ssrs

Rusija, pasak šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, ieško būdų, kaip teisiškai reabilituoti Katynės žudynių aukas, praneša agentūra „RIA Novosti“. Po trečiadienį vykusio susitikimo su kolega iš Lenkijos Radoslawu Sikorskiu jis sakė, kad „reabilitacija politiniu požiūriu laikoma įvykusia, nes paskelbti atitinkami Rusijos vadovybės pareiškimai ir Valstybės Dūmos dokumentai“. Dabar esą reikia pagalvoti apie teisinę reabilitaciją.

1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai Belovežo girioje pasirašė legendinę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimo sutartį, pažymėjusią SSRS griūtį. Šios datos dvidešimtmečio proga prisimenama įvykių chronologiją ir negirdėti liudininkų pasakojimai apie tai, kas vyko Viskuli sodyboje istorinio Boriso Jelcino, Stanislavo Šuškevičiaus ir Leonido Kravčiuko susitikimo metu.

Prieš 20 metų, 1991 metų gruodžio mėnesį, pasaulyje atsirado 15 naujų valstybių, ir pradingo viena imperija. Rusų portalas „Afiša“ pakalbėjo su dvidešimtmečiais buvusių sovietinių respublikų gyventojais, niekada nemačiusiais SSRS, ir sužinojo, kokį jie mato pasaulį aplink save. „Afiša“ kiekvienoje šalyje ieškojo atitinkamos tautybės žmonių, gimusių 1991 metais, nugyvenusių didžiąją dalį savo gyvenimo sostinėje ir besimokančių pagrindiniame šalies universitete. Balsas.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas penktadienį Maskvoje treniravosi kartu su buvusios SSRS ledo ritulio legendomis. Vyriausybės galva net kelis kartus taikliai atakavo vartus.

Dvidešimt metų tylėję, nežinia kur buvę, kai nagrinėta sausio 13-osios žudynių byla, „liudininkai“, atbėgę į garsios šeimos garsaus palikuonio teismą, ėmė ir prisiminė matę visokių neįtikėtinų vaizdų 1991 metų sausio 13-osios naktį. „Sensacingi“ inicialais pristatomų sutvėrimų „atsiminimai“ šiaip nėra verti specialios polemikos. Teismas yra sudėjęs taškus ir viską seniai išaiškinęs. Apmaudu tik tai, kad galima prikabinti makaronų ant jaunų arba patiklių žmonių ausyčių. Tad keletas pastebėjimų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė, kad Rusija sunerimusi, nes JAV pažeidinėja tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų (JT) reglamentus, praneša „RIA Novosti“. S. Lavrovas teigė, kad Rusija turi pakankamai „priežasčių nerimauti dėl JAV veiklos“. „Mes susirūpinę, nes reikia užkirsti kelią naujiems tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų reglamentų pažeidimams“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Socialistinio liaudės fronto lyderis pateikė teismui neviešintą medžiagą iš SSSR prokuratūros, kurią teismas priėmė ir nutarė paviešinti kitame posėdyje. Vilniaus pirmosios apylinkės teismas tęsė baudžiamosios bylos, kurioje partijos „Frontas“ lyderis kaltinamas neigęs Sausio 13-osios nusikaltimus, nagrinėjimą. Į teismo salę iškviesti septyni liudytojai.

2011 m. spalio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje, kurioje vyko garsaus Sąjūdžio susirinkimai, įvyko konferencija „Nacionalinis susitarimas dėl valstybės stiprinimo''. Iš esmės numatydamas kas ten bus, nieko nesitikėdamas,  dėl sąžinės, kad „kažkas kažką daro'' visuomeninėje veikloje dalyvavau minėtoje konferencijoje. Kaip ir prognozavau, buvo daug kalbų apie tą patį ir mažai konkretumo, konkrečių realiai įgyvendinamų pasiūlymų.

Oskaro laimėtoja Hilary Swank atsiprašė už savo apsilankymą Čečėnijos prezidento R. Kadyrovo gimtadienyje. Aktorė kukliai papasakojo, kad „nežinojo, kad jis toks“. O kurios iš žvaigždžių taip pat gali „pasigirti“ draugystėmis su diktatoriais? Nuo M. Gaddafio sūnui dainuojančios Mariah Carey iki su Hugo Chavezu besiglėbesčiuojančio Seano Penno.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

Vakarų Vokietija 7 deš. svarstė galimybę iš Sovietų Sąjungos nupirkti Rytų Vokietiją, rodo išslaptinti dokumentai. Amerikiečių bylos atskleidė, kad kancleris Ludwigas Erhardas, laikomas vienu iš žmonių, sukūrusių Vakarų Vokietijos pokarinį ekonomikos stebuklą, buvo pasirengęs Maskvai sumokėti didelę sumą pinigų, kaip atlygį už Vokietijų suvienijimą, rašo britų „Telegraph“. Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ matytame dokumente užfiksuotas 1963 metų spalį vykęs pokalbis tarp Vokietijos vyriausybės...

