ssrs

Rusijos pensininkams šiandien sunkiai sekasi išgyventi naujoje šalyje, praėjus dvidešimčiai metų po komunizmo žlugimo. Persikreipusi nugara ir nukankinta šypsena – „babuškos“ jau senokai tapo savotišku Rusijos, kuriai teko tiek daug iškentėti po „šuolio į kapitalizmą“ simboliu.

Mirė pirmasis posovietinės Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, lietuviams labiau žinomas kaip generolas, pasirašęs sovietų karių išvedimo iš Lietuvos teritorijos dokumentus. Žinomo karininko biografija prieštaringa. Jis išvedė sovietų karius iš Rytų Europos, 1993 metais jo įsakymu tankai šaudė į Rusijos parlamento pastatą, o po metų jis inicijavo nesėkmingą Grozno šturmą. Generolas ne kartą buvo kaltinamas, kad sugriovė Rusijos kariuomenę ir nepasiruošė Pirmajam Čečėnijos karui.

Buvusi KGB būstinė Estijos sostinėje Taline tapo 40 prabangių apartamentų namu. Į pirmuosius butus pastate, kuriame sovietų slaptoji tarnyba laikė ir tardė tariamus valstybės priešus, jau gali kraustytis naujakuriai, trečiadienį pranešė Estijos radijas. Pastato rekonstrukcija rūpinosi investuotojų grupė iš Singapūro. Neoklasicistinio stiliaus pastate Talino senamiestyje 50 metų po Antrojo pasaulinio karo veikė KGB. Dėl to apartamentų projektas šiame pastate buvo vertinamas prieštaringai.

Paviešintuose išslaptintuose dokumentuose pateikiami įrodymai, pagrindžiantys, jog JAV prezidento Franklino Delano Roosevelto administracija padėjo sovietams pridengti kaltę dėl 1940-aisiais Katynėje nužudytų Lenkijos karių, skelbia BBC. „Associates Press“ informavo, jog išslaptinti dokumentai pagrindžia įtarimus, kad JAV nenorėjo piktinti savo karo meto sąjungininko Josifo Stalino. JAV Nacionalinis archyvas dokumentus paviešino pirmadienį.

Interviu leidiniui „Le Temps“ Michailas Gorbačiovas kalba apie politinę situaciją Rusijoje, Maskvos atsisakymą nustoti palaikyti Siriją bei nerimauja dėl mūsų planetos ateities, praneša „Inopressa“. Rusijai reikia laisvų rinkimų „Dabartinė situacija Rusijoje sudėtinga, sunkumai kyla iš to, kad daugelis problemų, tiesiogiai liečiančių rusus, lieka be sprendimo. Be rimtų šiandien egzistuojančios sistemos pokyčių šių sunkumų atsikratyti bus labai nelengva.

Žymi rusų istorikė Irina Ščerbakova interviu „Die Zeit“ papasakojo apie tai, kaip Sovietų Sąjungos gyventojai išgyveno Šaltojo karo laikotarpį, o vėliau – didžiosios imperijos žlugimą, praneša „Inopressa“. „Aš užaugau konfrontacijos atmosferoje, pasaulyje, padalintame perpus. Geležinė uždanga man buvo kaip nepanaikinamas faktas. Aš gyvenau įsitikinusi, kad niekada negalėsiu išvažiuoti į Vakarus“, – apie savo vaikystę šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Maskvoje pasakoja istorikė.

Už 219 mln. eurų aukcione parduotas legendinis Maskvos viešbutis „Metropol“, praneša agentūra AFP. Rusijos sostinė greitai rado pirkėją centre esančiam jaunimo stiliaus viešbučiui, kuriame buvo apsistoję ir Michaelas Jacksonas bei Marlene Dietrich. Iš viso aukcione dalyvavo trys interesantai. Pradinė penkių žvaigždučių viešbučio kaina buvo 8,7 mlrd. rublių (215 mln. eurų). Jį įsigijo viena rusų bendrovė. 1901 metais duris atvėręs „Metropol“ yra priešais Didįjį teatrą.

Pirmadienį Maskvoje mirė žymus rusų multiplikatorius Pavelas Petrovas, sukūręs tokius visų pamėgtus animacinius filmukus, kaip „Krokodilas Gena“, „Šapokliak“, „Kas pasakė miau?“ ir daugelį kitų. P. Petrovui buvo 76 metų amžiaus, praneša newsru.com. Žymusis multiplikatorius mirė ligoninėje. P. Petrovui sustojo širdis. Atsisveikinimas su juo vyks penktadienį, o vėliau P. Petrovo kūnas bus kremuotas. P. Petrovas gimė 1937 metų vasario 18 dieną. Mokyklą baigė Maskvoje.

Vladimiro Lenino rašinius reikėtų patikrinti dėl ekstremizmo, pareiškė Maskvos patriarchato atstovas Dimitrijus Smirnovas. Pasak jo, galbūt toks žingsnis pagaliau paskatintų peržiūrėti buvusio komunistų lyderio įvaizdį, kuris dabartinėje Rusijos visuomenėje yra pakankamai teigiamas, praneša newsru.com.

Baltijos šalis galima palyginti su moterimis, kurios nustojusios mylėti savo vyrus, padavė skyrybų pareiškimą ir sukėlė isteriją dėl to, kad vyrai jas neva tik išnaudojo, nieko neduodami mainais. Išsiskyrusios jos pasimėgaudamos pasakoja draugėms apie tai, kaip tai yra gera – būti laisvomis, rašoma portale dv.ee. Tačiau praėjo vos keleri metai, ir štai jos jau „susirašė“ su kitu vyru, nes jis joms kaip ir seniai patiko, juk jis labai turtingas ir gražus.

Gal mūsų likimus lemiančios žvaigždės kaltos, gal į niūrųjį metą brendanti gamta taip sutvarkė, tačiau seniai pastebėta, kad rugpjūtis – tai ne tik persilaužimo Visatoje metas, bet ir didžiųjų kataklizmų, karų, pavojingų sąmokslų, tragedijų periodas. Kaip aiškina žinynai, lotyniškas šio mėnesio pavadinimas buvo suteiktas Romos imperatoriaus Augusto garbei. Jis įsakė rugpjūčiui duoti tiek dienų, kiek liepai davė Antikos užkariautojas Julius Cezaris, mirus Egipto karalienei Cleopatrai VII-ajai.

1962 metų rugpjūčio 17 dieną, lygiai prieš 50 metų, nužudytas Peteris Fechteris nebuvo pirmasis Rytų Vokietijos pilietis, kuris žuvo bandydamas kirsti sieną. Tačiau jis žuvo ne kur nors laukuose ar prie Baltijos jūros krantų. Paauglys buvo nužudytas keli žingsniai nuo posto „Charlie“ – pačiame perpus padalintos sostinės centre, stebint praeiviams ir fotografams. Peteris žuvo praėjus metams po sienos pastatymo ir 27 metai iki jos kritimo.

„Silpnėja protas – stiprėja moralė“. Šis posakis vartotinas kalbant ne tik apie senstantį ir jaunystės „nuodėmes“ užmarštin siunčiantį individą. Jei jau pripažįstame, kad egzistuoja kolektyvinė moralė, pripažinkime ir kolektyvinį protą. Tiksliau – kolektyvinę demenciją. Vengiau ir ateityje vengsiu kalbėti apie moralę, etiką, padorumą ar nepadorumą bei kitas vojerizmo formas, kurios kamuoja moralės sergėtojus ir verčia juos nuolatos šnipinėti svetimas lovas.

Londone startavo vasaros olimpinės žaidynės. Tai gera proga pakalbėti apie sporto ir politikos santykį, prisimenant, kad, pavyzdžiui, 2008 m. Pekino olimpiados atidarymo metu prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas. Ši tema turi keletą dėmesio vertų aspektų. Pirma, šaltojo karo metais sportas tapo dviejų sistemų priešpriešos įkaitu. 1979 m. Sovietų Sąjunga įvedė kariuomenę į Afganistaną ir JAV kitais metais kartu su kitomis Vakarų valstybėmis boikotavo Maskvos olimpines žaidynes.

Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį, tikina žymus britų žurnalistas Edwardas Lucasas. Iš KGB – į valdžią Griuvus Sovietų Sąjungai atrodė, kad šnipinėti nustota. Britų MI-6, amerikiečių CŽV ir kitos Vakarų specialiosios tarnybos dėmesį nukreipė į ginklų kontrabandininkus, teroristus, gangsterius ir kibernetinės erdvės nusikaltėlius. Netrukus paaiškėjo, kad naujasis nusikalstamumas ir senoji žvalgyba yra tarpusavyje susiję reiškiniai.

Rusijoje, Vulkannij kaimelyje Kamčiatkoje, vykdant Lenino paminklo fundamento įtvirtinimo darbus, buvo aptikta kapsulė, kurioje – praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio kolūkiečių kreipimasis į ateities kartas, praneša gazeta.ru. Aptikta kapsulė buvo paslėpta 1979 metų birželio 15 dieną. Laiškas, parašytas ranka ant didelio popieriaus gabalo (1 metras ant 40 centimetrų), buvo adresuotas 2024 metų jaunimui. „Be atminties nėra ateities.

Balsas.lt perspėja, kad šiame straipsnyje naudojami vaizdai ir eksperimentų su žmonėmis aprašymai kai kuriems skaitytojams gali sukelti neigiamas emocijas. Žmonių vykdomi medicininiai eksperimentai ne visada buvo tokie, kokius mes matome dabar. Nors ir šiandien yra nepatenkintų, kai naujausi vaistai yra išbandomi su gyvūnais, pavyzdžiui, žiurkėmis, tačiau pažvelgę į istoriją galime pavartyti keletą išties tamsių žmonijos vystymosi puslapių.

Rusijoje – sujudimas. Kol prezidentas Vladimiras Putinas bando stabilizuoti režimą, protestuotojai kaltina jo administraciją korupcija ir tikina, kad jis yra atgyvena. Tapo madinga ir šiuolaikiška skųstis padėtimi valstybėje. Taip madinga, kad net „vakarėlių liūtė“ Ksenija Sobčiak prisijungė prie nepatenkintųjų, praneša inosmi.ru.

Ukraina, esanti tarp Europos Sąjungos ir buvusios sovietų imperijos, yra paralyžiuota: jos ekonomika taip ir neatsistatė po 2008 metų krizės, jos politika susipainiojo tarp Briuselio ir Maskvos, jos vidaus politikos scena primena prastą serialą, rašoma „Le Monde“. Po dvidešimties metų po nepriklausomybės atgavimo konsensusas šaliai yra nežinomas. Dar blogiau yra tai, kad po to, kai prezidentu tapo Viktoras Janukovičius, Ukrainai, patekusiai į „putinizacijos“ kelią, gresia izoliacija.

Pasaulyje nutinka istorijų, kurios yra tikras atradimas žiniasklaidai: jos ir nėra tokios banalios, kad po keleto dienų būtų pamirštos, bet ir ne globalinio pobūdžio, kad duotų peno platiems apibendrinimams. Ir vis dėl to tai, kas įvyko prieš 25 metus Raudonojoje aikštėje Maskvoje, sunku įsivaizduoti net dabartiniams, prie įvairiausių kuriozų pripratusiems rusams. Tą 1987-ųjų gegužės 28 d. vakarą, apie 19 val.

Rusijoje pasibaigė karštas ir neramus rinkimų laikotarpis, valdžios sumanyta rokiruotė įvyko – Vladimiras Putinas vėl tapo šalies vadovu, o buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas užėmė ministro pirmininko postą. Tačiau aistros, kurias pakurstė nepasitikėjimas rinkimais (pirmiausia į šalies parlamentą – Dūmą, o vėliau ir prezidento), numanomas jų rezultatų klastojimas ir apskritai nepasitenkinimas valdžios sistema, dar nenuslūgo.

Lygiai prieš 25 metus prie Kremliaus Maskvoje nedideliu lėktuvu nusileidęs vokietis Mathiasas Rustas mano, kad garsusis jo skrydis turėjo tam tikrą įtaką istorijai, praneša agentūra AFP. „Aš norėjau perduoti žinią žmonijai, tą ir padariau“, – pareiškė M. Rustas interviu Rusijos dienraščiui „Komsomolskaja Pravda“, skirtame sensacingo įvykio metinėms. Vyras teigė tikįs, kad „šiek tiek paspartino“ sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo atsivėrimo politiką.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ pranešime teigiama, kad žmogaus teisės vis dar pažeidinėjamos buvusiose sovietinėse šalyse, informuoja „RIA Novosti“. „Rusijoje, kaip ir visame regione, žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai yra puldinėjami, gąsdinami ir prieš juos naudojamas smurtas. Dažnai draudžiamos antivyriausybinės demonstracijos, o jų organizatoriai ir dalyviai kalinami ir baudžiami.

Sovietų Sąjungos eksprezidentas Michailas Gorbačiovas paneigė gandus, esą jis mirė. Per „Twitter“ paskleista melaginga žinia jam sukėlė tik juoką, praneša telegraf.lv. „Nieko sau, ką rašo. Parašyk, kad aš tęsiu gyvenimą ir dirbu“, – juokdamasis telefonu M. Gorbačiovas teigė žurnalistams. „Viskas normaliai, cukraus lygis krenta. Tie, kas nori užsidirbti iš mano mirties, šiek tiek apsiskaičiavo. Nesulauks“, – pokštavo paskutinis SSRS vadovas.

Du renginiai, skirti tragiškiems Antrojo pasaulinio karo įvykiams, dėl ideologinių priežasčių neišsiteko po vienu stogu. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko žymaus istoriko iš JAV paskaita, tačiau po kelių dienų universitetas išsigando Lietuvos politiko atminimui skirtos konferencijos. Pakeitė vietą VDU Kaune ir Vilniaus universitete (VU) gegužės 15–16 dienomis paskaitas skaitė pasaulinio garso istorikas Timothy Snyderis.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Auksinė SSRS diktatorių Josifą Staliną pašiepianti skulptūra buvo nugriauta vos kelios valandos po jos pastatymo Kijeve, Ukrainoje. Maždaug pusantro metro aukščio skulptūrą, vaizduojančią besišlapinantį Staliną, sukūrė Ukrainos nacionalistų partijos „Bratstvo“ atstovai. Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, atsirado nepatenkintų. Buvo iškviesta policija, kuriai teko skulptūrą demontuoti. Skulptūrą inspiravo žymusis Briuselio besišlapinantis berniukas.

Josifo Stalino vyresnysis sūnus Jakovas Džugašvilis buvo nužudytas 1943 metais, kadangi atsisakė paklusti sargybinio įsakymui Zaksenhauzeno (Sachsenhausen) koncentracijos stovykloje. Apie tai, kaip teigia „RIA Novosti“, sako išslaptinti dokumentai.

Sovietų Sąjunga visada pasižymėjo galingu propagandos mechanizmu. Viena iš šio mechanizmo dalių buvo propagandiniai plakatai. Amžiuje be interneto būtent plakatai neretai tapdavo veiksmingiausia propagandos priemone.

Ankstyvą 1986 metų balandžio 26 rytą sprogo ketvirtas Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Dabar, praėjus 26 metams, daug kam šis įvykis atrodo kaip tolimas praeities epizodas, tačiau tiems, kurie gyvena Ukrainos teritorijoje, jis dar ilgus metus primins apie griaunančią branduolinės energijos galią, praneša „Wired Magazine“. Pamėgo turistai Černobylis – didžiausios pasaulio istorijoje branduolinės katastrofos vieta – jau ilgą laiką jis pritraukia nuotykių ieškotojų, kurie...

Seimas po svarstymo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma tikslinti nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Už teisės akto pakeitimus balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 16 parlamentarų. Tam, kad įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Ukraina kuria vyriausybės programą, kurios tikslas – sutvarkyti radiacija užterštas Černobylio branduolinės jėgainės apylinkes, pirmadienį pranešė ministras pirmininkas Mykola Azarovas. Pasak ekspertų, radiacijos lygis Černobylio zonoje pastaraisiais metais stipriai sumažėjo.

Priartėjus eilinėms 1917 metų bolševikų perversmo vado Vladimiro Lenino gimimo metinėms, kaip paprastai, Rusijoje vėl aiškinamasi, ar jis turi būti palaidotas. Dabar 56 proc. šalies gyventojų mano, kad „pasaulio proletariato vadas“ turi būti palaidotas. Per pastaruosius 6 metus taip manančiųjų padaugėjo 10 procentų. Nuosekliai mažėja manančių, kad Lenino mumija ir toliau turi būti palikta mauzoliejuje prie Kremliaus sienos, ir dabar tokių yra 28 proc.

Rašyti apie žmogų, kai jo jau penkeri metai nebėra, – nedėkingas užsiėmimas. Juo labiau – apie Borisą Jelciną, kuris iki pat savo mirties 2007-ųjų balandžio 23-iąją nugyveno spalvingą, prieštaringą ir reikšmingą visai SSRS ir Rusijai 76 metus ir beveik tris mėnesius trukusį gyvenimą. Dar sunkiau suprasti, kodėl naujojo tūkstantmečio išvakarėse savo postą jis užleido visiškai kitokios gyvenimiškos patirties ir proto sanklodos politikui.

Maskvos parduotuvėse galima įsigyti mokyklinių sąsiuvinių su Josifo Stalino atvaizdu ant viršelio. Jie pardavinėjami pagal projektą „Didieji Rusijos vardai“. Maskvos valdžios atstovai kritikuoja šią iniciatyvą, bet prisipažįsta esą bejėgiai ką nors padaryti. Sąsiuviniai buvo išspausdinti Ukrainoje leidyklos „Alt“ užsakymu. Jie pardavinėjami komplektais po penkis. Stalinas pavaizduotas su paradiniu munduru ir visais ordinais.

„Pats nepopuliariausias Rusijos vadovas per daugiau nei 100 metų“, – taip Michailą Gorbačiovą anonsuoja „Forbes“. Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis ruošiasi sugrįžti į Rusijos politinę areną, planuodamas atgaivinti Socialdemokratų partiją. Jis tikisi sukurti organizaciją, kuri bus pajėgi kovoti su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, praneša „Inopressa“. Atsiranda vis daugiau rusų, kurie yra susirūpinę „Vieningosios Rusijos“ valdžia.

Šiemet kovo mėn. 26 dieną LSSR valstybinis veikėjas ir ekonomistas Aleksandras Drobnys švęstų savo 100-mečio jubiliejų. Pasitraukė jis iš gyvenimo jau sulaukęs garbaus beveik 86 metų amžiaus 1998 metais lapkričio 6 dieną.

1961 metais per visą Sovietų Sąjungą nusirito pasipriešinimo akcijų banga. Dažniausiai visa tai prasidėdavo kaip buitiniai susirėmimai su milicija ir peraugdavo į politinius neramumus. Antisovietiniai lapeliai Kaip pamenate, Krasnodare žmonės sujudo, kai milicija, jų manymu, neteisingai sulaikė savo nedidelę mantą pardavusį kareivį. Netyčia buvo nušautas dešimtokas. Po to minia jau įsiveržė į Komunistų partijos komiteto pastatą ir išvaikė jo darbuotojus.

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, įkurta 1991 metais netrukus po SSRS žlugimo, praėjusių metų gruodžio 8 dieną šventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. Pirminis organizacijos deklaruojamas siekis buvo palengvinti Sovietų Sąjungos žlugimo padarinius buvusioms SSRS respublikoms, jas vienyti, skatinti įvairialypį jų bendradarbiavimą.

Taip jau atsitiko, kad du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito – Rusijos prezidento rinkimai ir Kovo 11-oji. Štai ir šį kartą Rusijos vadovu buvo išrinktas spalį 60-ties sulauksiantis V. Putinas, o po savaitės Lietuva pažymi Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 22-ąsias metines.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, kaip ir buvo galima tikėtis, iškovojo pergalę Rusijos prezidento rinkimuose. Tačiau protestai, prasidėję po Dūmos rinkimų, tęsis ir gali įgauti dar didesnį pagreitį. V. Putinas save visą laiką pozicionavo kaip tvirtą politiką, kuris išgelbėjo šalį nuo chaoso. Būtent chaosas dabar gali grėsti Rusijai dar kartą. „Washington Post“ specialiai Rusijos prezidento rinkimams paruošė penkių pagrindinių mitų apie V. Putiną sąrašą.

