, vykusių pagal prezidento Donaldo Trumpo nurodymus. Vadovaujant prezidentui, mes toliau siekiame reikšmingų rezultatų, dirbdami prie taikos susitarimo, kuris kartą ir visiems laikams užbaigs karą, formulavimo“, – pažymėjo S. Witkoffas.
Pasak specialiojo pasiuntinio, „derybos tęsiasi, ir artimiausiomis savaitėmis tikimasi papildomos pažangos“.
Prancūzija apkaltino Rusiją užsienio kišimusi į rinkimus
Penktadienį Prancūzijos pareigūnai apkaltino su karine žvalgyba susijusią Rusijos grupuotę užsienio kišimusi. Pareigūnų teigimu, ši grupuotė, naudodama suklastotą interneto svetainę, mėgino pakenkti vienam iš kandidatų artėjančiuose Paryžiaus mero rinkimuose.
Užsienio dezinformacijos kampanijas stebinčios Prancūzijos agentūros „Viginum“ teigimu, operaciją prieš centro dešiniųjų kandidatą Pierre'ą Yves Bournazelį greičiausiai vykdė tinklas „Storm-1516“.
Grupuotė įtariama vykdžiusi daugybę dezinformacijos kampanijų Prancūzijoje, įskaitant vasario mėnesį aptiktą bandymą skleisti melagingus teiginius apie prezidentą Emmanuelį Macroną, neva palaikiusį ryšius su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu.
„Viginum“ teigė anksčiau identifikavusi platformos „X“ paskyrą, kuri dezinformacijos operacijose dalyvavo ir anksčiau, o po to radusi interneto svetainę, kuri apsimeta P. Y. Bournazelio oficialiu tinklalapiu.
Pasak agentūros, tai padaryta siekiant diskredituoti politiko įvaizdį, tačiau operacija laikytina „nežymia“, nes platformoje „X“ fiksuota mažiau nei 20 tūkst. peržiūrų, palyginti su įprastomis 100 tūkst.
P. Y. Bournazelis teigė „Viginum“ pranešęs apie kelis platformoje „X“ plintančius įrašus, įskaitant vaizdo įrašą, kuriame melagingai teigiama, esą politikas ketina uždaryti Pompidou centrą – garsųjį Paryžiaus šiuolaikinio meno muziejų – ir jį paversti migrantų priėmimo centru.
„Tai visiška netiesa“, – ketvirtadienio vakarą, likus mažiau nei dviem savaitėms iki pirmojo Prancūzijos savivaldybių rinkimų turo, platformoje „X“ rašė politikas.
P. Y. Bournazelis teigė, kad dezinformacija pasidalijo mažiausiai dvi paskyros, ir įspėjo, kad turinys gali būti platinamas kitų naudotojų įvairiose platformose.
Politikas įspėjo saugotis užsienio kišimosi, „kurio tikslas – destabilizuoti rinkimų procesą arba pakenkti kandidatų reputacijai“, apraiškų.
Prancūzijos vyriausybė ne kartą įspėjo visuomenę apie Rusijos dezinformacijos kampanijas Europoje, suintensyvėjusias po Vladimiro Putino įsakymo 2022 m. vasarį pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Viginum“ duomenimis, grupuotė „Storm-1516“ nuo 2023 m. pabaigos iki 2025 m. kovo mėn. Vakarų šalyse surengė mažiausiai 77 dezinformacijos operacijas.
ES kirto Zelenskiui: tai nepriimtina
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasmerkė kaip nepriimtiną Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą Vengrijos lyderiui Viktorui Orbanui, aštrėjant ginčui dėl sustabdytų Rusijos naftos tiekimų.
Kubilius prakalbo apie karo lūžį: 1 veiksmas gali pakeisti situaciją
Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui pavyksta išlaikyti rusų paramą karui prieš Ukrainą, kuriant klaidingą įspūdį, kad Rusija neva laimi šį konfliktą. Šio naratyvo sugriovimas galėtų greitai pakeisti situaciją, rašo „Ukrinform“.
„Tikiuosi, kad situacija šiame kare pradės keistis. Jei Putinas vis dar sugeba sudaryti įspūdį, kad jis laimi šį karą, toks suvokimas gali gana greitai ir reikšmingai pasikeisti“, – mano Andrius Kubilius.
Jis taip pat paminėjo teigiamas naujienas apie tai, kad Ukrainos gynybos pajėgos atsiėmė kai kurias teritorijas.
„Tai labai svarbūs pasiekimai, nes Putinas žaidė savo tautos psichologija, galėdamas palaikyti įspūdį, kad jis laimi. Rusijoje niekas neužduoda paprastų klausimų, kiek žemės Rusija gavo už vieno milijono ar daugiau savo žmonių aukų kainą. Todėl, jei šis suvokimas bus pakirstas arba sugriautas, situacija gali labai greitai pasikeisti“, – sakė eurokomisaras.
Jis pabrėžė, kad Europos Sąjunga didina paramą Ukrainai, ir priminė, kad pagal paskolą, dėl kurios politinį sprendimą ES lyderiai priėmė 2025 metų gruodį, 60 mlrd. eurų turi būti skirta būtent karinei paramai.
„Ukrainiečiai nori, kad 40 milijardų būtų suteikta jau šiais metais, o likę 20 milijardų – kitais“, – pranešė A. Kubilius, pridurdamas, kad Ukrainos gynybos kontaktinėje grupėje kai kurios valstybės narės neseniai pareiškė, jog atskirai yra pasirengusios suteikti Ukrainai paramą iki 36 mlrd. eurų.
„Tai reiškia, kad bendra ES parama Ukrainai šiais metais gali viršyti 70 mlrd. eurų. Taigi tai yra gana reikšmingas padidėjimas“, – teigė A. Kubilius.
Jis taip pat pridūrė, kad neseniai susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Mychailu Fedorovu, ministras „skambėjo gana optimistiškai, sakydamas, kad tokia parama iš tiesų gali tapti proveržiu Ukrainai“.
„Jie turi labai aiškų planą, ko nori pasiekti. Jie siekia padaryti taip, kad Putinas nebegalėtų tęsti karo. Tai apima ir rusų mėnesinių nuostolių padidinimą nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst.“, – sakė eurokomisaras.
Vengrija paskelbė, kodėl sulaikė 7 ukrainiečius
Pasak Vengrijos Nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos (NAV), 2026 m. kovo 5 d. buvo sulaikyti 7 Ukrainos piliečiai, tarp jų – buvęs Ukrainos žvalgybos generolas, taip pat du šarvuoti inkasatorių automobiliai. Jie iš Austrijos į Ukrainą gabeno apie 40 mln. JAV dolerių, 35 mln. eurų ir 9 kilogramus aukso, rašo „RBC-Ukraina“.
Vyriausybė: Vengrija išsiųs pinigų plovimu įtariamus ukrainiečius
Vengrijos vyriausybė penktadienį pranešė išsiųsianti septynis Ukrainos piliečius, sulaikytus dėl įtarimų pinigų plovimu.
Sprendimas priimtas po to, kai Kyjivas apkaltino Budapeštą paėmus įkaitais Ukrainos banko darbuotojų grupę.
„Pareigūnai nustatė, kad operacijai vadovavo buvęs Ukrainos saugumo tarnybos generolas; kaip jo pavaduotojas veikė vienas buvęs Ukrainos oro pajėgų majoras, o jiems talkino karinės patirties turintys asmenys. Remiantis šiais duomenimis, visi septyni asmenys bus išsiųsti iš Vengrijos“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas).
Vengrijos mokesčių institucija anksčiau penktadienį paskelbė sulaikiusi septynis Ukrainos piliečius, įtariamus pinigų plovimu.
Tai įvyko po to, kai Kyjivas apkaltino šią Vidurio Europos valstybę paėmus įkaitais Ukrainos banko darbuotojų grupę.
Ukraina penktadienį paragino savo piliečius vengti kelionių į Vengriją.
Rusijos kariuomenė: Maskva ir Kyjivas paleidžia po 300 karo belaisvių
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad penktadienį Maskva ir Kyjivas per antrąjį apsikeitimo karo belaisviais etapą paleido po 300 žmonių.
„Trys šimtai Rusijos kariškių buvo grąžinti, o mainais į tai perduota 300 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo belaisvių“, – teigiama žinybos pranešime.
Per du mainų etapus iš abiejų pusių namo iš viso sugrįžo po 500 nelaisvėje buvusių karių.
Kyjivas ragina nevykti į Vengriją, šiai sulaikius banko darbuotojų grupę
Ukraina penktadienį paragino savo piliečius vengti kelionių į Vengriją, kai ši sulaikė septynis ukrainiečius, kurie, Kyjivo teigimu, yra banko atstovai.
„Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja Ukrainos piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Vengriją, nes dėl savavališkų Vengrijos valdžios veiksmų neįmanoma garantuoti jų saugumo“, – rašoma pranešime.
Vengrijos mokesčių institucija penktadienį paskelbė sulaikiusi septynis Ukrainos piliečius, įtariamus pinigų plovimu.
Tai įvyko po to, kai Kyjivas apkaltino šią Vidurio Europos valstybę paėmus įkaitais Ukrainos banko darbuotojų grupę.
Vengrija skelbia dėl pinigų plovimo sulaikiusi septynis ukrainiečius
Vengrijos mokesčių institucija penktadienį paskelbė sulaikiusi septynis Ukrainos piliečius, įtariamus pinigų plovimu.
Tai įvyko po to, kai Kyjivas apkaltino šią Vidurio Europos valstybę paėmus įkaitais Ukrainos banko darbuotojų grupę.
„Nacionalinė mokesčių ir muitinės administracija (NAV) vykdo baudžiamąjį procesą dėl įtarimų pinigų plovimu: kovo 5 dieną ji sulaikė septynis Ukrainos piliečius, tarp kurių yra buvęs Ukrainos slaptosios tarnybos generolas, taip pat du šarvuotus grynųjų pinigų pervežimo automobilius“, – teigiama NAV pranešime, kurį cituoja nacionalinė naujienų agentūra MTI.
Kubilius: JAV nepajėgi suteikti pakankamai raketų Persijos įlankos valstybėms ir Ukrainai
Jungtinės Valstijos nepajėgios suteikti Persijos įlankos valstybėms ir Ukrainai pakankamai raketų, kad jos galėtų apsiginti, penktadienį pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
„Labai aišku, kad po Irano krizės, jei galima ją taip pavadinti, mums Europoje tapo dar aktualiau didinti oro gynybos ir antibalistinių raketų gamybą, – sakė jis. – Nes amerikiečiai tikrai negalės tiekti pakankamai tų raketų tiek Persijos įlankos šalims, tiek pačiai Amerikos kariuomenei, tiek ir Ukrainos poreikiams.“
A. Kubilius sakė, kad Europos laukia „didžiulis iššūkis“ kuriant priešraketinę gynybą.
Orbanas žeria Ukrainai grasinimus: iškėlė ultimatumą
Vengrija panaudos „visas priemones“, kad išspręstų aštrėjantį ginčą su kaimynine Ukraina dėl sustabdyto Rusijos naftos tiekimo Budapeštui, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Vengrija ir Slovakija teigia, kad Ukraina tyčia neskuba vėl atidaryti naftotiekio „Družba“, kuriuo rusiška nafta pumpuojama į šias dvi ES šalis, neturinčias išėjimo į jūrą, ir kuris, pasak Kyjivo, buvo apgadintas per Rusijos atakas sausio mėnesį.
„Sustabdėme benzino tiekimą Ukrainai, dyzelino taip pat netiekiame, vis dar tiekiame elektrą, taip pat sustabdysime per Vengriją einančius dalykus, kurie yra svarbūs Ukrainai, kol negausime Ukrainos sutikimo tiekti naftą“, – sakė V. Orbanas valstybiniam radijui.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kiek anksčiau apkaltino Vengriją paėmus „įkaitais“ grupę Ukrainos banko darbuotojų, kurie, kaip pranešama, per šalį gabeno 40 mln. dolerių ir devynis kilogramus aukso.
Vengrijos santykiai su kaimynine Ukraina, kurie ir taip įtempti dėl nuolatinės V. Orbano politinės paramos Rusijai ir nepritarimo karinei pagalbai Kyjivui, dar labiau pablogėjo po to, kai V. Orbanas sustiprino politinius išpuolius prieš Ukrainą prieš balandžio 12 d. įvyksiančius parlamento rinkimus, kuriuose laukiama atkaklios kovos.
V. Orbanas stabdo 90 mlrd. eurų dydžio ES paskolą karo nualintai šaliai ir naują sankcijų paketą Rusijai, reikalaudamas, kad Kyjivas pirmiausia vėl atidarytų naftotiekį.
Nacionalistinių pažiūrų lyderis kaltina Ukrainą, kad ji sulaiko rusišką naftą dėl politinių priežasčių, tvirtindamas, kad naftotiekis nebuvo pažeistas.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad naftotiekis gali pradėti veikti tik dar po 4-6 savaičių.
Ukrainos valstybinės energetikos įmonės „Naftogaz“ vadovas Serhijus Koreckis sakė, kad remonto brigados dirba tiesdamos apylanką aplink pažeistas naftotiekio atkarpas, tačiau pridūrė, kad darbą apsunkina naujų Rusijos atakų grėsmė.
Vengrija grasina Ukrainai „visomis priemonėmis“ dėl naftos tiekimo
Vengrija panaudos visas priemones, kad išspręstų aštrėjantį ginčą su Ukraina, sustabdžiusia rusiškos naftos tiekimą Budapeštui, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Sustabdėme benzino tiekimą Ukrainai, nebetiekiame ir dyzelino. Vis dar tiekiame elektros energiją, tačiau taip pat stabdysime Ukrainai svarbių krovinių tranzitą per Vengriją, kol gausime ukrainiečių sutikimą dėl naftos tiekimo“, – valstybiniam radijui sakė V. Orbanas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kiek anksčiau apkaltino Vengriją įkaitais paėmus grupę Ukrainos banko darbuotojų, kurie per Vengriją, kaip pranešama, vežė 40 mln. JAV dolerių (34,4 mln. eurų) ir devynis kilogramus aukso.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 111 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 111 iš 141 bepiločio orlaivio, kuriuo Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą nuo kovo 5 d. vakaro, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė.
„Kovo 6 d. naktį (nuo kovo 5 d. 18 val.) priešas iš Oriolo, Briansko, Kursko, Milerovo, Šatalovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija), Hvardijskės, Čaudos (laikinai okupuota Krymo Autonominės Respublikos teritorija) krypčių paleido 141 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo kovinį bepilotį orlaivį, apie 100 iš jų buvo „Shahed“ tipo“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki 8.30 val. oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 111 rusų „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokių bepiločių orlaivių.
16-oje vietų fiksuoti 24 kovinių bepiločių orlaivių smūgiai. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje yra keli rusų bepiločiai.
Putino planai griūva? Analitikai teigia, kad po Trumpo veiksmų jis „atrodo apgailėtinai“
JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai pasaulio politikoje gali smarkiai pakeisti jėgų balansą ir net susilpninti Rusijos įtaką, rašo „The New York Times“. Analitikų teigimu, smūgiai prorusiškiems režimams ir įvykiai Artimuosiuose Rytuose parodė Maskvos galios ribas – kai kurie ekspertai net sako, kad Vladimiras Putinas dabar „atrodo šiek tiek apgailėtinai“.
Per pastaruosius du mėnesius įvyko keli dramatiški įvykiai: JAV ir Izraelio pajėgos nužudė Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei; buvo nuverstas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro; taip pat JAV paskelbė ekonominę blokadą, nukreiptą į Kubos prezidento Miguelio Diaz-Canelio nuvertimą. Visais šiais atvejais Rusija suteikė tik minimalią pagalbą.
Pasak NYT, JAV prezidentas, persekiojantis užsienio valstybių vadovus jų namuose ir biuruose be Kongreso kontrolės, apvertė situaciją V. Putinui aukštyn kojomis.
V. Putinas savo rizikos toleravimą, pasirengimą naudoti jėgą ir nenuspėjamumą buvo pavertęs pagrindiniais savo prievartinės galios pasaulyje elementais.
„Dabar jis nebėra pats blogiausias. Jis nebegali kelti tokios baimės, kokios tikėjosi. Šis leitmotyvas perėjo Trumpui. Todėl Putinas tam tikra prasme atrodo šiek tiek apgailėtinai“, – sakė Rusijos analitikas ir buvęs Australijos diplomatas Maskvoje Bobo Lo.
„Tai parodo ribas, ką reiškia būti Rusijos partneriu“, – sakė Rusijos ekspertė Angela Stent.
Ji pažymėjo, kad Irano atvejis ypač iškalbingas, atsižvelgiant į svarbų Teherano vaidmenį padedant Maskvai kare Ukrainoje.
Tuo pačiu realybė tokia, kad Rusija, jau ir taip įsitraukusi į karą Ukrainoje, mažai ką galėjo padaryti, kad apgintų Iraną – nebent paskelbti karą JAV ar Izraeliui, teigė Aleksandras Gabujevas, Berlyne įsikūrusio tyrimų instituto Carnegie Russia Eurasia Center direktorius.
„Atsižvelgiant į atskleistą žvalgybos įsiskverbimą Irane, Rusija, net veikdama kartu su Kinija, mažai ką galėjo padaryti, kad pakeistų situaciją“, – sakė A. Gabujevas.
Tuo pačiu D. Trumpas aiškiai parodė, kad nebūtinai ketina nuversti prorusiškas valdžias šalyse, kuriose vykdė intervencijas. Tai palieka V. Putinui galimybę ir toliau palaikyti su jomis ryšius.
D. Trumpas demonstravo JAV galią šalyse, kurias V. Putinas laiko „savo teritorija“, įskaitant Centrinės Azijos lyderių priėmimą ir taikos susitarimo tarp Azerbaidžano ir Armėnijos sudarymą. Tačiau kitais atvejais D. Trumpo veiksmai Kremliui atnešė naudą, viršijusią visus lūkesčius.
„Viešas Trumpo konfliktas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete praėjusiais metais sukėlė džiaugsmą Maskvoje. Tą patį galima pasakyti apie Trumpo sprendimą likviduoti JAV Tarptautinės plėtros agentūrą (USAID), kurią Kremlius ilgą laiką laikė Amerikos užsienio kišimosi instrumentu. Trumpo grasinimai šiemet atimti Grenlandiją iš Danijos taip pat grasino suskaldyti NATO iš vidaus, skatindami seną Putino tikslą – sugriauti Vakarų karinį aljansą“, – rašo NYT.
Rusija įkalino rumuną, apkaltintą šnipinėjimu Ukrainai
Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė Rumunijos piliečiui 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl šnipinėjimo Ukrainai, pranešė teismo spaudos tarnyba.
Naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti kaltinamojo vardo ir pavardės.
Pietinio Krasnodaro regiono teismo spaudos tarnyba pareiškime nurodė, kad kaltinamasis 2024 metų lapkritį susisiekė su Ukrainos karine žvalgyba.
Tada jis rinko informaciją apie oro gynybos sistemos vietą pietiniame Sočio mieste naudodamas droną, priduriama pareiškime.
„Jam skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turės atlikti griežto režimo pataisos kolonijoje“, – pranešė teismas.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, Rusija suėmė kelis užsienio piliečius dėl šnipinėjimo. Rusijos santykiai su Rumunija, Europos Sąjungos (ES) nare, nuo karo pradžios smarkiai pablogėjo.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 950 karių ir vienos oro gynybos sistemos
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 6 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 271 350 karių, įskaitant dar 950 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 734 Rusijos tankus (+7), 24 148 šarvuotąsias kovos mašinas (+6), 37 960 artilerijos sistemų (+45), 1 669 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+2), 1 320 oro gynybos sistemų (+1) ir 4 384 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 lėktuvų, 348 sraigtasparnių, 159 990 bepiločių orlaivių (+1 609), 30 laivų, 2 povandeninių laivų, 81 642 automobilių ir degalų cisternų (+208) bei 4 080 specialiosios technikos vienetų (+1).
TATENA rezoliucija dėl Ukrainos energetikos infrastruktūros sulaukė JAV pasipriešinimo
Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucijos valdančioji taryba ketvirtadienį nepaisydama JAV pasipriešinimo priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl „pasikartojančių ir suintensyvėjusių išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą“, keliančių grėsmę branduolinei saugai, pranešė diplomatiniai šaltiniai.
Rusija, kuri prieš ketverius metus pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, negailestingai atakuoja kaimyninės šalies elektros tinklą, vis nutraukdama elektros tiekimą atominėms elektrinėms.
Kanados ir Nyderlandų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdybai pateikta rezoliucija buvo priimta 20-čia balsų. Keturios narės balsavo „prieš“, o 10 susilaikė, naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.
Prieš rezoliuciją balsavo Kinija, Rusija, Nigeris ir – pirmą kartą – Jungtinės Valstijos, pridūrė diplomatas.
Vašingtonas tai laiko „nereikalinga rezoliucija, kuri nepadeda pasiekti taikos tarp Ukrainos ir Rusijos“, savo pareiškime valdybai diskusijų metu sakė Howardas Solomonas, Vašingtono atstovas TATENA.
Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į TATENA vadovo Rafaelio Grossi ataskaitą, kurioje sakoma, kad išpuoliai prieš Ukrainos elektros tinklą padidino riziką atominėse elektrinėse.
„Išpuoliai, nukreipti į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kuri yra kritiškai svarbi atominių elektrinių išorės energijos tiekimui (...), kelia tiesioginę grėsmę branduolinei saugai ir saugumui“, – rašoma rezoliucijoje.
Joje taip pat prašoma R. Grossi pasiūlyti „papildomų priemonių, kad būtų išvengta branduolinės avarijos, jei kiltų papildomų rizikų“.
Ukrainos atominės elektrinės, įskaitant didžiausią Europoje Zaporižios elektrinę, kurią Rusijos pajėgos okupuoja nuo 2022 metų kovo, ne kartą nukentėjo nuo kovų, įskaitant išorės energijos tiekimo praradimą.
Zaporižios AE šeši reaktoriai yra išjungti nuo okupacijos pradžios, tačiau objektui vis dar reikia elektros energijos iš išorės, kad būtų palaikomos jo aušinimo ir saugumo sistemos.
Rusija ir Ukraina nuolat kaltina viena kitą smūgiais elektrinei keliant branduolinės katastrofos pavojų.
Rusų dronai smogė devynių aukštų pastatui ir infrastruktūros įmonę Kryvyj Rihe, kilo gaisrai
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Kryvyj Rihe buvo užfiksuoti smūgiai į devynių aukštų gyvenamąjį namą ir infrastruktūros įmonę, dėl jų kilo gaisrai.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.
„Tiesioginiai „Shahedų“ smūgiai į devynių aukštų pastatą ir infrastruktūros įmonę dviejose skirtingose vietose“, – rašė jis.
Pasak pareigūno, vyksta gaisro gesinimo darbai ir gelbėjimo operacija.
„Gyventojams įrenginėjame du pagalbos centrus“, – pridūrė O. Vilkulas, pažymėdamas, kad statybinės medžiagos bus pristatytos per 40 minučių.