Pareiškęs apie savo ambicijas vėl tapti Rusijos prezidentu, Vladimiras Putinas papasakojo apie naująją savo idėją – posovietinėje erdvėje sukurti Eurazijos sąjungą. Vakarų analitikai suskubo šią idėją pavadinti siekiu atkurti Sovietų Sąjungą. Nepaisant to, pats Putinas tokį požiūrį vadina naiviu. „Mes siūlome galingo nacionalinio junginio modelį.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis prieš gerą savaitę pagąsdino Europos parlamentą: atseit, jeigu dabar euro zona sužlugs, už 10 metų Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas. Paskalos prilygintos Everestui Kadangi J. Rostowskio prognozės plačiai nuskambėjo, verta jas tiksliai perteikti.

Šis klausimas neseniai vėl sušmėžavo interneto komentaruose, kada buvo svarstoma apie Anderso Behringo Breiviko teroristinį išpuolį Norvegijoje. Kažkas parašė, kad teroras yra stipri atgrasymo priemonė, ir priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo imigrantai neplūdo į Lietuvą, nes bijojo partizanų. Išties Lietuvos gyventojų nacionalinė sudėtis ir dabar skiriasi nuo kaimynių Latvijos ir Estijos.

Rugpjūčio pučo 20-ųjų metinių išvakarėse Michailas Gorbačiovas davė interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“. Paskutinysis SSRS vadovas kalbėjo apie savo iškilimą į valdžią, rugpjūčio pučą ir šiandieninę Vladimiro Putino politiką. „Politika – antroji mano meilė. Pirma – Raisa“, – taip savo nenorą pasitraukti į užtarnautą poilsį paaiškina M. Gorbačiovas, per pastaruosius penkerius metus patyręs tris sudėtingas operacijas.

Ilgai žadėtas ir nuo kovo 1 dienos politikų „pradėtas“ KGB dokumentų išslaptinimas įstrigo – iki šiol nesukurta net speciali interneto svetainė, iki liepos tam nebuvo skirta pinigų. Gegužę paskelbtas šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų likimus sulaužiusio SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų viešinimas užbuksavo. Politikai nesutaria, ar reikėtų skelbti viską, ar vis dėlto daryti kruopščią dokumentų atranką.

Prienų rajono apylinkės prokuratūra Kauno apygardos teismui perdavė asmens, ištrėmusio nekaltus žmones, baudžiamąją bylą. Surinkus reikiamus įrodymus, išanalizavus ir nustačius faktines 1951 m. spalio 2 d. civilių gyventojų trėmimo iš okupuotos Lietuvos į SSRS teritoriją aplinkybes, baudžiamojon atsakomybėn patrauktas buvęs Lietuvos SSRS Kauno srities valdybos Kazlų Rūdos rajono milicijos skyriaus apylinkės įgaliotinis – dabar 82 metų.

Vyriausybė, nesusitvarkydama su vis didėjančiu kontrabandos mastu, kreipėsi pagalbos į visuomenę. Per daugiau nei mėnesį sulaukta 28 gyventojų ar įmonių pasiūlymų. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad idėjos jau skirstomos į realias ir neracionalias. Tad dauguma pasiūlymų, pavyzdžiui, mažinti akcizus, bus paprasčiausiai išmetami kaip didžiausia nesąmonė.

Siūloma įpareigoti Vyriausybę kiekvienoje eilinėje Seimo sesijoje teikti parlamentui ataskaitą, kaip vykdomas įstatymas dėl SSRS okupacijos žalos kompensavimo. Tokį SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymo papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Petras Gražulis. "Tiek Seimas, tiek visuomenė nežino, ar įstatymas dėl SSRS okupacijos žalos kompensavimo yra vykdomas",- teigia parlamentaras.

„Balsas.lt savaitė“ atskleidžia, kaip Aleksandro Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje susidorojama su pasmerktaisiais. Vienas iš garbingiausių  svečių, neseniai Vilniuje sutiktų Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, buvo daugelyje Vakarų šalių paskutiniu diktatoriumi Europoje vadinamas Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka.

