tautinės mažumos

Pirmadienį su Lenkijos Seimo maršalka Szymonu Hołownia susitikusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen aptarė tautinių mažumų abejose valstybėse situaciją. Pasak jos, susitikimo metu taip pat kalbėta ir apie dvišalius santykius gynybos srityje. „Aptarėme tautinių mažumų klausimą: tiek lenkų Lietuvoje, tiek lietuvių Lenkijoje.

Po incidento, kai du paaugliai, besimokantys rusų mokykloje, iš orinio kalašnikovo apšaudė savo draugą, politikai gaivina idėją panaikinti Lietuvoje veikiančias rusiškas mokyklas ir darželius. Politikai sako, kad rusakalbėse mokyklose besimokantis jaunimas žymiai prasčiau išlaiko egzaminus, jiems sunkiau integruotis visuomenėje. Be to, tokiose mokyklose jau ne kartą kilo skandalai dėl prorusiškų mokytojų ir vaikų, kurie simpatizuoja Rusijai.

 Tautinių mažumų klausimais dirbančios institucijos kritikuoja „skubotus“ švietimo ministro Gintauto Jakšto siūlymus palaipsniui atsisakyti rusų kalbos, kaip mokomosios kalbos, mokyklose. Anot jų, tokie sprendimai geresnės rusakalbių tautinių mažumų integracijos Lietuvoje neužtikrintų.

Lietuvos kariuomenės rezerve esantis jaunuolis viešai grasino iššaudyti lietuvius ir ukrainiečius, jeigu tik gautų automatą. Be to, aiškina, kad laukia rusų okupacijos, kurią tik sveikintų. Policija jau pradėjo tyrimą. Ukrainietis Edgaras Mitrovorecas turi įdomų užsiėmimą – apsimetęs rusų gerbėju, jis internete kalbasi su įvairiais nepažįstamais žmonėmis. Juos patempia už liežuvių, kad šie papasakotų, ką iš tikrųjų galvoja apie Rusiją, Ukrainą ir Vakarus.

Penktadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, rengiamas šeštasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Šių metų forumo šūkis – „Yra skirtumas“, juo norima atkreipti dėmesį į socialinius klausimus, tokius kaip diskriminacija darbo rinkoje, lyčių nelygybė bei atskirtis dėl tautybės, tikėjimo ar negalios.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Lietuvos lenkų švietimo bendruomenė pritaria lenkų kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pokyčiams įvedant ir tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, bet prašo svarstyti galimybę juos diferencijuoti į valstybinį ir mokyklinį, padaryti egzaminą privalomu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis džiaugėsi stipria Lietuvos draugyste su Lenkija ir dėkojo už pagalbą, kurią kaimynai skiria migrantų krizės ir hibridinio karo fone. Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau sutiko, kad abi šalys susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis, tačiau nepraleido progos besti pirštu į dar neišspręstus tautinių mažumų klausimus Lietuvoje. Pirmadienį į Lietuvą atvyko Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

Ekspertai neabejoja, kad Lietuvoje žmogaus teisių sritis turi daug spragų: nėra priimta Stambulo konvencija, kuri kovoja prieš moterų smurtą, LGBT, migrantų ir apsaugos gavėjų, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ir vaikų bei jaunimo teisių įstatymai. Remiantis pateiktais duomenimis, Lietuva yra tarp 6 ES valstybių, kurios neužtikrina LGBT bendruomenei pripažinimo ir tai, anot ekspertų, yra problema.