Anksčiau jis pranešė, kad Kryvyj Rihas patyrė masinę „Shahed“ dronų ataką.
Vėliau O. Vilkulas patikslino, kad aukų nėra.
„Visi buvo išvežti, visi buvo evakuoti. Du gaisrai buvo užgesinti, o dar vienas šiuo metu lokalizuojamas“, – sakė jis.
Iš viso buvo apgadinta iki 30 pastatų. Visos atsakingos tarnybos dirba šalindamos padarinius, pažymėjo Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas.
Lenkija palaipsniui mažina paramą Ukrainos pabėgėliams
Lenkijoje ketvirtadienį įsigaliojo naujas įstatymas, kuriuo ribojamos socialinės išmokos šalyje esantiems Ukrainos pabėgėliams, praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai prasidėjo penkti Rusijos karo prieš Ukrainą metai.
Sausio pabaigoje priimtu įstatymu siekiama palaipsniui nutraukti pagalbą Ukrainos pabėgėliams, nustatant naujus socialinių išmokų, medicininės priežiūros, teisėto buvimo ir švietimo apribojimus.
Pagal naująjį įstatymą, specialios sveikatos priežiūros naudos bus teikiamos tik nepilnamečiams, dirbantiems asmenims, kankinimų ar išprievartavimo aukoms ir pažeidžiamoms grupėms, gyvenančioms kolektyvinėse apgyvendinimo vietose.
„Po ketverių metų situacija yra stabilesnė“, – sakė Lenkijos proeuropietiškos vyriausybės atstovas Adamas Szlapka tuo metu, kai apie šią priemonę buvo paskelbta pirmą kartą.
„Šios nepaprastosios taisyklės gali būti palaipsniui atšauktos ir mes galime pereiti nuo laikinų sprendimų prie sisteminių“, – teigė jis.
Pagalba maistu ir būstu bus teikiama tik ypač pažeidžiamomis laikomoms grupėms.
Ukrainos moksleiviams Lenkijos mokyklose nemokamo transporto, materialinės pagalbos ir papildomų lenkų kalbos pamokų finansavimas tęsis tik iki mokslo metų pabaigos.
Ukrainos pabėgėliai Lenkijoje turės apsaugotą statusą bent iki kitų metų kovo mėnesio.
Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje 2022 metais į Lenkiją atvyko milijonai Ukrainos pabėgėlių. Lenkija išlieka itin svarbi vežant humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai.
Tačiau viešoji nuomonė Lenkijoje nuo karo pradžios pasikeitė.
Remiantis sausį Lenkijos Visuomenės nuomonės tyrimų centro atlikta apklausa, tik 48 proc. lenkų pritaria pagalbai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o 46 proc. tam prieštarauja.
Tai yra žemiausias paramos lygis nuo Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
Konservatyvusis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atkartojo šią nuomonę, pernai savo kadencijos pradžioje paskelbdamas, kad nepasirašys jokio „įstatymo, susijusio su specialia pagalba Ukrainos piliečiams“.
Jis pabrėžė tai gruodžio spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakydamas, jog „lenkai jaučia (...), kad mūsų pastangos, mūsų daugialypė pagalba Ukrainai nuo plataus masto invazijos pradžios nebuvo tinkamai įvertintos ar suprastos“.
Tačiau šią nuomonę kritikavo teisių gynimo grupės.
„2025 metai pareikalavo daugiausiai civilių gyvybių Ukrainoje nuo plataus masto invazijos pradžios“, – ketvirtadienį pranešime spaudai rašė Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro Lenkijos skyriaus atstovė.
„Jokia Ukrainos dalis nėra saugi, o 10,8 mln. žmonių vis dar reikalinga humanitarinė pagalba“, – tvirtino ji.
Lenkijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2022 metų vasario iki 2024 metų gruodžio apie 1,6 mln. ukrainiečių – daugiausia moterų ir vaikų – rado prieglobstį Lenkijoje.
2024 metais ukrainiečių darbo jėga Lenkijoje nulėmė 2,7 proc. BVP, o tai viršijo visą Lenkijos pagalbos indėlį, teigiama įmonės „Deloitte“ ataskaitoje JT vyriausiajam pabėgėlių komisarui.
Ukrainos diplomatas apie Putiną: Rusijoje yra dar „didesnių vanagų“
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kuris vadovauja nusikaltimams prieš ukrainiečius, įskaitant vaikų grobimą, yra teisėtas taikinys karo metu. Tai interviu „Radio NV“ pareiškė buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Valerijus Čalyjus, komentuodamas Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei likvidavimą.
Jis pažymėjo, kad nemano, jog būtina plėsti politinių lyderių likvidavimo praktiką.
„Tačiau jei žmonės vadovauja kariuomenei, kaip Putinas vadovauja terorui ir vaikų grobimui, tuomet jis yra visiškai teisėtas taikinys“, – pabrėžė V. Čalyjus.
Atsakydamas į klausimą, ar tiki Putino likvidavimo galimybe, V. Čalyjus pažymėjo, kad nemano, jog fizinis Rusijos diktatoriaus pašalinimas būtų situacija, kuri viską pakeistų.
„Ten iš tikrųjų yra dar didesnių vanagų nei Putinas“, – sakė V. Čalyjus.
Pasak jo, V. Putinas nusipelno teismo Hagoje kaip karo nusikaltėlis: „Jeigu pasaulyje viskas vyktų pagal įstatymus, jis dabar tuo ir užsiimtų, o ne toliau duotų įsakymus terorizuoti vaikus ir moteris Ukrainoje“, – sakė V. Čalyjus.
Tuo pačiu jis mano, kad pertrauka valdžios valdyme Rusijoje galėtų sukurti sąlygas deryboms. Jo nuomone, tokiu atveju į valdžią galėtų ateiti žmonės, kurie kitaip vertintų situaciją ir ieškotų kitų sprendimų.
„Galiausiai vidinė konfigūracija Rusijoje gali pasikeisti. Todėl nenoriu diskutuoti apie šį klausimą dėl „nužudymo“. Į tai žiūriu labai atsargiai, juo labiau kad dažnai nužudymai, net ir turint gerų ketinimų, neatveda prie norimo rezultato, kokio tikėtumėmės“, – pabrėžė V. Čalyjus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis: rusai ruošiasi pavasario puolimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien lankėsi Donecko regione ir įrašė vaizdo pranešimą iš Družkivkos miesto centro, kurį savo kanale platformoje „YouTube“ paskelbė Ukrainos prezidentūra.
„Šiandien lankomės Donecko regione, mūsų žemėje ir pas mūsų karius. 28-ojoje brigadoje, 100-ojoje ir 24-ojoje atskirosiose mechanizuotuose brigadose bei 36-ojoje jūrų pėstininkų brigadoje. Noriu padėkoti jums visiems – visiems, kurie gina mūsų valstybę! Družkivkai, Kramatorskui, Slovianskui ir kitiems mūsų miestams. Rusai iš karo nesitraukia, ir čia, Donecko regione, jie ruošiasi pavasario puolimui. Svarbu, kad mūsų pozicijos būtų stiprios. Svarbu, kad mūsų brigados būtų tinkamai aprūpintos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariai oriai gina savo pozicijas ir kad Ukraina, jos diplomatai ir jos žmonės toliau darys tą patį.
„Visi mūsų partneriai – Jungtinėse Valstijose, Europoje ir kitur – turėtų aiškiai suprasti, kad Putino, Irano režimo, Šiaurės Korėjos, Lukašenkos ir kitų draugystė tarnauja tik vienam tikslui: leisti jiems kur tik nori daryti tai, ką jie padarė mūsų Donbasui“, – pabrėžė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Generalinio štabo duomenimis, nuo dienos pradžios Rusijos kariuomenė 56 kartus atakavo Ukrainos gynėjų pozicijas. Karščiausios kryptys tebėra Kostiantynivka ir Pokrovskas.