šildymas

Artėjant žiemai, kyla ir pagrindinis klausimas: kiek šiemet teks mokėti už šildymą. Nors daug kas priklausys nuo oro temperatūros, analitikai ragina gyventojus pasiruošti galimam kainų šuoliui. Tiesa, egzistuoja ir dar vienas scenarijus – jei žiema bus tokia šilta kaip užpernai, yra galimybių, kad šildymo kainos netgi bus mažesnės, nei dabar prognozuojama.

Vilniaus rajono savivaldybė 2026–2027 metų šildymo sezonu nutarė skirti apie 1,5 mln. eurų gyventojų būstams šildyti naudojamos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos daliai subsidijuoti. Už sprendimą šios savaitės posėdyje pasisakė 24 tarybos nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 3 susilaikė.

Prasidėjus šildymo sezonui, vis daugiau gyventojų kreipiasi dėl kompensacijų už būsto šildymą. Šiemet prašymų jau sulaukta daugiau nei pernai, tad savivaldybių atstovai įspėja, kad darbuotojai ne visada spėja išnagrinėti visus prašymus. Trečiadienį Seimo komitete aptariant pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui paaiškėjo, kad rugsėjį gyventojai pateikė apie 58 tūkst. prašymų skirti šildymo kompensacijas. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 49 tūkst.

Lietuvoje dyzelino kaina trumpam gali šoktelėti net iki 3 eurų už litrą, tačiau dar didesnę grėsmę gyventojų piniginėms kelia brangstančios dujos. Prognozuojama, kad šaltą žiemą jų kaina gali pasiekti 100 eurų už megavatvalandę, o kartu brangtų ir elektra bei šildymas. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Artėjant kūrenimo sezonui ugniagesiai primena, kad saugumas namuose prasideda nuo tvarkingo kamino ir prižiūrėtos šildymo sistemos. Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gyventojams pateikė svarbiausius patarimus, kurie gali padėti išvengti gaisrų, sprogimų ir skaudžių nelaimių. Gyventojai raginami nelaukti ir iš anksto pasirūpinti krosnių, židinių bei dūmtraukių būkle. Primena, kaip pasiruošti kūrenimo sezonui ir ką daryti jo metu „Kūrenimo sezonas jau čia pat.

Prasidėjus rekordiškai brangiam šildymo sezonui, žmonės masiškai plūsta į savivaldybes kompensacijų. Kai kuriuose jų prašytojų – trečdaliu daugiau nei prieš metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau prognozuoja, kad kompensacijoms prireiks beveik 100 mln. eurų, t.y. 40 proc. daugiau pinigų nei praėjusį šaltąjį sezoną. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prasidėjus naujajam šildymo sezonui ir įsivyraujant rudeniškiems orams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad pasitikrinti, ar žmogui priklauso būsto šildymo kompensacija, galima specialiai tam skirtoje skaičiuoklėje, o dėl jos kreiptis – viso šildymo sezono metu. Svarbu ir tai, kad kompensacija gali būti skiriama ne tik gyventojams, kurių būstai šildomi centralizuotai, bet ir tiems, kurie šildosi elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.

Kaune prasideda 2026–2027 m. šildymo sezonas pastatuose be modernizuotų šilumos punktų, praneša miesto savivaldybės administracija.  „Dėl atvėsusių orų ir artimiausių dienų sinoptikų prognozių Kaune antradienį, spalio 13 dieną, pradedamas šildymo sezonas. Artimiausiu metu šiluma pasieks miesto mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir daugiabučius, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti“, – teigiama savivaldybės pranešime spaudai.

Pirmadienį šildymas įjungiamas ir visuose Klaipėdos, Alytaus, Utenos ir Mažeikių miestų pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais. Klaipėdos savivaldybė pirmadienį pranešė įjungianti šildymą ugdymo, sveikatos įstaigoms ir kitiems šilumos vartotojams. Šildymas pirmadienį taip pat įjungiamas Alytaus miesto pastatuose, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti, nurodoma mero Nerijaus Cesiulio potvarkyje.