Areštavus Lavrentijų Beriją, vėl užvirė kova dėl valdžios  Šį kartą – tarp Georgijaus Malenkovo ir Nikitos Chruščiovo. 1953 metų rugsėjį pastarasis buvo paskirtas Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto pirmuoju sekretoriumi. Dvivaldystės pabaiga Tuo metu N. Chruščiovas dar nebuvo vienintelis sovietų šalies vadovas. G. Malenkovas vadovavo Ministrų Tarybai ir stengėsi užimti kuo daugiau ūkinės ir politinės valdžios.

Dauguma žmonių tampa herojais už tai, kad kažką padaro. Stanislavas Petrovas tapo herojumi už tai, kad turėjo drąsos nieko nedaryti – potencialios branduolinės krizės išvakarėse, praneša RT. Buvęs pulkininkas leitenantas buvo apdovanotas reikšmingu humanitariniu apdovanojimu – Vokietijos „Media“ prizu už tai, kad jis užkirto kelią katastrofiškam konfliktui. Šiuo apdovanojimu iki šiol buvo apdovanoti Nelsonas Mandela, Kofi Annanas ir Dalai Lama.

Devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Borisas Karpičkovas dirbo KGB agentu Rygoje, Latvijoje. Besibaigiant amžiui, jis dėl savo saugumo nusprendė pabėgti į Didžiąją Britaniją. Agentas sutiko susitikti su „The Guardian“ žurnalistu ir papasakoti savo istoriją, praneša „Inopressa“ KGB ir dvigubas agentas Autorius pasakoja, kad susitarė su KGB agentu B. Karpičkovu susitikti tobuloje vietoje – prie triumfo arkos Marble Arch Londono centre.

Vladimiras Putinas trečiadienį gyrė Šaltojo karo laikų mokslininkus už tai, kad jie pavogė JAV paslaptis apie branduolinį ginklą. Rusijos ministras pirmininkas kariuomenės vadams sakė, kad šnipai su pilnais lagaminais dokumentų padėjo Sovietų Sąjungai pasigaminti branduolinį ginklą. Pasak valstybinės naujienų agentūros ITAR-TASS, V. Putinas sakė, kad kai JAV jau turėjo branduolinį ginklą, o sovietų blokas jį kūrė, per šnipus jiems pavyko gauti nemažai informacijos.

Sakykite: jums nenusibodo visokios buvusios ir esamos sąjungos – SSRS, Europos Sąjunga, Eurazijos sąjunga, federalistų sąjunga ir t.t., įvairūs blokai, aljansai, organizacijos, fondai – NATO, Varšuvos sutarties organizacija, TVF ir PB, JTO, PPO ir pan.? Suprantu, kad tokiu atveju kalbame apie visišką nepriklausomybę, kokios nebūna. Kita vertus, dabartinė pasaulinė struktūra netobula.

Trisdešimt devyni Estijos visuomenės veikėjai ir verslininkai pasiūlė įamžinti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino indėlį į šios Baltijos šalies nepriklausomybės atkūrimą ir pastatyti Taline memorialinį ženklą. Tai paskelbta trečiadienį, vasario 1-ąją – šią dieną pirmajam RF prezidentui būtų sukakę 81 metai, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas.

LTV laida „Menora“: Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje pati demaskavo sovietinius istorijos falsifikatorius. Portalas Balsas.lt pateikia laidos išklotinę. „Šalom, mieli žiūrovai. Rytoj, sausio 27, – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena.

Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas apdovanojo aukštus SSRS pareigūnus „už drąsius ir ryžtingus veiksmus“ Vilniuje 1991 metų sausį, ketvirtadienį Seime vykusioje konferencijoje sakė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.