JAV pasiuntinys apie karą Ukrainoje: artėja lūžis
JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas išreiškė viltį, kad dėl išsekimo ir nuovargio nuo karo netrukus gali ateiti lūžio momentas, kuris padės Rusijai ir Ukrainai pasiekti taikos susitarimą. Apie tai jis kalbėjo televizijos kanalo „CNBC“ eteryje.
Beveik 4,4 mln. asmenų iš Ukrainos turi laikinosios apsaugos statusą ES
Šių metų sausio 31 d. laikinosios apsaugos statusą Europos Sąjungoje turėjo iš viso 4,38 mln. iš Ukrainos pabėgusių ne ES piliečių, antradienį pranešė ES statistikos tarnyba „Eurostat“.
Palyginti su 2025 m. gruodžio pabaiga, šis skaičius padidėjo 23 110, arba 0,5 proc.
Daugiausia laikinosios apsaugos gavėjų iš Ukrainos ES valstybėse narėse buvo Vokietijoje – 1,26 mln. asmenų, Lenkijoje – 956 990 asmenų ir Čekijoje – 397 185 asmenys.
Didžiausias laikinosios apsaugos gavėjų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, santykis buvo Čekijoje – 36,4, Lenkijoje – 26,5 ir Slovakijoje – 25,8, palyginti su visos ES rodikliu – 9,7.
Daugeliui Ukrainos pabėgėlių leidžiama dirbti bloke, taip pat gauti socialines išmokas ir medicininę priežiūrą neprašant prieglobsčio.
ES pratęsė šių priemonių taikymą iki 2027 m. kovo mėnesio ir šiuo metu vidaus reikalų ministrai tariasi dėl tolesnio pratęsimo.
Galingas smūgis Rusijai: Ukraina atakavo raketų sistemas gaminančią gamyklą
Ukrainos pajėgos surengė sėkmingą ataką prieš gamyklą Brianske, kurioje gaminamos valdymo sistemos Rusijos raketoms.
Pasak „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pranešė atsakydamas į žurnalistų klausimus.
Zelenskis atskleidė rusų planus: įvertino grėsmę
Ukrainos gynybos pajėgos neketina trauktis ir planuoja toliau blokuoti visus Rusijos okupantų bandymus veržtis į šiaurines Ukrainos sritis. Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Suomija įspėja: po karo Ukrainoje gali suintensyvėti Rusijos šnipinėjimas
Suomijos žvalgybos agentūra antradienį įspėjo, kad Rusijos šnipai gali suintensyvinti pastangas taikytis į naująją NATO narę ir ją destabilizuoti, kai baigsis karas Ukrainoje.
Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) pareiškė, kad nors plataus masto karas Ukrainoje, prasidėjęs 2022 metų vasarį, tikriausiai tęsis „artimiausioje ateityje“, jo pabaiga atlaisvins Rusijos išteklius.
Suomija, turinti 1 340 km sieną su Rusija, po invazijos į Ukrainą atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir 2023 metų balandį įstojo į NATO, taip supykdydama Kremlių.
„Rusijos žvalgybos pajėgumai Europoje nukentėjo dėl karo, ir Rusija ruošiasi šiuos pajėgumus atkurti“, – sakoma SUPO pranešime.
„Rusijos žvalgybos ir įtakos ištekliai, šiuo metu susieti su Ukraina, po karo taps prieinami naudoti kitur“, – nurodoma jame.
SUPO teigimu, Suomija išliks įdomi Rusijai kaip „NATO šalis tarp Baltijos jūros ir Arkties regiono“.
Jei Europos ir Rusijos santykiai pagerės, „Rusijos keliama žvalgybos grėsmė Suomijai taps įvairesnė, o ankstesnius veiklos metodus papildys dabartinėje aplinkoje pasiteisinę metodai“, sakė SUPO direktorius Juha Marteliusas.
„Tai apima platų tarpininkų naudojimą ir žvalgybos duomenų rinkimą iš bazių Rusijos teritorijoje“, – pridūrė jis.
Anksčiau Suomija kaltino Maskvą hibridiniu karu organizuojant migrantų antplūdį prie bendros sienos – šį kaltinimą Kremlius neigė.
Praėjusiais metais Vakarų pareigūnai kaltino Rusijos laivus surengus diversijų prieš povandeninius ryšių ir elektros kabelius per kelis didelio atgarsio sulaukusius incidentus Baltijos jūroje.
Tačiau SUPO įspėjo nepriskirti per daug incidentų Rusijai.
„Kadangi įvairūs įvykiai lengvai priskiriami Rusijai, Rusijos įtaka Suomijai gali atrodyti didesnė nei yra iš tikrųjų“, – teigiama pranešime.
