skrandžio

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivysto perkopus 55 metų amžių. Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Skrandžio vėžys pirmą kartą buvo aprašytas dar 3000 metų prieš mūsų erą Egipte. Jau tuomet buvo žinoma, kad ši liga lemia lėtą ir sunkią mirtį. Iki šių dienų skrandžio vėžys yra viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų pasaulyje. Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologe, endoskopuotoja Agne Dikčiūte.

Kenčiate nuo rėmens ar refliukso, kuris sukelia nemalonius pojūčius? Sužinokite kelis būdus, blogina situaciją ir nedelsiant šiuos įpročius pakeiskite, kad dar labiau nepakenktumėte sau. Jei kada nors po valgio jautėte deginimo pojūtį, galite būti vienas iš milijonų, kenčiančių nuo rėmens ar rūgšties refliukso.

Skrandžio vėžys nėra labai dažna vėžio forma – būtent todėl šios ligos simptomus žino ne visi. Yra vienas skrandžio vėžio požymis, į kurį ekspertai ragina būtinai atkreipti dėmesį. Didžiojoje Britanijoje skrandžio vėžiu kasmet suserga maždaug 6600 žmonių – tai viena rečiausių vėžio formų šalyje. Būtent todėl, kad liga serga nedaug žmonių, jos simptomai dažnai lieka nepastebėti, rašoma mirror.co.

Žmonės iki 20-ųjų savo gyvenimo metų dažniausiai gali valgyti visus maisto produktus, puikiai juos virškinti ir gerai jaustis. Bėgant metams susiduriama su atsirandančiomis sveikatos problemomis. Jos dažnai prasideda įkopus į trečią ar ketvirtą dešimtį. Įprasta atsiradusius negalavimus sieti su amžiumi. Iš pradžių jie nebūna itin akivaizdūs – tai vienokių ar kitokių vitaminų, mineralų trūkumas, lengvi skrandžio veiklos sutrikimai, dažnesnis nuovargio jausmas ir pan.

Kai vaikas staiga nebenori valgyti, pradeda skųstis pilvo skausmais, tampa vangus ir irzlus, o galiausiai ima karščiuoti, vemti, viduriuoti – tėvai supranta, kad greičiausiai į duris pasibeldė nepageidaujamas svečias – rotavirusas, liaudiškai vadinamas skrandžio gripu. Medikai pastebi, kad pastaruoju metu susirgimų šia žarnyno infekcija dėl skiepų itin mažėja, tačiau vaikams sugrįžus į mokyklas bei darželius, sąlygos plisti rotavirusui yra labai palankios.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 143 rotovirusinio enterito atvejai ir tai beveik septynis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (944 atvejai). Rotovirusinės infekcijos neretai liaudyje vadinamos skrandžio gripu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 16 proc. mažiau susirgimų rotavirusine infekcija palyginus su užpernai (atitinkamai 2912 ir 3474 atvejai). Tuo metu specialistai perspėja laikytis visų apsaugos priemonių ir ypač didelį dėmesį skirti rankų plovimui, patalpų vėdinimui.

Ūminės žarnyno infekcijos iki šiol yra vienos nemaloniausių. Mat vos suserga vaikai, netrukus šios infekcijos pakerta ir jų tėvus. Kokiais simptomais dažniausiai pasireiškia ūminės žarnyno infekcijos, ar galima jas gydyti natūraliais būdais ir kokių priemonių imtis, siekiant užkirsti joms kelią? Šiandien apie tai ir dar daugiau naujienų portalo tv3.lt studijoje kalbamės kartu su NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičiene.