Misijai, kurią nurodė vykdyti ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vadovaus Energetikos ministerijos viceministras, tarp jos narių bus ir Vengrijos energetikos bendrovės MOL atstovas.
Vengrija ir kaimyninė Slovakija iki sausio pabaigos šiuo naftotiekiu gaudavo rusišką naftą, todėl yra labai nuo jo priklausomos.
Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad naftotiekis buvo sugadintas dėl Rusijos atakų, tačiau Vengrijos ir Slovakijos vyriausybės tvirtina, kad tiekimo vamzdynais sutrikimai yra ne techninių problemų, o Kijevo politinio sprendimo pasekmė.
Ukraina tai neigia, sakydama, kad į naftotiekį pataikė rusų dronas, todėl kilo gaisras, kurio metu nukentėjo požeminės valdymo sistemos.
„Šis pažeidimas iš išorės nematomas, tačiau jam pašalinti vis tiek reikės atlikti didelės apimties remonto darbus“, – sakė Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
Vengrijos tikrintojų misija, norėdama įvertinti žalą, turi gauti Kyjivo leidimą ir yra laikoma simboliniu V. Orbano, kurio santykiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu yra įtempti, gestu.
V. Orbanas tikisi tokiu būdu galėsiantis padaryti Ukrainai didesnį spaudimą sutaisyti naftotiekį.
Zelenskis išreiškė savo poziciją
V. Zelenskis ketvirtadienį Kyjive pareiškė, kad naftos tiekimo Vengrijai sustabdymas turėjo ir politinį aspektą.
„Tai rusiška nafta, – po vyriausybės posėdžio kalbėdamas su žurnalistais sakė jis. – Jie mus žudo, o mes turėtume tiekti Orbanui naftą, nes be jos tas vargšelis negali laimėti rinkimų?“
V. Zelenskis taip pat pasakė, kad jei Europos Sąjunga nori susieti finansinę pagalbą Ukrainai su naftotiekio remontu, ji turėtų taip ir pasakyti.
Jis pridūrė, kad naftotiekis greičiausiai nepradės veikti dar mažiausiai šešias savaites – tai yra kol pasibaigs Vengrijoje balandžio 12 d. įvyksiantys parlamento rinkimai, kuriuose, remiantis viešosios nuomonės apklausomis, V. Orbano partija „Fidesz“ rizikuoja patirti pralaimėjimą.
Nuo tada, kai naftotiekis nustojo veikti, gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu palaikantis V. Orbanas blokavo didelę ES paskolą Ukrainai ir priešinosi tolesnėms ES sankcijoms Rusijai.
Nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vengrija tapo dar labiau priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų, padėdama Rusijai finansuoti savo karines operacijas, tuo tarpu ES siekė sumažinti priklausomybę nuo energijos išteklių iš Rusijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