Ukrainos vadas atskleidė Rusijos planą: priešas „atkanda“ vis daugiau teritorijų
Rusijos pajėgos siekia sukurti 20 km „buferinę zoną“ palei sieną Sumų ir Charkivo srityse ir todėl užima pasienio kaimus, portalui „Ukrainska Pravda“ pareiškė Ukrainos jungtinių pajėgų vadas Mychailo Drapatijus.
Pasak M. Drapatijaus, Rusijos pajėgos „atkanda“ vis daugiau pasienio kaimų Sumų srityje, taip pat ir teritorijose, kuriose net nesidriekia fronto linija. Kariniais terminais tai vadinama „taktiniais dėmesio nukreipimo veiksmais“ arba „tūkstančio pjūvių“ taktikos naudojimu. Tokių veiksmų nelydi sunkiosios technikos dislokavimas arba aktyvios puolimo operacijos.
„Negalima sakyti, kad tai „antrinis frontas“ arba „frontas, skirtas nukreipti mūsų pajėgas“. Ne – kiekviena Rusijos grupuotė turi savo užduotis. Grupuotei „Sever“, kuri stovi priešais mus Sumų ir Charkivo srityse, pavesta sukurti buferinę zoną arba, kaip jie vadina ją patys, „įtakos zoną“, – sakė M. Drapatijus.
Jungtinių pajėgų vadas nurodė, kad šiuo metu yra 12 nustatytų sektorių, kuriuose Rusijos kariai bandys plėsti savo kontrolės zoną.
„Tarp jų yra Krasnopilios, Velyka Pysarivkos ir Zoločivo kryptys“, – pridūrė M. Drapatijus.
Rusija surengė neįprastą ataką: smogė Gyvačių salai
Rusijos tolimojo nuotolio bombonešiai „Tu-22M3“ surengė gana nestandartinę ataką, panaudodami didelio greičio raketas „Ch-22“, prieš Gyvačių salą. Apie tai pranešė „Defense Express“.
Rusai aviacinėmis bombomis smogė gyvenamajam rajonui: 4 žmonės žuvo, 16 sužeisti
Rusijos smūgiai antradienį pražudė keturis žmones, o dar 16 kitų buvo sužeisti apgultame Rytų Ukrainos Slovjansko mieste, pranešė regioninės valdžios institucijos.
Kremliaus pajėgos veržiasi link pramoninio centro, esančio platesniame Donecko regione.
„Mažiausiai keturi žmonės žuvo, o 16 buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle rašė regiono gubernatorius, pridurdamas, kad tarp nukentėjusiųjų yra 14 metų mergaitė.
Jie taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti sudegusios transporto priemonės ir sovietmečio laikų gyvenamasis pastatas, suniokotas per smūgius.
Miesto vadovas teigė, kad Rusija smogė trimis valdomomis aviacinėmis bombomis.
Per ataką apgadinti mažiausiai šeši daugiabučiai ir 10 automobilių.
„Spiegel“: Pistorius parūpino Ukrainai 30 „Patriot“ raketų
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, anot leidinio „Spiegel“, suorganizavo iš partnerių 30 papildomų „Patriot“ oro gynybos raketų Ukrainai. Kartu su dar penkioms „PAC-3“ tipo raketomis iš Bundesvero atsargų Ukrainai esą bus pristatytos 35 raketos-perėmėjos.
B. Pistorius vasarį po konsultacijų NATO susitikimo Briuselyje kuluaruose pareiškė, kad Vokietija perduos Ukraina dar penkias raketas „Patriot“ sistemoms, jei kitos šalys rėmėjos kartu paaukos 30 tokių ginklų. Jis nusiteikęs labai optimistiškai, kad bus pasiektas „30 plius 5“ tikslas, tada sakė B. Pistorius.
„Mes visi žinome, kad tai gelbsti gyvybes. Tai dienų, o ne savaičių ar mėnesių klausimas“, – pažymėjo jis.
Gynybos ministerija, „Spiegel“ paprašyta komentaro, patvirtino planuojamą naujo ginklų paketo pristatymą. Esą pavyko įtikinti Europos partneres skirti „PAC-3“ raketų, kurių skaičius yra „arti numatyto tikslo“. Saugumo sumetimais atstovas nenorėjo pasakyti, kokio tiksliai dydžio yra naujasis paketas ir kada jis pasieks Ukrainą.
