vertybės

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį gyrė nacionalinę vėliavą kaip šalies, pasiryžusios ginti savo interesus ir išlikti ištikimai tradicinėms vertybėms, simbolį. Vaizdo kreipimesi, paskelbtame minint Nacionalinės vėliavos dieną, V. Putinas tiesiogiai nepaminėjo jau šešis mėnesius vykstančios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, bet pakartojo kai kuriuos argumentus, kuriais jis grindė būtinybę įsiveržti į kaimyninę šalį.

Čekijoje taip pat verda „genderizmo“ ir tradicijų aistros. Moterys ten kovoja dėl teisės rašyti pavardę „vyrišku variantu“, be jas kaip moteris identifikuojančios galūnės. Vietos valdžia, vos vieno balso persvara, uždraudė tai daryti. ir paliko iki šiol galiojusią „čekų ausų nejuokinančią“ tvarką.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius penktadienį pranešė, kad kreipsis į Kultūros paveldo departamentą dėl sovietmečio rašytojo Petro Cvirkos vardu pavadinto skvero įtraukimo į kultūros paveldo vertybių sąrašą. Pasak savivaldybės vadovo, sovietmečiu suformuotas skveras yra vienintelis Vilniuje likęs panašaus pobūdžio objektas, todėl jį reikėtų išsaugoti, o diskusijas visuomenėje keliantį P.Cvirkos paminklą galima būtų iš čia iškelti.

Minint Sąjūdžio susikūrimo dieną, prie Seimo ketvirtadienį tautininkai rengia mitingą „Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją“. „Šiandien vėl turime telktis ir pakilti naujam vertybiniam sąjūdžiui už prigimtinę šeimą, už Konstituciją, už tautines, tradicines vertybes, už lietuvių kalbą, už istorinę atmintį, už žodžio laisvę ir jų išsaugojimą“, – pranešime teigia vienas iš mitingo organizatorių, Centro partijos-tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis.

Lietuvoje pastaruoju metu dažnai girdime apie „tradicijas“, „tradicines vertybes“ ar „tautiška šeima“. Rusijoje šis judėjimas, ne be Kremliaus palaikymo, įgavo faktiškai neribotas galias. Tiesa, tik tiek, kiek tai naudinga valdančiajam režimui. Nepaisant iš pirmo žvilgsnio gerų ketinimų, niekas tiksliai negali paaiškinti, ką šios taurios sąvokos realiai reiškia, o po negailestingu teisinės sistemos volu rizikuoja patekti net ir patys „šeimos tradicijų“ gynėjai.

Lietuviai buvo vežami į kitą pasaulio galą, kimšti į storasienius rūsius, tikintis, kad atšiauriose sąlygose kova už būvį ištrins tikrąsias žmogiškas vertybes, tarp jų ir tikėjimą laisve, tačiau šis planas nepavyko, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Priešas vežė Lietuvą į kitą pasaulio galą ar kimšo į storasienius rūsius, tikėdamasis, kad atšiauriose sąlygose kova už būvį ištrins tikrąsias žmogiškas vertybes, tarp jų ir tikėjimą Tėvynės laisve.

Vis labiau švelnėjančios karantino sąlygos Lietuvoje pamažu leidžia pajusti įprasto gyvenimo ritmą ir sugrįžti prie anksčiau turėtos kasdienybės. Nemažai žmonių sako, kad karantinas turėjo ir teigiamų dalykų – padėjo permąstyti vertybes, kuriomis vadovaujamės gyvenime, suprasti, kas iš tiesų yra svarbiausia. Taip galvoja ir aktorė, renginių vedėja Asta Baukutė, sutikusi papasakoti, kas tapo jos karantino atradimu ir kaip gyvenimas pasikeis po jo.

Rašytoja, knygos „Pirmąkart mama“ autorė Vaiva Rykštaitė, savaitgalį vykusioje 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje, pasidalino mintimis apie motinystę ir motinystės skirtumus JAV ir Lietuvoje. Nors gana dažnai svajonių šalyse gyvenančios lietuvės sulaukia nemažai pavydo gaidelių iš pažįstamų ir draugų, Vaiva neslepia, kad didžiausias motinų, gyvenančių už Atlanto, iššūkis, –  mokėjimas ir gebėjimas rinktis sėkmingą karjerą arba vaikų auginimą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį apkaltino dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną nepagarba žmoniškumui dėl jo imigracijos politikos, nors pati keliomis dienomis anksčiau griežtosios linijos šalininkams, pritariantiems Budapešto pozicijai migrantų atžvilgiu, padarė svarbių nuolaidų valstybės sienų apsaugos klausimu. Šis neįprastas disputas dėl Europos vertybių įvyko tuo metu, kai ginčai dėl migracijos kelia pavojų santarvei tarp Europos Sąjungos narių.