v. čmilytės

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Kovo 26 d. Seimo rūmuose surengtame Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame turnyre paaiškėjo šachmatų varžybų „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2022“ nugalėtojai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šeštadienį dalyvaudama Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje žadėjo mažinti kandidatavimo į Seimą amžių. Sveikindama renginio dalyvius parlamento vadovė pabrėžė jaunimo situaciją pandemijos kontekste ir akcentavo jaunimo organizacijų bei politikų bendradarbiavimo svarbą, pranešė parlamento vadovės biuras. „Dirbame kartu tam, kad jaunimo įsitraukimas į sprendimų priėmimą didėtų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad Vyriausybės karantino atlaisvinimo politika yra išmintinga ir jau netrukus sulauksime naujų palengvinimų. Parlamento vadovė tikisi, kad pavasario sesijoje teikiamas partnerystės įteisinimas sulauks plataus Seimo narių pritarimo, o kalboms apie nesutarimus valdančiojoje koalicijoje, anot V. Čmilytės-Nielsen, nėra pagrindo. Savaitgalį sukaks 100 dienų, kai darbą pradėjo XIII-osios kadencijos Seimas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad būtų prasminga grįžti prie svarstymų suteikti valstybės vadovo statusą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Interviu Žinių radijui ji pabrėžė, kad šis klausimas itin svarbus Lietuvai trečiadienį minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį. „Manau, kad tikrai būtų prasminga grįžti prie statuso klausimo, juolab kad turime tokias simbolines datas.