Kadaise tapti itin galinga siekusi SSRS negailėjo pinigų gynybai ir moksliniams tyrimas – nuo Ramiojo vandenyno iki Vidurio Europos kilo aukščiausios satelitinės antenos, o miškuose buvo rengiami gynybiniai bunkeriai. Kuomet Sąjunga žlugo, šie kariniai objektai atiteko nepriklausomoms respublikoms, kurios, dažniausiai, jų išlaikymui paprasčiausiai neturėjo pinigų.

Gerbiant save nereikėtų būti ir Rusijos pataikūnams, kurie vardan tariamų investicijų, verslo ir didesnės prekybos apyvartos yra pasirengę ne tik atsisakyti teisėtų reikalavimų, bet ir išpažinti Rusijai visas tariamas savo istorines ar kitokias kaltes – pradedant Kovo 11-ąja – bei sulįsti į tokią vietą, kurios pavadinimo viešai minėti negalima.

Į Lietuvą atvyksta Litvos prezidentas Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка. Geopolitiniai pasvarstymai ta proga. Tekstas nėra trumpas. Prie jo prisegta dukart tiek užklasinių skaitinių. Lietuviškos dalies skaitymui teks paaukoti kokį pusvalandį. O kas nevalstybine kalba – pagal poreikį. Kelios protokolinės pastabos. Pasirašau po klausimais, kuriuos Laima Andrikienė norėtų užduoti Aleksandrui Lukašenkai.

Rugpjūčio 26 – rugsėjo 4 d. Europos komisijos atstovybėje Jungtinėje Karalystėje bus rodoma video instaliacija „Baltijos kelias“. Instaliacijos rengėjai Mantas Sauja, Ingutė Sorakaitė, Liudas Grakauskas ir Andrius Kasparavičius  surinko video kadrus, filmuotus 1989 m. rugpjūčio 23, Baltijos kelio akcijos metu. Skirtingų autorių, vienu metu filmavusių Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, medžiaga sumontuota į tris atskiras sekas.

Praėjo 56 metai po Stalino mirties, pasikeitė dvi žmonių kartos, o jo įvaizdis tebėra miglotas visame pasaulyje. Rusijoje dėl to, kaip Staliną vadinti ir vertinti, tebesiginčija profesoriai, o aludės lankytojai mušasi iki kraujo. Lietuvoje sutinku nemažai žmonių, kurie nežino, kas jis toks buvo ir ką padarė lietuviams. Paklaustas jaunimas beveik visada sutrikęs šypsosi ir purto galvą.

Rugpjūčio penkių dienų karas tarp Rusijos ir Gruzijos sukėlė publicistinių paralelių su ankstesnių epochų krizėmis bangą: tos epochos, kuri buvo po Antrojo pasaulinio karo, ir tos, kuri buvo iki Pirmojo pasaulinio karo. Konfliktas Pietų Osetijoje perspektyvoje galėjo tapti rimta konfrontacija, jeigu tik būtų persimetęs iš Kaukazo į Krymą: Ukrainoje ir Gruzijoje amerikietiška demokratinė hegemonija metė iššūkį didvalstybinėms Rusijos ambicijoms.

Tuoj tuoj tuoj... Liko laukti jau visai nedaug, ir Lietuva bus išganyta. Pasibaigs visi jau kelinti metai šalį drebinantys skandalai, atslūgs ekonominė krizė, gal net alkoholį parduotuvėse vėl bus galima nusipirkti ne tik iki dešimtos vakaro valandos. Nes ateina JI – spindinti, nepakartojamas, šviesi. Tokia, kurios tobulumu ir tinkamumu abejoti nerekomenduotina. Liūdnai žvelgianti į mus drėgnomis akimis iš sterilaus tinklalapio www.grybauskaite2009.lt.

Jungtinėse Valstijose gyvenantis tėvas dominikonas Kennethas R.Gumbertas (Kenetas R.Gambertas) sukūrė dokumentinį filmą apie sovietinę Lietuvos okupaciją ir pokario pasipriešinimą kruvinam raudonajam terorui.

Ar Rothschildas sumokėjo Marxui už „Kapitalą“? Žymės: Kino pavasaris, Giulio Andreotti, P2, mafija, international banksters, sąmokslas, žydai, etc. Žmona įpiršo bilietą į „Il Divo“. Ačiūūūūūūūūū, brangioji! Aš, žioplys, pats nebūčiau susiprotėjęs, kadangi patingėjau laiku ištyrinėti „Kino pavasario“ tinklalapį. Genialus filmas! Ge-ni-a-lus! Pirmyn visi į torrentus – siurbiam! Apie ką mes, lietuviai, galėtume pastatyti panašų filmą? Politiko pavardė ant liežuvio galo.

„Nenutrūkstančios kautynės, mes užmiršom, kada paskutinįsyk miegojom ar valgėm, o dėl nemigos ir žvėriško nuovargio į žūtį ar išgyvenimą žvelgėm visiškai abejingai. Užmuš, na ir velniop, kad tik greičiau baigtųsi toji kankynė šiam sniego pragare.“ Iš Antrojo pasaulinio karo veterano Jakovo Zacharovičiaus Šeino atsiminimų apie 16-osios divizijos kautynes su vokiečiais ties Aleksejevka 1943-iųjų vasarį.

Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Kauno apygardos teismo praėjusių metų sausio 25 dienos nuosprendį ir už talkininkavimą sovietų okupacinei valdžiai vykdant lietuvių genocidą nuteistam Jurgiui Navickui sušvelnino bausmę. 77-erių J. Navickui Kauno apygardos teismas buvo paskyręs 8 metų bausmę. Vietoj to jis dabar kalės penkerius.

Jei vasarą neaprėpiamas vaikų laisvalaikis pasiekia džiaugsmo apoteozę chrestomatiniu vaizdu iš filmo ar literatūros kūrinio su miestelio tylą perveriančiomis vaikų sirenomis „Cirkas atvažiavo!“, žiemos linksmybes turėtų žymėti čiuožyklos atidarymas.

Per visą savo istorija Rusija nuolat siekė pavergti kuo daugiau tautų ir prisijungti kuo daugiau teritorijų – būtent taip iš mažos Maskvos kunigaikštystės ji tapo Rusijos imperija.

Buvęs SSRS prezidentas, „perestroikos“ iniciatorius Michailas Gorbačiovas trečiadienį tapo proseneliu. Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė „Gorbačiovo fondo“ spaudos atstovas, Mistach apylinkės ligoninėje (Bavarija, Vokietija) 9 val. vietos laiku 77 metų M. Gorbačiovo anūkė Ksenija pagimdė mergaitę. „Naujagimė sveria 3 kilogramus 910 gramų, jos ūgis 52 cm.

Naftos dolerių žadinama Rusija gręžiasi į savo praeitį, ieškodama imperijos laikus menančių simbolių. Stalino reabilitacija nėra vien projektas - tai jau įvykęs faktas, kviečiantis naujai įvertinti naujosios Rusijos judėjimo kryptį. „Mieli draugai! Vadovėlis, kurį laikote rankose, pasakoja mūsų tėvynės istoriją nuo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos iki mūsų laikų. Stebėsime Sovietų Sąjungos kelią nuo jos didžiausio istorinio triumfo iki tragiško žlugimo.

Šaltasis karas II prasidėjo. Greičiausiai po kiek laiko bus vieningai sutarta dėl kitokio jo pavadinimo, bet tai nekeičia esmės. Praeitame amžiuje šaltasis karas truko beveik 50 metų, po kurių Kremlius prarado beveik visą įtaką buvusio sovietinio lagerio šalyse.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir Rusijos sutartis, žinoma kaip Ribbentropo ir Molotovo paktas, pakeitė istoriją. Punktai, kurių abi šalys norėjo, kad pasaulis nesužinotų, buvo įtraukti į slaptuosius protokolus, bet jų egzistavimą Rusija visada neigė. Tačiau Rusijoje gyveno istorikas, matęs šiuos dokumentus savo akimis, tik jam buvo liepta apie tai pamiršti. Istorikas ir žurnalistas Jurijus Murinas visada buvo laikomas lojaliu komunistų partijai.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį po ilgos ligos mirė vienintelis garsiojo generolo Jono Žemaičio sūnus Laimutis Žemaitis. Jo gyvenimo istorija – tarsi kino filmas ir dramatiškas romanas. L. Žemaitis ilgai buvo slapstomas, gyveno svetima pavarde, daug metų nežinojo tikrosios savo šeimos istorijos. „Tai buvo gyvybingas žmogus, daug ką prisiminė, labai norėjo bendrauti, tačiau sunkiai galėjo tai padaryti. Dėl Parkinsono ligos jo kalba buvo sukaustyta, nerišli“, – ketvirtadienį Alfa.

Gal ne visi sutiks, bet man atrodo, kad šis posakis tiksliausiai atspindi Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio vykdytą Pietų Osetijos problemos sureguliavimo politiką ir jos rezultatus. Neįdedu į šiuos žodžius situacijos vertinimo, nors kai kam ir gali pasirodyti, jog vėjo sėjėjas yra tas pirmasis, kuris problemą paverčia konfliktu, o konfliktą - karu... Bet juk visi žinome, jog uždaroje erdvėje susikaupusią tvankią atmosferą greičiausiai išgrynina geras skersvėjis.

17-ųjų Medininkų žudynių sukakties išvakarėse Generalinė prokuratūra pranešė, kad ikiteisminį bylos tyrimą numatoma baigti lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti kovo 6 dieną Kauno apygardos teismo paskelbtą nutartį, kuria buvo nutraukta tremtinės vaikų iškelta byla Rusijai. Šiame ieškinyje buvo reikalaujama sumokėti pusės milijono eurų kompensaciją už Gulage praleistus metus ir dėl okupacinio režimo persekiojimo patirtą žalą. Diplomatiniais kanalais Lietuva buvo gavusi Rusijos notą, kuriame Rusija pareiškė nesutinkanti, kad ieškinys būtų nagrinėjamas iš esmės.

Antradienį Vokietijos klinikoje mirė kirgizų rašytojas Čingizas Aitmatovas, praneša televizijos kanalas „Vesti“. Į Niurnbergo kliniką rašytojas buvo paguldytas gegužės viduryje. 79-erių Č.Aitmatovui buvo diagnozuotas sunkios formos plaučių uždegimas ir inkstų nepakankamumas. Rašytojas rašė dviem kalbomis - rusų ir kirgizų, jo knygos spausdinamos nuo 1952 metų - daugiau kaip 650 kartų ir 150 kalbų. 2008 metai Kirgizijoje paskelbti Č.Aitmatovo, kuriam šiemet būtų sukakę 80, metais.

Pergalės dienos kariniam paradui Rusijos sostinėje vadovavęs Maskvos karinės apygardos vadas generolas Vladimiras Bakinas puikiai pažįstamas ne tik Rusijoje.

Lietuvoje tiesiogiai taikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija buvusiems KGB darbuotojams nedraudžia įsidarbinti privačiame sektoriuje. Tokią išvadą penktadienį padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs buvusio Generalinės prokuratūros prokuroro Kęstučio Džiauto, anksčiau dirbusio sovietų KGB, bylą. Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą priteisti jam iš valstybės 100 tūkst.

Skirmantas Pabedinskas, daugiau nei trisdešimt metų buvęs nepamainomas Lietuvos televizijos ir radijo korespondentas Panevėžio krašte, susiviliojęs „darbiečių“ pažadais pateko į Seimą, tačiau mano, kad pataikė ne į tą galerą, rašo „Lietuvos žinios“. Trapiojo Viktoro aura - Daug metų buvote vienas populiariausių laidos „Panorama“ televizijos žurnalistų.

Buvusiam KGB darbuotojui teisme nepavyko išsireikalauti pinigų iš valstybės - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmadienį galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė sovietinės saugumo represinės struktūros KGB buvusio darbuotojo Juozo Sidabro apeliacinį skundą, kuriuo iš Lietuvos buvo prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą. J.Sidabras iš valstybės nesėkmingai mėgino prisiteisti pusę milijono litų neturtinės žalos bei dar 257 tūkstančius litų turtinės žalos.

Kosovo nepriklausomybės paskelbimas ir jos pripažinimas vis dėlto nesukėlė Maskvos žadėtos grandininės reakcijos – Abchazija bei Pietų Osetija taip ir liko nepripažintos. Tačiau dabar Rusija perspėja, kad ryžtingi žingsniai šia kryptimi tikrai gali būti žengti, jei Gruzija gaus kvietimą įstoti į NATO. Nors paties svarbiausio žingsnio – Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo – Rusija dar nežengė, paskutiniu metu ji ėmė gana aktyviai veikti šių teritorijų klausimu.

Vilniaus teismas antradienį trims mėnesiams leido suimti įtariamąjį Medininkų žudynių byloje Konstantiną Nikuliną. Įtariamasis yra pasikeitęs pavardę ir dabar vadinasi Konstantinu Michailovu, praneša alfa.lt.  Generalinė prokuratūra šiandien teismo prašė trims mėnesiams nustatyti suėmimo terminą. Tai ilgiausiasis suėmimo terminas, kokio teisme gali prašyti prokuratūra.

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus apdovanotas žymaus šios šalies visuomenės veikėjo Mavriko Vulfsono vardo prizu. Pirmadienį Rygoje vykusios ceremonijos metu šis Latvijos žurnalistų sąjungos įsteigtas apdovanojimas už žmogiškųjų idealų puoselėjimą taip pat įteiktas buvusiai Latvijos užsienio reikalų ministrei, Seimo narei Sandrai Kalnietei ir latvių žurnalistui Abikui Elkinui, pranešė URM.