ssrs

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas savo karjeros pradžioje Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komitete (KGB) vadintas „sąžiningu ir disciplinuotu“ šnipu, rodo ketvirtadienį paskelbti dokumentai. „Draugas Putinas... nuolat kelia savo ideologinį, politinį ir profesinį lygį“, – sakoma rusų žiniasklaidos paviešintame vieno puslapio dokumente, parengtame, kai būsimajam politikui buvo kiek daugiau nei 20 metų.

Maskvoje penktadienį mirė Aleksejus Leonovas, Sovietų Sąjungos laikų kosmonautas, pirmasis išėjęs į atvirą kosmosą 1965 metais, pranešė jo asistentė. A. Leonovui buvo 85 metai. „Jis mirė šiandien Maskvos Burdenkos ligoninėje po ilgos ligos“, – naujienų agentūrą AFP informavo Natalija Filimonova. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ pareiškė užuojautą dėl „kosmonauto Nr. 11“, dukart pelniusio Sovietų Sąjungos didvyrio titulą, mirties.

Rusijoje netikėtai buvo paviešintas slapto SSRS susitarimo su nacistine Vokietija papildomas protokolo originalas, kuriame 1939-aisiais buvo susitarta dėl Rytų Europos padalijimo. Oficialūs Rusijos atstovai to niekaip nekomentavo, tačiau tai gali apsunkinti Kremliaus propagandos liniją – šis dokumentas, nepaisant to, kad jo egzistavimą dar 1989-aisiais oficialiai pripažino tuometinės SSRS valdžia, įrodo, kad SSRS pasidalijo įtakos zonomis prieš Vokietijai užpuolant Lenkiją.

Buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas atsidūrė ligoninėje, praneša „RIA Novosti“. Pasak paties 88-erių politiko, ligoninėje jis jau senokai. M. Gorbačiovas pažymėjo, kad padedamas draugų stengiasi dirbti, ir pridūrė, kad netrukus turėtų pasirodyti jo nauja knyga. Apie tai, kad M. Gorbačiovas pateko į ligoninę, buvo skelbiama ir šių metų balandį.

Vėlų 1983-ųjų birželio 5-osios vakarą gyvenimas kruziniame laive „Aleksandr Suvorov“ tekėjo savo eiga. Vieni po vakarienės jau miegojo savo kajutėse, kiti, ir tokių buvo dauguma, susirinko sovietų upių laivyno pasididžiavimo denyje. Sausakimšos buvo šokių ir kino aikštelės. Saulė jau buvo nusileidusi – per tamsą ir triukšmą niekas nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta už laivo ribų. 22 val. 45 min „Suvorovas“ pilnu greičiu rėžėsi į Volgos upę kertantį tiltą.

 Vladimirui Putinui grasinant Vakarams naujomis ginklavimosi varžybomis užlieja prisiminimai apie 9-ąjį dešimtmetį. Anuomet SSRS būgštavo dėl JAV planų dislokuoti Vakarų Europoje branduoliniais užtaisais apginkluotas sparnuotąsias ir „Pershing“ raketas, siekiant sukurti įtikinamą atgrasymo veiksnį. Sovietų remiamas „taikos judėjimas“ sulaukė didžiulės sėkmės Vakarų Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.

1988 metais Seulo Olimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojusi Sovietų Sąjungos (SSRS) krepšinio rinktinė mini trisdešimtąsias istorinės pergalės metines. Pietų Korėjos sostinėje vykusiose varžybose triumfavę legendinio trenerio Aleksandro Gomelskio auklėtiniai amžiams pakeitė krepšinio istoriją. Būtent po šių žaidynių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio atstovai ėmėsi radikalių permainų.

Naktį iš 1989 birželio 3-iosios naktį geležinkelio stotyje netoli Ufos dėl vamzdynų avarijos ant bėgių susikaupė milžiniška itin degių dujų ir benzino masė. Prasilenkiant dviem keleiviniams traukiniams atsitiktinė žiežirba sukėlė galingą sprogimą. Žuvo apie 600 žmonių. Vėliau paaiškėjo, kad, kaip ir daugeliu atveju SSRS, tragedijos buvo galima lengvai išvengti, o nulėmė ją nusikalstamas aplaidumas.

Vokiečių sportinės aprangos milžinės „Adidas“ siūlymas įsigyti drabužius su Sovietų Sąjungos simbolika sukėlė Lietuvos diplomatų nuostabą dėl vis pasitaikančios „imperinės nostalgijos“. Užsienio reikalų ministerija (URM) socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino „Adidas“ siūlomais pirkti moteriškais marškinėliais su užrašu „USSR“. „Dar vis pasitaiko sergančių „imperine nostalgija“, tik tai kiek netikėta iš garsiosios @adidas“, – parašė URM strateginės komunikacijos grupė.

Tai buvo vienas universaliausių sunkiosios technikos atstovų Sovietų Sąjungoje. Jis galėjo tempti bet ką: tanką, sraigtasparnį, kosminę raketą - ši transporto priemonė nežino žodžio - negaliu. Kuomet prasidėjo šaltasis karas tarp Vakarų ir Rytų, skirtingų regionų vadovai negailėjo finansavimo įvairiausiems projektams, kurie leistų visam pasauliui parodyti kokio dydžio atauga kabo tarp kojų.

Švedija jau nuo seno kultivuoja taikios ir laisvos šalies įvaizdį, tačiau pastarąjį mėnesį ji atsidūrė dviejų didžiausių karinių pratybų nuo pat Šaltojo karo pabaigos dėmesio centre, rašoma „BuzzFeed“. Šią savaitę Švedijoje prasideda mokymai „Aurora 17“: 20 tūkst. karių iš devynių Vakarų valstybių, įskaitant ir ne mažiau nei 1 tūkst. JAV jūrų pėstininkų, pradės masines treniruotes, kurių tikslas – atremti bet kurį hipotetinį Rusijos puolimą.

Visi girdėjo apie problemas, su kuriomis teko susidurti JAV verslininkams, bandžiusiems pardavinėti savo produkciją SSRS Šaltojo karo metais. Daugeliui jų, įskaitant ir „Pepsi“ vykdantįjį direktorių, Donaldą M. Kendallą, teko pasitelkti visą savo suktumą, kad sugebėtų suderinti verslo santykius su Sovietų Sąjunga, labai jau nenoriai pripakeliančia „geležinę uždangą“ ir atmetančia bet ką, kas tik galėtų pakvipti JAV ir „kapitalizmu“. Bendrovė pirmoji sugebėjo įtikinti komunistus leisti jų geriaus...

Be dabartinio įvykių scenarijaus, Ukraina turi dar penkis galimus savo ateities variantus, rašo istorikas ir politologas Andreas Umlandas leidiniui „nv.ua“. Galų gale, svarbiausiu iššūkiu Kijevui artimiausiais metais išlieka aštrus Ukrainos nacionalinio saugumo klausimas dėl Rusijos hibridinio karo grėsmės. Šie šeši variantai gali būti svarstomi ne būtinai pagal šių laikų realijas.

Klaipėdos policija 75 eurų pinigine bauda nubaudė Latvijos pilietį, kuris dėvėjo marškinėlius su sovietine simbolika. Užsienietis nubaustas administracine tvarka. Įstatymas už nacistinės ir sovietinės simbolikos demonstravimą numato baudą nuo 150 iki 300 eurų. „Jam skirta pusė minimalios baudos. Iš karto buvo surašytas protokolas“, – BNS sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Išorinio pasaulio taisyklės Rusijai negalioja. Tačiau savo susigalvotas taisyklės Rusija taiko kur tik jai patinka, kada patinka ir kaip patinka. Štai kodėl praeitą savaitę sprogusios bombos efektą sukėlusi Pasaulinės antidopingo agentūros ataskaita neturėtų būti jokia staigmena.

51 proc. rusų mano, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo galima išvengti, o 56 proc. apgailestauja, kad tai įvyko, rodo Rusijos pagrindinės nepriklausomos viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Levados centras“ atlikta apklausa. 29 proc. apklaustųjų mano, kad SSRS žlugimas buvo neišvengiamas. Sunku atsakyti buvo 20-čiai proc. apklausos dalyvių. Apklausa buvo atlikta lapkričio 18-21 dienomis 134 šalies miestuose ir miesteliuose; joje dalyvavo 1 600 žmonių.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nusprendė liudytoju apklausti buvusį Sovietų sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Tai BNS patvirtino teismo posėdyje dalyvaujantis byloje nukentėjusiuoju pripažintas per kruvinuosius Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis.

Sovietmečiu Lietuva apie 6 proc. savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai ir tai įrodo, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys, buvo ne SSRS išlaikytinės, o donorės, sako Latvijos mokslininkas. Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis taip pat pabrėžia, kad apie trečdalis Lietuvos nacionalinio biudžeto pirmąjį okupacijos dešimtmetį buvo skiriamas karinėms struktūroms, kovojusioms su lietuvių partizanais.

Žymus Rusijos atlikėjas Olegas Gazmanovas, pasižymintis savo aistra propagandinei Kremliaus politikai, nusprendė teistis su Lietuva ir Latvija dėl šių šalių politikos jo neįsileisti. Apie tai jis paskelbė savo pokalbyje su leidiniu „sebesednik.ru“. Atlikėjas nurodė, kad jau kreipėsi į Rusijos valdžią pagalbos susirasti advokatą, kuris padėtų iškelti ieškinį Baltijos šalims. „Taip, aš pasiruošęs teistis. Ir su Latvija taip pat. Aš Jūrmaloje savu laiku įsigijau butą.

Tarybų Sąjungos automobilių industrija turėjo daugybę trūkumų. Kiekvienas automobilis pagamintas Tarybų Sąjungoje negalėjo prilygti vakarietiškiems ar net japoniškiems analogams, tačiau tai nereiškia, jog milžiniškoje šalyje nebuvo bandančių išlipti iš suspaustų valdžios rėmų ir sukurti modernų automobilį.

Rusijos piliečiai pastaruoju metu vis dažniau susiduria su Vakarų sankcijų dėl Krymo okupacijos ir karo eskalavimo Donbase gniaužtuose. Tiesa, sprendžiant iš to, kokios pavardės linksniuojamos žiniasklaidoje – tai artimiausi Kremliaus aplinkos žmonės ar priešiškos Vakarų pasauliui ideologijos skleidėjai.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Rolandas Kriščiūnas paprašys Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubo Niujorko „Knicks“ ištaisyti klaidą apie Lietuvos krepšininko Mindaugo Kuzminsko kilmę. Oficialioje „Knicks“ interneto svetainėje M.Kuzminskas nurodomas kaip iš SSRS atvykęs žaidėjas.

Grupė parlamentarų siūlo keisti kultūros vertybių aprašą ir nebesaugoti objektų, susijusių su okupuotos Lietuvos vadinamojo 1940 metų Liaudies Seimo nariais ir jų įgaliotiniais, „parvežusiais Lietuvai Stalino saulę“ – perdavusiais SSRS Aukščiausiajai Tarybai deklaraciją, kurioje prašoma priimti Lietuvą į SSRS.

Lenkija antradienį pranešė, kad ruošiasi įkurti daugiau nei 200 sovietinio laikotarpio skulptūrų ir Raudonają armiją šlovinančių paminklų parką, kuris simbolizuos Maskvos komunistinės valdžios dešimtmečius. „Nėra dėl ko garbinti paminklų, skirtų Raudonajai armijai, kuri du kartus surengė invaziją į Lenkiją ir yra atsakinga už virtinį pokario nusikaltimų“, – sakė Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) vadovas Pawelas Ukielskis.

Nacionalinės futbolo rinktinės nesėkmė – visada yra nelaimė tūkstančiams sirgalių. 2016-ųjų Europos futbolo čempionate iškritę jau po pirmojo etapo milijonus klubuose uždirbantys rusai susilaukė žiniasklaidos ir sirgalių virtualių antausių. Jų garbei netgi buvo sukurta „peticija“ – sirgaliai ragino „atstatydinti visą rinktinę“. Tačiau istorijoje yra buvę ir liūdniau pasibaigusių atvejų.

Tuometinis JAV prezidentas George'as H.W.Bushas kėlė reikalavimą Sovietų Sąjungai nenaudoti prieš Lietuvą karinės jėgos, pažadas buvo gautas, sako liudytojas Sausio 13-osios byloje buvęs Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotojas, derybų delegacijos su Sovietų sąjunga narys Česlovas Stankevičius. Antradienį jis buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-osios bylą. „Aš rašiau savo knygoje remdamasis diplomatų liudijimais.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Vilniaus apygardos teismas antradienį planuoja išklausyti kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje parodymus. Pirmadienį teismas nusprendė pirmiausia paskelbti teismo posėdžiuose nedalyvaujančiųjų parodymus, vėliau apklausti Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, kurie dalyvauja teismo procese.

Lietuva, 1939 m., spalio 10 d., pasirašiusi savitarpio pagalbos sutartį su SSRS (Sovietų Sąjunga) ir atgavusi Vilnių, neišvengiamai prarado savo, kaip neutralios (neutralitetas buvo paskelbtas 1939 m., rugsėjo 1 d.) valstybės statusą ir buvo įtraukta į Antrojo pasaulinio karo sūkurį. Iš pradžių, Lietuvos padėtis buvo sąlyginai rami, nepaisant vidinių įtampų (didelė dalis visuomenės savitarpio pagalbos pasirašymą vertino kaip grėsmę) ir sudėtingos ekonominės situacijos, valstybė funkcionavo.

Po protestų sporto naujienų interneto svetainė „Yahoo Sports“ NBA krepšininko Donato Motiejūno aprašyme pašalino nuorodą į Sovietų Sąjungą kaip gimimo vietą, antradienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Ar Rusija atsisakė planų susigrąžinti Baltijos šalis į savo glėbį? Kaip Rusijos žmonės ir valdžios elitas vertina Lietuvą? Šias ir kitas lietuviams mažai žinomas tiesas tv3.lt skaitytojams atskleidžia Ukrainos aneksijos planus kūrusio instituto buvęs darbuotojas, politologas Aleksandras Sytinas. Išskirti Lietuvą kaip atskirą Rusijos išorinės politikos kryptį yra ganėtinai sudėtinga. Tai susiję su keliais faktoriais.

Tarp LLR „savanorių“ – karas. Kruvinas ir negailestingas. Vienas iš batalionų pavirto gauja ir „daugina iš nulio“ (žarg. – žudo) savus. Nuo pasakojamų istorijų stingsta kraujas venose, rašo Rusijos internetinio portalo „RIA ura.ru“ žurnalistas Andrejus Guselnikovas. tv3.lt pateikia šios publikacijos vertimą.

Rusijos valstybės Dūma išsiuntė užklausą prokuratūrai dėl SSRS Valstybės Tarybos įkūrimo legitimumo. Užklausą su prašymu įvertinti nekonstitucinio valdžios instituto, SSRS Valstybės Tarybos legitimumą, buvo surašytas „Jedinaja Rossija“ partijos narių Jevgenijaus Fedorovo ir Antono Romanovo ir skirtas Rusijos Federacijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai, praneša „RIA Novosti“. Dokumente pažymima, kad 1991-ais, be reikiamų pakeitimų įvedimo tvarkos SSRS Konstitucijoje buvo įkurtas naujas, tų...