Nuo spalio 12 d. Vilniaus rajono savivaldybėje pradedamas 2026–2027 m. šildymo sezonas. Nuo šiandien šildymas įjungiamas švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose namuose ir kituose pastatuose, kuriuose šiluma tiekiama centralizuotai. „Rudeniški orai vėsta, o ir gyventojai teiraujasi, kada bus įjungtas šildymas. Svarbu, kad tiek gyventojai, tiek vaikai ir darbuotojai ugdymo ir kitose įstaigose jaustųsi komfortiškai.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, dauguma didžiųjų šalies savivaldybių sulaukia daugiau gyventojų prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kauno rajone prašymų skaičius išaugo apie 35 proc., Kėdainių rajone – 29 proc., Panevėžyje – beveik 19 proc., Klaipėdoje – 14 proc., o Marijampolėje – beveik 12 proc.

Visuose Vilniaus miesto ir rajono, Panevėžio bei kai kurių mažesnių miestų pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais pirmadienį įjungiamas šildymas. Tokių pastatų sostinėje yra 464 – apie kelis procentus visų šildomų pastatų, jų gyventojai sudaro mažiau nei 1 proc. miesto gyventojų, BNS informavo savivaldybė.

Šiuolaikinis namas – tai ne tik keturios sienos ir stogas, bet ir sudėtinga inžinerinė sistema, kurios širdis šaltuoju metų laiku yra šildymas. Tačiau kaskart spustelėjus stipresniam šaltukui, pasikartoja tas pats scenarijus: dešimtys naujakurių susiduria su užšalusiomis sistemomis, nešildančiais siurbliais ir skubiai ieško meistrų pagalbos.

Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantis lietuvis pats reguliuoja namų šildymą ir sako taip sutaupantis. Susisiekęs su naujienų portalu tv3.lt, jis paklausė, kodėl taip negalėtų šildytis ir Lietuvos daugiabučių gyventojai. Skaitytojas Valentinas (vardas pakeistas, tikroji tapatybė redakcijai žinoma) gyvena maždaug 100 kv. m name. Jis pastatytas prieš 6 metus, yra apšiltintas ir ribojasi su kaimynų būstais. Namą Valentinas šildo dujomis, pats nustato ir karšto vandens temperatūrą.

Pirmadienį šildymas bus įjungtas visuose Vilniaus miesto ir rajono bei Panevėžio miesto pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais, penktadienį informavo savivaldybės. Tokių pastatų sostinėje yra 464 – apie kelis procentus visų šildomų pastatų, o šildymo dar laukiantys gyventojai sudaro mažiau nei 1 proc. miesto gyventojų, BNS informavo savivaldybė.

Nuo pirmadienio, spalio 12 d., Vilniuje šildymas bus įjungtas ir tuose pastatuose, kuriuose įrengti neautomatizuoti šilumos punktai, Eltai pranešė sostinės savivaldybė. Savivaldybės duomenimis, tokių pastatų Vilniuje yra 464 – jie sudaro vos kelis procentus visų šildomų miesto pastatų. Naujausia žinia dėl šildymo sostinėje Šildymo įjungimo dar laukia mažiau nei 1 proc. sostinės gyventojų.

Šildymo sezonas tik prasideda, tačiau gyventojams jau prognozuojamos didesnės išlaidos. Vis dėlto brangesnė šiluma dar nereiškia, kad tiek pat išaugs ir galutinė sąskaita – prognozę gali pakeisti vienas dalykas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas apskaičiavo, kiek 2026–2027 metų šildymo sezonas gali kainuoti 60 kv. metrų buto gyventojams. Jis palygino naujos statybos, renovuoto ir seno nesandaraus namo sąskaitas.

Šiemet gauta 15,8 tūkst. miesto gyventojų prašymų dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. „Nuo 2026 m. rugsėjo 1 iki lapkričio 4 dienos Vilniaus miesto savivaldybei pateikti 15,8 tūkst. gyventojų prašymai dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybė. Pridedama, jog lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, prašymų kiekis šiemet yra mažesnis – jų yra 9 proc.

Pabrangus degalams, po ilgų svarstymų Vyriausybė apsisprendė atpiginti traukinių ir autobusų bilietus – traukiniai už pusę kainos veš nuo penktadienio. Tačiau pigesnių tarpmiestinių autobusų bilietų dar teks palaukti iki kito mėnesio. O štai sumažinti degalų mokesčių vairuotojams bent 10 centų už litrą Vyriausybė neplanuoja, aiškindama, kad biudžetui būtų pernelyg brangu.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad šio šildymo sezono kainas daugiausia lems kuro kainos ir oro sąlygos, todėl vilniečiams belieka tikėtis šiltos žiemos. Anot jo, savivaldybė sieks kuo labiau sumažinti išaugusių kainų poveikį gyventojams. „Šildymo kainų dinamika labai priklausys nuo kuro kainų. Šiandien mes turime spalio mėnesio kainas ir esame mažiausi pagal kainą visoje Lietuvoje. O kaip ta dinamika keisis, matysime eigoje.