Tikslių skaičių, kiek Ukrainai reikia raketų-perėmėjų, nėra. Anot vokiečių karininkų, Ukraina per mėnesį vidutiniškai sunaudoja 60 „Patriot“ raketų. JAV oro gynybos sistema „Patriot“ daugiau ar mažiau yra vienintelė gynybos priemonė nuo balistinių raketų iš Rusijos. Kovai su dronų spiečiais ukrainiečiai dabar jau daugiausiai naudoja kitas sistemas. Vis dėlto svarbių elektros pastočių ar sostinės apsaugai jie vis dar priklausomi nuo Vakarų tiekiamų „Patriot“ sistemų.
Vokietijos gynybos ministerija pabrėžė, kad toliau rems Ukrainą. Praėjusiomis dienomis federalinė vyriausybė ne kartą pabrėžė, kad šalies partnerės gynyba Berlynui yra aukščiausias prioritetas ir kad, nepaisant karo Artimuosiuose Rytuose, tai nebus nustumta į antrą planą.
JT: Rusija įvykdė nusikaltimus žmoniškumui deportuodama Ukrainos vaikus
Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje, paskelbtoje antradienį, Maskva kaltinama įvykdžius nusikaltimus žmoniškumui, kai deportavo ir priverstinai perkėlė vaikus iš Ukrainos į Rusiją.
„Surinkti įrodymai leidžia komisijai daryti išvadą, kad Rusijos valdžios institucijos įvykdė nusikaltimus žmoniškumui – deportaciją ir priverstinį perkėlimą, taip pat priverstinį vaikų dingimą“, – savo ataskaitoje teigė JT įgaliota Nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija Ukrainoje.
Ukraina skelbia pažangą: beveik visa Dnipro srities teritorija jau išlaisvinta
Ukrainos gynybos pajėgos vykdo operaciją pietuose ir jau pavyko išlaisvinti beveik visą Dnipro srities teritoriją, „RBC-Ukraine“ teigė Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas generolas majoras Oleksandras Komarenka.
„Jau išlaisvinta daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų mūsų teritorijos. Šiek tiek mažesnėje teritorijoje buvo išvalyta priekinė zona nuo ten įsiskverbusio priešo.
„Išlaisvinta beveik visa Dnipro srities teritorija. Beliko užbaigti darbus trijuose nedideliuose gyvenvietėse ir dar dvi – išvalyti“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad Dnipro srityje iš viso išlaisvinta daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų, o vasario mėnesį buvo išlaisvinta daugiau teritorijos, nei prarasta.
Anot jo, pavasario puolimo kampanijos metu prioritetinėmis kryptimis rusams išliks Pokrovsko, Oleksandrivkos ir Zaporižios sritys.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 122 iš 137 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 122 iš 137 rusų paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 137 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 80), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, 122 priešo dronai buvo numušti/neutralizuoti.
Registruota 12 dronų smūgių 10 vietų, nuolaužos nukrito dar 10 vietų.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 950 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 10 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 274 990 karių, iš kurių 950 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 758 priešų tankus (+13), 24 174 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 38 202 artilerijos sistemas (+73), 1 679 raketų paleidimo sistemas (+4), 1 328 oro gynybos sistemas (+2), 435 karo lėktuvus, 349 sraigtasparnius, 168 809 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 169), 4 403 kruizines raketas, 31 laivą / katerį, 2 povandeninius laivus, 82 510 transporto priemonių ir kuro cisternų (+221), 4 087 specialiosios įrangos vienetus (+4).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukraina dėl sulaikytų banko darbuotojų iškvietė Vengrijos ambasadorių
Po to, kai Vengrijos valdžios institucijos konfiskavo du Ukrainos grynųjų pinigų transportavimo automobilius ir sulaikė septynis banko darbuotojus, Ukraina iškvietė Vengrijos ambasadorių, pranešė Kyjivo užsienio reikalų ministerija, apkaltindama Budapeštą Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu.
Pirmadienio vakarą paskelbtoje protesto notoje Ukraina tvirtino, kad jos piliečiai buvo neteisėtai sulaikyti, bauginami ir jų atžvilgiu buvo naudojama perteklinė jėga.
Praėjusią savaitę Vengrijos policija trumpam sulaikė du inkasatorių automobilius ir septynis Ukrainos valstybinio banko „Oščadbank“ darbuotojus, pareikšdama įtarimus dėl pinigų plovimo. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad, nepaisant oficialaus prašymo, Ukrainos konsulato pareigūnams nebuvo leista susitikti su sulaikytaisiais.
Šis incidentas įvyko tuo metu, kai Vengrijos ir Ukrainos santykiuose tvyro įtampa dėl rusiškos naftos tiekimo, iki šiol vykdyto naftotiekiu „Družba“, kuris taip pat eina per Ukrainos teritoriją.
Po to, kai dujotiekis buvo apgadintas per Rusijos atakas, Vengrijos vyriausybė, kurios laukia svarbūs parlamento rinkimai, paragino Kyjivą greitai suremontuoti jo infrastruktūrą ir atnaujinti tranzitą.