1990-ųjų balandžio 18-ąją Michailas Gorbačiovas, bandydamas išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungoje, pritaikė respublikai sankcijas – visišką ekonominę bloką, rašoma lenta.ru. Siekdamas išlaikyti „perestroikos“ kursą ir bandydamas bent kaip išsaugoti braškantį sąjungos monstrą, Michailas Gorbačiovas buvo priverstas nuolaidžiauti. Pavyzdžiui, būtent jo iniciatyva buvo įvestos kelios SSRS konstitucijos pataisos, po kurių, 1990 kovo 15-ąją, jis tapo prezidentu.

 Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas „Sovietų Sąjunga, kitaip nei dabartinė Rusija, atvirai karu ir branduoliniu ginklu niekam negrasino“, – laidoje „Nelaisvės anatomija“ sakė žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauzkas, Rusijos agresyvumą laikantis fatališku jai pačiai. Sovietų valstybė buvo militaristinė Arūnas Brazauskas. Karo tikrai nebijojau. Labiau bijojau būti pakviestas į mokymus. Mokykloje tų mokymų būdavo, ir jie būdavo gana nuobodūs.

Jeigu turite silpnybę rusiškai technikai ir jeigu savo banko sąskaitoje turite 1.5 milijono eurų, galbūt norėtumėte juos išleisti senam rusiškam limuzinui? Juk ne kiekvieną dieną atsivertę automobilių skelbimų portalą išvystumėte tokį limuziną kaip štai šis „ZIL“. Nuo 1989 iki 2007 metų Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos vadovus vežiojęs šarvuotas „ZIL 41052“ šiuo metu ieško savanorio, kuris surastų laisvą vietą savo garaže.

Legendinė gimnastė Dalia Kutkaitė tikisi atgaivinti ir iš kitų sporto šakų šešėlio ištraukti Lietuvos meninę gimnastiką. Garsiausia visų laikų Lietuvos gimnastė Dalia Kutkaitė sėkmingiausiais savo karjeros metais titulus skynė vieną po kito. Aukščiausias jos laimėjimas, iškovotas 1982 m. Norvegijoje, – absoliučios Europos čempionės laurai. Dalia laukė ir olimpinio debiuto, bet viltis sudaužė SSRS sprendimas nedalyvauti 1984 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasmerkė, jo žodžiais, bandymus perrašyti istoriją per Aušvico stovyklos belaisvių išlaisvinimo 70-mečio paminėjimo ceremoniją Maskvoje. Maskvoje, Žydų muziejuje jis sakė, jog nacistinės Vokietijos nusikaltimų, įskaitant holokaustą, negalima pamiršti arba už juos atleisti.

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama, o gal „nešama“, kartais ir „vežama“ , laikant tai normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos. Sovietų sąjunga turėjo ne vieną biudžetą, ne vieną veidą visur – taip pat ir pramonėje. Įskaitant nusiginklavimo (o iš tikrųjų – nesveiko ginklavimosi) politiką.

Michailo Bakunino frazė, kad vieno žmogaus laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė, šiandienos Lietuvos politiniame kontekste įgauna naują prasmę. Tai reiškia, kad, norėdami išsaugoti savo, lietuvių ir Lietuvą gerbiančių žmonių, laisvę, turime pažeisti kitų žmonių laisvę. Nes kitaip mes prarasime laisvę. Ir tai nėra tik moralinis pasigraudenimas, norint pritraukti rinkėjų balsuoti rinkimuose. Tai faktas, kurio ignoravimas baigsis dar viena priešų pergale.

Konfliktas Ukrainoje lėmė, kad abipusės sankcijos tapo Rusijos ir Vakarų santykių dalimi. Kokie tokios politikos padariniai laukia konfrontuojančių pusių, kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos? Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną politiką ir ekspertą Europoje, Amerikoje ir Rusijoje. Pirmiausia būtina pasakyti, kad ekonominio bendradarbiavimo apribojimas yra nenaudingas niekam.

Šiandien karas tarp Rytų ir Vakarų vyksta ne šnipų ir slaptųjų tarnybų pasaulyje, o internete. Net ekonominės sankcijos tarnauja ne kaip tiesioginė karo priemonė, o kaip įtikinėjimo, pakeistinio mąstymo formavimo elementas. Jos turi padėti įtikinti rusus, kad vakarietiška maisto produkcija – nenatūrali ir kenksminga žmogaus sveikatai, genetiškai modifikuota.

Buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė, kuris kaip paskutinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras padėjo užbaigti Šaltąjį karą, pirmadienį mirė, jam buvo 86 metai, pranešė jo padėjėja. „Ševardnadzė mirė šiandien vidurdienį, – tramdydama ašaras sakė Marina Davitašvili. – Jis ilgą laiką sirgo“. M.Davitašvili nenurodė, kur mirė eksprezidentas, šaliai vadovavęs nuo 1995 iki 2003 metų.

Nors Rusijos prezidento Vladimiro Putino fanatiški pasekėjai Europą dažnai pravardžiuoja „Geyropa” (Gėjų Europa), Vakarai kritikuojami, kaip paleistuvystės irštva, dalis tų pačių Vakarų seksualinių mažumų yra panašių pažiūrų, kaip ir Kremliaus vadovas. New Yorke (JAV) vyksta piketai, kurių vaizdus platina socialiniai tinklai (Facebook, Twitter ir kt.). Juose seksualinių mažumų atstovai, kaip ir V. Putinas bei jo draugai aiškina, kad dabartinė Ukrainos valdžia – fašistai.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį atmetė Vytauto Vasiliausko skundą dėl neteisingo nuosprendžio genocido byloje ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį. Sovietų buvęs saugumietis Vytautas Vasiliauskas apkaltintas, kad prisidėjo deportuojant Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Joną Būrininką iš Lietuvos į SSRS valstybės teritoriją ir neteisėtai jį įkalino lageryje.

Ukrainos žiniasklaida piktinasi „Snickers“ reklamos adaptacija vietos rinkai, kurioje rusiškos versijos „SSRS“ užrašai vietos rinkai buvo tiesiog užtušuoti. Verta pažymėti, kad kai tik kalba krypsta link to, kad Rusija, kaip SSRS teisių perėmėja turėtų atsakyti už praeityje atliktas skriaudas aplinkinėms valstybėms, tai oficialūs asmenys kratosi tokio „palikimo“ iki pamėlynavimo. Tačiau šiandieninės propagandos dėka SSRS „prekės ženklas“ Rusijoje yra visiškai reabilituotas ir rusui priimtinas.

Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, kuomet Kremliaus samdiniai bando destabilizuoti padėtį – toli gražu nėra naujas reiškinys karų istorijoje. Kremlius seniai ir sistemingai bando destabilizuoti padėtį visame pasaulyje, nuo neatmenamų laikų. Tiems, kas nori daugiau informacijos, reikėtų skaityti V. Suvorovo knygą „Specnazas“ – tai išsami buvusio GRU karininko papasakota istorija apie neįtikėtino masto Rusijos norą užvaldyti pasaulį.

  Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai aneksuojant dalį Ukrainos teritorijos, jo antradienio kalba atskleidžia siekius susigrąžinti buvusios Sovietų Sąjungos ribas, teigia neseniai iš vizito Ukrainoje grįžusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Anot jos, Lietuvoje dar stinga suvokimo, kad situacija yra labai rimta, ir Lietuvai ją būtina vertinti ne vien verslo ar energetinių interesų, o valstybės nepriklausomybės išsaugojimo kontekste.

„Būtina suvokti realybę, kuri yra į Rytus nuo mūsų. Po pastarųjų įvykių tapo aišku, kad Rytų partnerystė yra skirta tolimesniam Sovietų Sąjungos demontavimui. Daugelį žmonių įvykiai Ukrainoje nustebino. Tačiau jie nenukrito iš dangaus“, - pirmadienį iš Seimo tribūnos pasisakė konservatorė Rasa Juknevičienė. Prie tribūnos politikė stojo diskusijos apie Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos Tarybai metu.