Lietuva paskutiniam šių metų ketvirčiui jau yra užsitikrinusi pusę reikalingo biokuro kiekio – tai 4 proc. punktais daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija. „Matome pirmuosius ženklus, kad priemonės, kurių ėmėmės rugpjūtį, veikia. Šiuo metu jau užtikrinta pusė ketvirtąjį ketvirtį Lietuvai reikalingo biokuro.

Prasidėjus šildymo sezonui, dažnai kyla diskusijos ne tik dėl šildymo kainų ar oro taršos, bet ir to, kaip ją veikia gyventojų pasirinktas šildymo būdas. Aplinkos ministerija (AM) nurodo, kad malkomis ir kitu kietuoju kuru Lietuvoje vis dar kūrenasi nemažai namų ūkių, o specialistai atkreipia dėmesį į neraminančius taršos rodiklius.

Seimas nesvarstys konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymo šildymui taikyti lengvatinį 12 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Seimas antradienį po pateikimo nepritarė tai numatančiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai. Už jos svarstymą balsavo 27 Seimo nariai, prieš buvo 13, o susilaikė 25. Pakeitimai grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Kylančios degalų kainos gali branginti ne tik keliones, bet ir maistą, prekes bei paslaugas. Ekspertai perspėja, kad žiemą situacija gali stipriai pablogėti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nors rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia lepina gražiais, šiltesniais orais, nespėsime nė pastebėti, kaip ateis metas pradėti šildymo sezoną. Ugniagesiai primena, kad būtent dabar yra metas pasirūpinti krosnių, židinių ir dūmtraukių būkle – tinkama priežiūra gali padėti išvengti gaisrų ir kitų nelaimių šaltuoju metų laiku.

Artėjant šaltajam metų laikui, individualių namų ir sodybų savininkams vėl iškyla tas pats klausimas – kaip šildyti namus be nuolatinio vargo? Nors kietojo kuro katilai daugeliui vis dar kelia tam tikrų sentimentų, kasdienis malkų nešiojimas, pjuvenų dulkės ir ankstyvi rytai katilinėje pamažu tampa praeitimi. Kaimo vietovėse vis labiau populiarėja alternatyva, leidžianti pamiršti sunkius fizinius darbus.

Ekonomistų bei energetikos ekspertų vertinimu, nors kuro brangimas bei pasibaigusi PVM lengvata neišvengiamai kels paslaugų kainas, galutines sąskaitas labiausiai lems pastatų energinis efektyvumas, šilumos punktų išmanumas bei kasdieniai gyventojų įpročiai.  Vertindama ateinantį šildymo sezoną, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į tarptautinę situaciją bei praėjusios žiemos išbalansuotą rinką.

Prasidedant naujam šildymo sezonui, laukiama rekordinio gyventojų prašymų skaičiaus šildymo kompensacijoms gauti. Tuo pat metu valdžios planuojamas 200 mln. eurų šeimos paketas kelia klausimų dėl valstybės biudžeto deficito ir galimybių finansuoti visus pažadus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ramina gyventojus: pinigų kompensacijoms tikrai užteks, o investicijos į žmones ir šeimas išlieka pagrindiniu valstybės prioritetu.

Nors už lango vasariški orai, daugiau nei pusėje Vilniaus švietimo įstaigų jau įjungtas šildymas. Į ugdymo įstaigas vaikus lydintys tėvai pastebėjo, kad minėtų įstaigų radiatoriai jau įkaitę, nors dieną Vilniuje oro temperatūra siekia 17–18 laipsnių.  „Švietimo įstaigos Vilniuje nuo rugsėjo 22 d. gali pagal poreikį priimti sprendimą įjungti šildymą. Leisti pradėti šildymą įstaigose nuspręsta įvertinus temperatūras nakties metu, kai oras reikšmingai atvėsta.

Lietuvoje infliacija jau perkopė 6 procentus, tačiau tai gali būti dar ne pabaiga. Brangstant degalams, dujoms ir elektrai, kainos kyla vis sparčiau. Ekonomistas įspėja – artimiausiais mėnesiais infliacija gali tapti net dviženklė. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti plačiau atverti pinigines. Ekonomistas prognozuoja, kad pirmoje žiemos pusėje šilumos kaina gali būti maždaug trečdaliu didesnė nei pernai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Šildymo sezonas oficialiai prasidėjo. Prieš jo pradžią ekspertai skaičiavo, kad skirtingose savivaldybėse šildymas gali brangti nuo 11 iki net 45 proc. Ar tai tiesa? Ko galime tikėtis šį šildymo sezoną, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Valdu Lukoševičiumi. Šiandien prasidėjo šildymo sezonas. Ar galime tikėtis, kad šildymas šiemet bus brangesnis?  Sąskaitų dydį lems ne tik šiluminės energijos kaina, bet ir klimatinis faktorius.

Ketvirtadienį prasidėjo, kaip prognozuojama, rekordiškai brangus šildymo sezonas. Tiesa, didžiulės dalies gyventojų radiatoriai dar šalti. Nors šilumininkai šildymui pasiruošę, namų administratoriai žada šildymą įjungti per kelias dienas. O net ir pajungus, radiatoriai pradės šilti tik tuomet, kai atvės iki 10 laipsnių – veikiausiai tik naktimis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Daugumos radiatoriai dar šaltutėliai Vilnietė Gima grįždama iš parduotuvės prisėdo ant suoliuko.

Šiemet įsigaliojus naujam reguliavimui Lietuvoje spalio 1-ąją oficialiai pradedamas šildymo sezonas. Apie tai, kad šis šildymo sezonas gali būti stipriai brangesnis nei pernai kalbama jau nuo vasaros. Bet kaip bus iš tiesų – kiek per pinigines lietuviams kirs šildymo kainos? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pirmą kartą visoje Lietuvoje tą pačią dieną prasidėjus šildymo sezonui, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad mažesnių šildymo sąskaitų gali sulaukti renovuotų daugiabučių savivaldybių gyventojai bei tie, kurių namuose mažesnę įtaką šilumos gamybai turi biokuras.  „Šildymo sąskaitos dydį labiausiai lemia du komponentai – kaina ir suvartojimas.

Šiemet įsigaliojus naujam reguliavimui Lietuvoje spalio 1-ąją oficialiai pradedamas šildymo sezonas. Iki šiol įprastai savivaldybės paskelbdavo jo pradžią, tačiau Seimui birželį priėmus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus sezonas pradedamas spalio 1-ąją ir baigiamas balandžio 30 dieną. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius yra sakęs, kad nauja tvarka nereiškia, kad centralizuotas šildymas visur bus įjungiamas nuo spalio 1 dienos.

Ketvirtadienį Lietuvoje oficialiai pradedamas šildymo sezonas, skelbia Energetikos ministerija. Anot jos, iki spalio 1 dienos šilumos tiekėjai turi būti pasiruošę pradėti tiekti šilumą, jei orai staiga atvėstų.  Nauja tvarka leis šilumą pradėti tiekti tada, kai jos prireiks, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.

Spalio 1 d. Lietuvoje oficialiai prasideda šildymo sezonas. Iki šios dienos šilumos tiekėjai turi būti pasiruošę pradėti tiekti šilumą, jei orai staiga atvėstų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) praneša, kad nauja tvarka leis šilumą pradėti tiekti tada, kai jos reikia, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.  Kada bus įjungtas šildymas?  Kada konkrečiai šildymas bus pradėtas, priklauso nuo daugiabučio šilumos punkto ir oro sąlygų.

Vis labiau žvarbstant orams, mintys natūraliai krypsta į artėjantį šildymo sezoną. Šis laikotarpis neišvengiamai susijęs ir su didėjančiomis išlaidomis šildymui bei elektros energijai, o praėjusio sezono duomenys rodo, kad šalčiausiais mėnesiais namų ūkių sąskaitos gali išaugti daugiau nei dvigubai, rašoma pranešime spaudai.

Konservatoriui Arvydui Anušauskui siūlant grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui Seimo Teisės departamentas pareiškė, kad pataisos prieštarautų ES nuostatoms, kad valstybės narės gali turėti tik du lengvatinius PVM tarifus. Kaip teigiama Seimo teisininkų pateiktoje išvadoje, siūlomi pokyčiai neatitinka 2006 metų lapkričio Europos Tarybos direktyvos dėl PVM sistemos. „Ši direktyva nustato, kad valstybės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus.

Šį spalį šilumos kaina Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke bus 7,24 cento už kilovatvalandę (be PVM) – mažesnė nei praėjusių metų spalį, kai ji siekė 7,25 cento. Taip pat 2 proc. mažėja ir karšto vandens kaina, antradienį pranešė įmonė „Kauno energija“. Pasak įmonės, žemesnes kainas lėmė efektyvesnė bendrovės veikla, atnaujinta šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūra bei augantis šilumos vartotojų skaičius,  kurių dabar yra daugiau negu 126 tūkstančiai.

Artėjantį šildymo sezoną didieji miestai pradės padidėjusiomis šildymo kainomis. Pabrangus kurui, šilumininkai kainas kelia nuo dešimtadalio iki 50 proc. dešimtadalį šio padidėjimo lemia Seimo padidintas pridėtinės vertės mokestis. Šilumininkai perspėja, kad vidutinė sovietinio buto sezono šilumos sąskaita gali siekti apie 160 eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vilniuje šiluma šiemet brangsta ketvirtadaliu. Apie pusę šio brangimo sudaro nuo 9 iki 21 proc.

Artėjant šildymo sezonui ir ekspertams įspėjant apie aukštesnes šilumos kainas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad rugsėjį prašymus kompensacijoms jau pateikė beveik 9 proc. daugiau gyventojų nei pernai tuo pat metu – gauta 52 tūkst. prašymų. „Šių metų rugsėjo 1–27 dienomis matome, kad pateikta apie 52 tūkst.

Šiemet įsigaliojus naujam reguliavimui ir spalio 1-ąją oficialiai skelbiant šildymo sezono pradžią, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius sako, kad šiluma tuomet bus pradėta tiekti tik tuose pastatuose, kuriuose veikia automatizuoti punktai. Anot jo, nauja tvarka nereiškia, kad centralizuotas šildymas visur bus įjungiamas nuo spalio 1–osios: „Tai nereiškia dar, kad bus šildoma.

Aiškesnė biokuro kainų kryptis šiam šildymo sezonui paaiškės tik lapkričio pabaigoje, kai bus žinomi žaliavos aukcionų rezultatai, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas. „Kol nėra suprekiauta žaliava, tol tikėtis, kad mes turėsime objektyvią biokuro kainą arba iš karto žinosime, kokia bus biokuro kaina, yra naivu“, – Seimo Ekonomikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje šią savaitę sakė M. Taparauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prognozuoja, kad šį šildymo sezoną, augant šildymo kainoms, daugės gyventojų, besikreipiančių dėl šildymo kompensacijų. Ministrė ragina gyventojus nebijoti teikti prašymų, o savivaldybes – pasiruošti didesniam jų srautui.

Nuo rugsėjo gyventojai gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. Šiemet savo galimybes gauti paramą verta pasitikrinti ir tiems, kuriems anksčiau ji nepriklausė – padidinta leidžiama finansinė „pagalvė“ ir individualiems namams taikomas būsto ploto normatyvas. Kompensaciją gali gauti ne tik nuosavame būste gyvenantys, bet ir būstą nuomojantys ar skolų už šildymą turintys žmonės. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė atskleidžia, kad praėjusį sezoną 18 proc.

Jau po savaitės Lietuvoje prasidės šildymo sezonas. Ir prasidės, net jei orai bus vasariškai šilti, tad daug gyventojų tokia nauja tvarka piktinasi. Energetikai perspėja, kad šiluma kainuos apie ketvirtadaliu brangiau negu prieš metus, o sąskaitas dar labiau didins PVM. Tad nuo didžiulių sąskaitų išgelbėtų tik šilta žiema.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Jau po savaitės Lietuvoje prasidės šildymo sezonas, o girdėdami prognozes, kad šiemet šiluma kainuos apie 40 proc.

Reaguojant į nerimą keliančias šildymo sezono kainų prognozes, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas (EDPK) kartu su Energetikos ministerija, Valstybine miškų urėdija (VMU), Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) bei „Baltpool“ atstovais suderino neatidėliotinų priemonių planą biokuro pasiūlai didinti ir kainoms stabilizuoti, rašoma Seimo EDPK pranešime.