Ukraina pareiškė, kad remonto darbų greitai atlikti neįmanoma, tačiau Vengrija ir kaimyninė Slovakija šį teiginį vertina skeptiškai.
Siekdama padidinti spaudimą, Vengrija blokavo 90 mlrd. eurų vertės ES paskolą Ukrainai, kurią nuo Rusijos invazijos besiginantis Kyjivas laiko gyvybiškai svarbia.
Tuomet Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kad jo adresą perduos „mūsų vyrukams, kad jie galėtų su juo susisiekti ir pasikalbėti su juo savo kalba“.
Trumpas apie Putino norą padėti Irano klausimu: naudingesnis būtų jei užbaigtų karą Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nori būti naudingas Artimųjų Rytų klausimu, tačiau būtų naudingesnis, jei užbaigtų karą Ukrainoje, rašo „RBC-Ukraine“.
Spaudos konferencijos metu D. Trumpo paprašė pakomentuoti pokalbį telefonu su V. Putinu.
Atsakydamas JAV lyderis sakė, kad pokalbis buvo „labai geras“, o pokalbyje dalyvavo daug žmonių iš abiejų pusių. Viena iš pokalbio temų buvo karas Ukrainoje.
„Mes kalbėjome apie Ukrainą – tai tiesiog begalinė kova... tarp prezidento Putino ir [Ukrainos] prezidento [Volodymyro] Zelenskio yra didžiulė neapykanta. Atrodo, kad jie niekaip negali susitarti“, – salė D. Trumpas.
Tačiau jis vis tiek mano, kad pokalbis buvo teigiamas. Kita pokalbio tema buvo padėtis Artimuosiuose Rytuose. Anot D. Trumpo, V. Putinas nori būti naudingas šiuo klausimu, bet jis mano, kad Rusijos diktatorius būtų daug naudingesnis, jei baigtų karą su Ukraina.
„Mes, žinoma, kalbėjomės apie Artimuosius Rytus. Jis nori būti naudingu. Aš pasakiau: „Būtum naudingesnis, jei užbaigtum karą tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai būtų naudingiau“, – pabrėžė JAV prezidentas.
Jų valandos trukmės pokalbis – pirmasis nuo gruodžio, o jo siekė Vašingtonas, cituodamos V. Putino patarėją diplomatijos klausimais Jurijų Ušakovą pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Akcentuota situacija, susijusi su konfliktu su Iranu, ir vykstančios dvišalės derybos su Jungtinių Valstijų atstovais dėl Ukrainos klausimo sprendimo“, – sakė J. Ušakovas.
J. Ušakovas teigė, kad V. Putinas paragino „greitai politiškai ir diplomatiškai išspręsti“ JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, kuris yra pagrindinis Rusijos sąjungininkas.
Rusijos vadovas taip pat pateikė D. Trumpui „dabartinės situacijos kontaktinėje linijoje, kur Rusijos kariai labai sėkmingai žengia į priekį, aprašymą“, pridūrė jis, turėdamas omenyje karą Ukrainoje.
V. Putinas „teigiamai įvertino Trumpo tarpininkavimo pastangas“ dėl Ukrainos, sakė patarėjas. Tarp Rusijos ir JAV pareigūnų bei tarp Rusijos, JAV ir Ukrainos pareigūnų įvyko virtinė derybų, tačiau pastangos pasiekti paliaubas nedavė jokių rezultatų.
J. Ušakovas sakė, kad Vašingtonas norėjo „aptarti virtinę itin svarbių klausimų, susijusių su dabartine tarptautine situacija“.
„Pokalbis buvo rimtas ir konstruktyvus“, – pridūrė jis.
D. Trumpas ir V. Putinas praėjusių metų rugpjūtį surengė viršūnių susitikimą Aliaskoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Taigi rusų kasdien nukaunama 1000+. Taigi urina pergalingai... traukiasi, o rusai gėdingai juos vejasi...
Naujas bandymas užbaigti karą: Zelenskis gavo pasiūlymą iš JAV
Jungtinės Valstijos pasiūlė kitą savaitę surengti dar vieną Rusijos ir Ukrainos derybų ratą, tarpininkaujant Vašingtonui, siekiant užbaigti ketverius metus trunkantį karą, antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai pasiūlė Amerikos pusė, bet, tiesą sakant, pamatysime, kas nutiks Artimuosiuose Rytuose“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad susitikimas „galėtų vykti Šveicarijoje arba Turkijoje“.
Anksčiau V. Zelenskis kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris pasiūlė surengti derybas, pranešė Kyjivas.