REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Ankstyvą 1986 metų balandžio 26 rytą sprogo ketvirtas Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Dabar, praėjus 26 metams, daug kam šis įvykis atrodo kaip tolimas praeities epizodas, tačiau tiems, kurie gyvena Ukrainos teritorijoje, jis dar ilgus metus primins apie griaunančią branduolinės energijos galią, praneša „Wired Magazine“.

Ankstyvą 1986 metų balandžio 26 rytą sprogo ketvirtas Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Dabar, praėjus 26 metams, daug kam šis įvykis atrodo kaip tolimas praeities epizodas, tačiau tiems, kurie gyvena Ukrainos teritorijoje, jis dar ilgus metus primins apie griaunančią branduolinės energijos galią, praneša „Wired Magazine“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kadrai iš „Land Rover“ ekspedicijos apsilankymo Černobylio teritorijoje (nuotr. Gamintojo)Kadrai iš „Land Rover“ ekspedicijos Černobylio teritorijoje (nuotr. Gamintojo)

Kadrai iš „Land Rover“ ekspedicijos apsilankymo Černobylio teritorijoje (nuotr. Gamintojo)Kadrai iš „Land Rover“ ekspedicijos Černobylio teritorijoje (nuotr. Gamintojo)

Valerijus Zabajaka buvo elektrinės darbuotojas, tapęs likvidatoriumi – vienu iš šimtų žmonių, kuriems buvo patikėti siaubingi šios radioaktyvios katastrofos padarinių likvidavimo darbai. V. Zabajaka reprezentuoja klasikinį sovietinį herojų – aukštas, plačiapetis vyriškis su tankiais ūsais, sugebantis sutrupinti net granitą. Atrodo, kad jis nužengė tiesiai nuo propagandinio sovietų plakato, tačiau iš tiesų jis yra paprastas žmogus, kažkada atsidūręs siaubingoje situacijoje. Nors vyro akys neišduoda patirto siaubo, jo pasakojimas yra kiek kitoks.

REKLAMA

Kadrai iš „Land Rover“ ekspedicijos apsilankymo Černobylio teritorijoje (nuotr. Gamintojo)Kadrai iš „Land Rover“ ekspedicijos Černobylio teritorijoje (nuotr. Gamintojo)

Kadrai iš „Land Rover“ ekspedicijos apsilankymo Černobylio teritorijoje (nuotr. Gamintojo)Kadrai iš „Land Rover“ ekspedicijos Černobylio teritorijoje (nuotr. Gamintojo)

„Kai išgirdau apie sprogimą, niekas nesakė, kad radiacijos lygis ten yra pavojingas gyvybei. Tai buvo Sovietų Sąjungos laikai, valdžia slėpė nuo mūsų informaciją apie pavojų. Iš tiesų radiacijos lygis ten, kur aš dirbau, buvo labai pavojingas. Aš buvau 20 asmenų grupėje. Tik 6 iš mūsų liko gyvi. Ir mano sveikata visiškai pakriko“, – pasakoja Valerijus. Jis teigė turėjęs pasirinkimą, ar tapti likvidatoriumi. Pasirinko juo tapti, tačiau dabar gailisi: „Aš buvau jaunas, ir Pripetės miestas Černobylyje buvo mano gimtinė. Šiandien galbūt priimčiau kitokį sprendimą, bet tuomet turėjau tik vieną variantą.“

REKLAMA
REKLAMA

Viktoras pamena, kaip prieš katastrofą Pripetė buvo šurmulingas miestas, kuriame gyveno 50 tūkstančių žmonių. Nuo ketvirtojo Černobylio elektrinės reaktoriaus jį skyrė 3 kilometrai. Pragyvenimo lygis ten buvo gerokai aukštesnis nei statistinio Sovietų Sąjungos gyventojo – gera buitinė technika, parduotuvėse – daugybė prekių iš Vakarų, kurių kitur nusipirkti nebuvo galima. Jeigu neskaičiuosime elitinių Maskvos parduotuvių, Pripetė buvo bene vienintele vieta, kur galėdavai įsigyti „Chanel“ kvepalus. Žmonės čia gaudavo solidžius atlyginimus, gyvenimas buvo patogus. Žinoma, ir darbo buvo daug, juk čia buvo planuojama pastatyti 12 reaktorių – Černobylis turėjo tapti technologinių SSRS kompetencijų įrodymu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vaiduokliškoji Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)

Vaiduokliškoji Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)

Tačiau sprogimas viską pakeitė. Šiuo metu Pripetė – apleistas, ištuštėjęs, besinaikinantis miestas vaiduoklis, kurį skubiai paliko visi jo gyventojai. Šie žmonės galvojo, kad išvyksta tik kelioms dienoms, tačiau čia niekada nebegrįžo. Jis liko reaktoriaus šešėlyje – kaip priminimas apie sugriautus gyvenimus, kurie buvo prarasti tą siaubingą balandžio 26 dieną. Apžvalgos ratas pramogų parke sustojo amžiams. Prie vaikų darželio, ant laiptų, vis dar sėdi paliktas žaislinis meškiukas, o ant tuščių lovų guli dujokaukės.

REKLAMA

Vaiduokliškoji Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)

Vaiduokliškoji Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)

Vaiduokliškoji Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)

Ši vieta siaubinga. Čia atvykę žmonės jaučiasi kaip siaubo filme. Ir siaubas čia yra tikras. Ši vieta yra stipriai užkrėsta, nors ir radiacija yra nematoma. Šiuo metu virš ketvirtojo reaktoriaus planuojama įrengti naują modernų „sarkofagą“, kuris leistų pabaigti Černobylio tragediją. Galbūt tai visiems laikams leistų pagaliau susitaikyti su įvykusia katastrofa ir padėti žiūrėti į ateitį? Tačiau žmonės, patyrę Černobylio katastrofą savo kailiu, turbūt mano kitaip.

REKLAMA

Vaiduokliškoji Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)

Vaiduokliškoji Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)Vaiduokliška Černobylio zona vis dar patraukli turistams (nuotr. Wikipedia)

 Po atominės katastrofos Černobylis tapo miestu-vaiduokliu (Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt) Po atominės katastrofos Černobylis tapo miestu vaiduokliu (Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)

Pamėgo turistai

Černobylis – didžiausios pasaulio istorijoje branduolinės katastrofos vieta – jau ilgą laiką jis pritraukia nuotykių ieškotojų, kurie siekia pamatyti apokaliptinį vaizdą, srautą.

Užterštoji zona aplink Černobylį tokiems turistams, kurie siekia patirtį neįprastų pojūčių, yra kur kas įdomesnė. Pastarąjį dešimtmetį turistai tiesiog plūsta čia – daugiau nei 10 000 kasmet. „Žmonės turi skirtingų priežasčių, kad čia atvyktų – vieni nori pamatyti, kaip atrodo pasaulio pabaiga, kiti nori pajausti istoriją. Dar kitiems tai yra sugrįžimas į vaikystę, nes čia išsaugota sovietinė atmosfera. Tačiau man labiau svarbu ne tai, dėl ko jie čia atvyko, o kokį poveikį tai jiems turi“, – pasakoja Aleksandras Sirota, buvęs miesto vaiduoklio Pripetės gyventojas. Šis žmogus organizuoja turistines keliones į Pripetę jau keletą metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau nuo praėjusiųjų metų birželio, radioaktyvusis turizmas buvo suspenduotas. Teismo vykdyti patikrinimai nustatė, kad šios kelionės pažeidžia įstatymą, o taip pat gaunamas netinkamas pelnas. Kiekvienas turistas už kelionę į vaiduokliškąją zoną sumoka apie 100 JAV dolerių, o tai reiškia, kad kelionių organizatoriai kasmet užsidirba apie milijoną dolerių.

„Mes įpareigojame ministeriją informuoti vyriausybę dėl kiekvieno dolerio, uždirbto iš šių kelionių. Mes žinome, kad buvo uždirbta daug pinigų – tačiau nenutuokiame, kieno kišenėse jie atsiduria. Kodėl nepanaudojus pinigų biudžetui, kad išspręstume Černobylio zonos problemas?“ – klausia teismo atstovas.

Taip pat skaitykite:

Seimas tylos minute pagerbė Černobylio avarijos aukų atminimą

Lietuvis, regėjęs Černobylio sprogimą: darbininkai buvo vadinami didvyriais, o paskui pamiršti

Ukraina nori „atgaivinti“ Černobylio apylinkes

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų