REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo. A. Gerber vadovaujamas centras egzistuoja nuo 1992 metų, tačiau jam tik dabar pavyko pasiekti, kad į mokyklinius istorijos vadovėlius būtų įtrauktos vos kelios eilutės apie holokaustą. Nors kai kurie mokytojai apie tai kalba ir savo iniciatyva, vis dėlto realybėje per 20 metų nieko nepasikeitė: Stalino epochos metu apie tai buvo uždrausta kalbėti, šiandien vyksta tas pats.

REKLAMA

Istorikas Nikita Petrovas, vienas iš centro „Memorial“ įkūrėjų, primena, kad sovietinis režimas kaip nacizmo aukas pristatinėjo tik taikius SSRS piliečius, o apie žydus minima nebuvo. Pasak jo, Rusijoje Trečiojo reicho nusikaltimai, kaip beje ir Stalino nusikaltimai, taip iki galo ir nebuvo paviešinti, nors didžiausios žydų kapavietės randasi buvusios Sovietų Sąjungos valstybių teritorijose. „Iš 6 milijonų žydų, nužudytų karo metais, 3 milijonai buvo nužudyti sovietų teritorijoje. Juos šaudydavo ir sumėtydavo į masines kapavietes visiems matant, kai Vakarų Europoje juos deportuodavo, kad nužudytų niekam nematant. Čia antisemitizmas buvo paplitęs ir palaikomas vietinių žmonių“, – pasakoja A. Gerber.

REKLAMA
REKLAMA

Rimta pagunda sugrįžti prie sovietinės istorijos versijos: pavyzdžiui, Rostove miesto valdžia pašalino memorialinę lentelę iš vietos, kurioje 1942 metais buvo sušaudyti beveik visi miesto žydai, daugiau nei 20 tūkstančių žmonių. Nepaisant to, A. Gerber yra įsitikinusi, kad V. Putino Rusijoje antisemitizmo oficialiame diskurse nėra. Pavyzdžiui, jos centras gauna oficialias valstybines dotacijas. Tačiau eiliniai žmonės, pasak jos, mažai žino apie holokaustą.

Linkusi reabilituoti Staliną Rusija demonstruoja pakankamai lankstų požiūrį į istorijos dėstymą mokykloje. Mokytojai gali rinktis iš 49 vadovėlių, rekomenduojamų Švietimo ministerijos. Galima naudotis ir savarankiškai parinkta medžiaga. Tačiau labiausiai paplitęs – Aleksandro Danilovo, Liudmilos Kosulinos ir Maksimo Brandto vadovėlis, kuriame holokaustui skiriamos vos dvi pastraipos. Situaciją komplikuoja ir tai, kad mokyklose iki šiol daugiausia dirba sovietinio laikotarpio mokytojai kurie pasirenka kalbėti apie tai, kas buvo kalbama anksčiau. Sovietiniais laikais egzistavo savotiškas valstybinis antisemitizmas, tačiau apie jį nekalbėdavo. Terminas „holokaustas“ yra mažai žinomas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų