šildymas

Artėjant naujam šildymo sezonui pagrindinio šiluminių elektrinių kuro – biokuro kainos laikosi aukštos, tiekėjai kol kas vengia aktyviau pirkti šią pagrindinę šilumos gamybos žaliavą, teigia rinkos dalyviai.  Šilumos tiekėjai prognozuoja, kad centralizuotas šildymas brangs bent 15 proc., net jei artėjanti žiema bus šiltesnė nei praėjusi.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vyriškis Jonas (vardas pakeistas), kuris tikino, kad jį apgavo brolis Petras. Jonas pasakojo, kad Petras apgaulės būdu atėmė iš jo priklausiusį turtą, o dabar vyrui tenka kentėti gyvenant 35 metus be elektros. Kuo baigsis brolių susitikimas – žiūrėkite laidoje „TV Pagalba“. Gelbėtojas Linas Jakštas nuvyko pas išsigandusį vyriškį Joną. Šis pasakojo, kaip apgaulės būdu vienas iš jo brolių, Petras, pasisavino jam priklausiusį tėvų palikimą.

Artėjantis šildymo sezonas gali būti brangesnis – prognozuojama, kad šildymo kainos gali išaugti iki 30 proc., o šaltos žiemos atveju išlaidos gali būti dar didesnės. Dujų ir biokuro rinkose jaučiamas disbalansas, o vangus dujų saugyklų pildymas kelia papildomų iššūkių. Ar Lietuva pasiruošusi artėjančiam sezonui, kokių kainų galime tikėtis ir kokie sprendimai padėtų gyventojams suvaldyti augančias šildymo išlaidas.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 18  d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Tarp svarbiausių penktadienio įvykių – žinia, kad Vyriausybė neplanuoja grąžinti lengvatos šildymui, taip pat savivaldybių diskusijos apie priedangų finansavimą bei į Lietuvos zoologijos sodą atvežti du kapibarų patinėliai.

Nors geopolitinis neapibrėžtumas ir kylančios kainos toliau išbando šalies ekonomiką, stipri darbo rinka ir augantys atlyginimai palaiko gyventojų perkamąją galią. Tačiau ateinantis ruduo atneš naujų iššūkių: prognozuojama didesnė infliacija, tolesnis kuro brangimas bei gerokai brangesnis šildymo sezonas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.

Vilniaus miesto mero Valdas Benkunskas sunerimo dėl prognozuojamų šildymo kainų. Siekiant gyventojus apsaugoti nuo rimtų finansinių iššūkių meras siūlo ir taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. „Kad žiema neužkluptų netikėtai – kviečiu grąžinti PVM lengvatą šiam šildymo sezonui“, – komentarą pradėjo meras.

Dėl nesibaigiančio karo Irane Europai ir Lietuvai artėja brangi žiema. Toliau brangsta nafta, degalai, dujos, biokuras ir elektra. Energetikos ministerija jau ragina gyventojus taupyti elektrą ir šilumą. Tuo metu energetikos ministras jau svarsto mažinti akcizus dyzelinui, kai jo kaina apie savaitę išsilaikys aukščiau 2,20 euro už litrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė senjorė Zita – miesto Socialinių paslaugų skyriuje.

Dujos per metus pabrango daugiau nei dvigubai, tačiau tai nereiškia, kad tiek pat išaugs ir jūsų sąskaita. Vis dėlto daugiau mokėti gali tekti net tiems, kurie dujų namuose visai nenaudoja. Tad kiek gali brangti šildymas ir kokiu atveju dujos pakelia elektros kainą? Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas artėjančiam šildymo sezonui turi neraminančią prognozę. „Manau, kad realu tikėtis dviženklio šildymo kainų augimo, kuris sieks apie 20 proc.

Ugniagesiai sako, kad artėjantis šildymo laikotarpis gelbėtojams yra vienas sudėtingesnių. O taip nutinka ir dėl to, kad ne visi individualių namų gyventojai žino, kaip tinkamai pasiruošti šildymo sezonui.  Pasak ugniagesių, prieš pradedant kūrenti, būtina išvalyti kaminą, patikrinti krosnies būklę ir įsitikinti, kad šildymo įranga yra tvarkinga. Be to, būtina įsidėmėti, kad ne viską galima kūrenti.

Per šalčius dingusi elektra gali sustabdyti ne tik šilumos siurblį – jos reikia ir namuose įrengtiems šiuolaikiškiems katilams. Ir nors elektrinis generatorius gali atrodyti kaip paprastas atsarginis planas elektros tiekimui atkurti, specialistai įspėja – tokį įrenginį reikia naudoti ne bet kaip.  Specialistai paaiškino, kaip saugiai pasiruošti šildymo sezonui, kada elektrinis generatorius iš tiesų gali padėti ir kokios taupymo klaidos galiausiai kainuoja dar brangiau.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti ruoštis didesnėms sąskaitoms – prognozuojama, kad šildymas gali brangti. Apie tai laidoje kalbėjo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Centralizuotas šildymas Lietuvoje šį mėnesį vidutiniškai jau 40 proc. brangesnis nei prieš metus. Šilumininkai perspėja ruoštis kone trečdaliu brangesniam ir visam šildymo sezonui. Visgi Energetikos tarybos vadovas pripažįsta, kad šildymas brangs, tačiau brangimo tikisi perpus mažesnio.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šį mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje jau siekia beveik 10 ct už kilovatvalandę (9,8 ct). Ji net 40 proc.

Artėjant šildymo sezonui ir prognozuojant galimą šilumos kainų augimą, energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad Vyriausybė jau pavedė institucijoms parengti priemones, kurios daugiausia bus orientuotos į biokuro pasiūlos didinimą. Visgi, anot jo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui grąžinti kol kas nesvarstoma.

Nors radiatoriai dar šalti, energijos rinkoje jau matyti pirmieji gyventojams nepalankūs ženklai. Ekonomisto skaičiavimai rodo, kas šį sezoną gali kilstelėti šildymo kainas. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė skaičiavimus, kaip šilumos kainą Lietuvoje veikia dujų ir biokuro brangimas. Dujų atsargos – gerokai mažesnės „Europos dujų kaina šiandien pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio.

Atvėsus orams, lietuviai jau plūsta į savivaldybes prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui. Šilumininkai ir ekonomistai perspėja, kad, brangstant naftai, dujoms ir biokurui, už šildymą teks mokėti brangiau. Žmonės skundžiasi, kad pragyvenimas brangsta, tad ministrė Inga Ruginienė jau laukia didesnio kompensacijų prašytojų būrio nei prieš metus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Į Vilniaus savivaldybę jau plūsta miestiečiai prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui.

Gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą – kompensacija skiriama iškart visam šildymo sezonui, jei kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakoregavo šilumos kainų nustatymo metodikos ir susijusių teisės aktų pakeitimus – keičiasi skaičiavimuose taikomos kuro kainos apskaičiavimo tvarka. Šie pokyčiai leis šilumos kainų skaičiavimuose dažniau atsižvelgti į rinkos pokyčius ir suteiks daugiau aiškumo šilumos tiekėjams įsigyjant kurą. Pakeitimai įsigalios nuo lapkričio 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį. Anot LŠTA vadovo, vertinant galimas gyventojų išlaidas, kaip pavyzdys naudojamas maždaug 60 kv.

Baimindamiesi brangaus šildymo sezono, klaipėdiečiai stovi milžiniškose eilėse ir plūsta prašyti kompensacijų. O šildymas, anot šilumininkų ir ekonomistų, artėjantį sezoną gali būti ketvirtadaliu brangesnis nei praėjęs. Europos šalims sunkiai sekasi kaupti dujų atsargas žiemai, dujos brangsta, mat Hormūzo sąsiaurio blokada tebesitęsia. Dujų atsargas mažina ir nuo karščio kenčiantys Pietų Europos gyventojai, kurie masiškai oro koncicionieriams naudoja elektrą, gaminamą iš dujų.

Artėjantis šildymo sezonas gyventojams gali atnešti nemalonių staigmenų. Biokuro kainoms šoktelėjus, ekspertai įspėja apie brangstantį šildymą ir kritikuoja pernelyg didelę Lietuvos priklausomybę nuo malkų bei skiedrų. Apie tai, naujienų portalotv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo  „Orion securities“ investavimo vadovas ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Nors šildymo sezonas prasidės tik nuo spalio, šilumininkai jau dabar įspėja, kad sąskaitos artėjantį šildymo sezoną gali būti gerokai didesnės, dėl augančių biokuro ir gamtinių dujų kainų. Kokių veiksmų turėtume imtis ir koks laukia artėjantis šildymo sezonas? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Orion securities“ investavimo vadovu ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artėjant naujam šildymo sezonui, o gyventojams nerimaujant dėl galimo sąskaitų augimo, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė ketina orientuotis ne į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui grąžinimą, o į tikslines kompensacijas tiems namų ūkiams, kuriems pagalba reikalingiausia.

Nuo trečiadienio gyventojai, pakeitę senus šilumos gamybos įrenginius, galės pretenduoti į dar 15 mln. eurų paramą,  Kaip pranešė Energetikos ministerija, parama bus skirta gyventojams, įsirengusiems naujus, nenaudotus 5 klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius: žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras, jei šie įrenginiai skirti būsto šildymui.  Naujus šilumos gamybos įrenginius įsirengę gyventojai gali pretenduoti į 15 mln.

Seimas įtvirtino šildymo sezono pradžią ir pabaigą – jis truks kasmet nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu tiekėjai privalės būti pasiruošę tiekti šilumą, kad atšalus orams pastatuose būtų pakankamai šilta. Šaltuoju metų laiku bus laikomas laikotarpis, kurio trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra bus ne aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos, o viršijus šildymo sezono ribas bus priskiriamas jam.

Seimui ketinant apsispręsti, ar įstatymu įtvirtinti, kad kiekvienas šildymo sezonas prasidėtų spalį, o baigtųsi balandį, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigia – šiuo klausimu išties reikia daugiau lankstumo, tačiau abejoja, ar nauja tvarka turėtų didelės naudos. „Suprantu, kad tai yra papildomas klausimas, kad reikalingas vienas arba kitas (mero – ELTA) potvarkis įvedant šildymo sezoną, tačiau situacijas mes turime labai skirtingas.

Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje. Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad nėra svarstoma grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui. „Nesvarstome. Yra tikslinės priemonės, yra kompensacijos – jų ratas yra išplėstas, dabar yra šiek tiek lengviau jas gauti, tai tikrai tie žmonės, kuriems yra sunku, kurie nukenčia nuo to, gali tikrai lengviau prieiti prie kompensacijų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praneša suderinusi bendrovės „Miesto gijos“ 2021–2025 m. įgyvendintas investicijas, kurių vertė sudaro 32,9 mln. eurų.  Skelbiama, jog investicijos buvo skirtos Vilniaus šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti ir plėsti, naujiems vartotojams prijungti bei infrastruktūrai modernizupti. Didžiausią investicijų dalį – 17,46 mln. eurų –  sudarė šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija.

Prezidentūrai pareiškus, kad šoktelėjus kuro kainoms laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimas būtų racionalus, Lietuvos banko vadovas sako, jog tai nebūtų pati tiksliausia priemonė padedant labiausiai šių kainų poveikį jaučiantiems gyventojams.  „Kai kalba pasisuka apie PVM lengvatinį tarifą centralizuotam šildymui, tai yra visiems, įskaitant ir tuos, kurie uždirba aukštas ir labai aukštas pajamas, taip pat ir mažas, ir labai mažas pajamas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad šoktelėjus išteklių kainoms dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose yra „absoliučiai racionalu“ svarstyti laikinai įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Vyriausybė siūlys Seimui įtvirtinti konkrečią šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą – nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu tiekėjai privalėtų būti pasiruošę tiekti šilumą, kad atšalus orams pastatuose būtų pakankamai šilta. Dėl šildymo sezono pradžios pastatuose su nemodernizuotais šilumos punktais, taip pat švietimo įstaigose ar institucijose toliau spręstų savivaldybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per visą šildymo sezoną, rugsėjį–balandį, prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų iš viso užpildė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai buvo pateikta 414,4 tūkst. prašymų. Vis tik ministerijos teigimu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičiaus augimas buvo fiksuojamas nuo sausio iki pat balandžio.

Baigiantis šildymo sezonui praėjusią savaitę Lietuvoje biokuro kaina sumažėjo 3,1 proc. – iki 21,9 Eur/MWh. Tuo metu suskystintos naftos dujos atpigo 0,4 proc., dyzelinas – 0,1proc., o benzinas pabrango 2,9 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF balandžio 27 d. – gegužės 1 d. didėjo 0,66 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 45,5 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (balandžio 20–24 d.) buvo 45,2 Eur/MWh.

Šildymo sezonas Kauno miesto savivaldybėje bus baigiamas ateinantį pirmadienį.  „Informuojame, kad Kaune šildymo sezonas baigiamas gegužės 4 d.“ – Eltai ketvirtadienį nurodė savivaldybės atstovas Mindaugas Drąsutis.  Kaip praneša savivaldybė, sprendimas priimtas atsižvelgus į artimiausių dienų orų prognozes ir daugiau kaip tris paras numatomą didesnę nei 10 laipsnių vidutinę temperatūrą.

Nespėjusieji kreiptis kompensacijos už praėjusį šildymo sezoną, tai gali dar padaryti iki balandžio 30 d. ir gauti kompensaciją nuo šildymo sezono pradžios. Tai nesunkiai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o kompensacija skiriama visam šildymo sezonui.

Besibaigiant 2025-2026 metų šildymo sezonui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad lapkričio–kovo mėnesiais vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams buvo apie 12 proc. didesnė negu prieš metus. Tuo metu santykinis šilumos suvartojimas šildomo ploto vienetui augo vidutiniškai apie 21 proc., trečiadienį pranešė asociacija.

Kai kuriems didmiesčiams jau skelbiant šildymo sezono pabaigą, Vilnius apsispręsti ketina įsitvirtinus šiltesniems orams, o Kaunas sprendimą ketina priimti ketvirtadienį.  Panevėžys ir Klaipėda pranešė šildymo sezoną baigsiantys ketvirtadienį, iki penktadienio šilumos tiekimą, išskyrus švietimo ir socialines įstaigas, nutrauks ir Šiauliai.  „Stebime tiek faktines orų sąlygas, tiek orų prognozes ir sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priimsime nusistovėjus šiltesniems orams.

Panevėžio mieste ketvirtadienį baigiamas šildymo sezonas, pranešė savivaldybė. Sprendimas baigti 2025–2026 metų šildymo sezoną priimtas atsižvelgus į faktinę oro temperatūrą bei tolimesnes prognozes. Pasak savivaldybės, daugumos gyventojų pritarimu šildymą daugiabučiuose bus galima pratęsti.

Atsižvelgus į šylančius orus Klaipėda ketvirtadienį oficialiai baigs šildymo sezoną, antradienį pranešė savivaldybė. Šiemet šildymo sezono pabaiga skelbiama dviem savaitėmis vėliau nei pernai, kai jis baigtas balandžio 16-ąją, tačiau sulaukus prašymų vėl  atnaujintas gegužės 14-ąją. „Kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų.

Šildymo sezonas Šiaulių miesto savivaldybėje bus baigiamas šios savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį. Tiesa, šiluma ir toliau bus tiekiama Šiaulių miesto švietimo biudžetinėms įstaigoms, Šiaulių miesto savivaldybės globos namams, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams, Kompleksinių paslaugų namams ,,Alka“ ir Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui.  Pastarosioms įstaigoms šildymo sezonas bus užbaigtas atskiru sprendimu.

Panevėžio rajone trečiadienį skelbiama šildymo sezono pabaiga, pranešė vietos savivaldybė. Pasak jos, sprendimas baigti šildymo sezoną priimtas, atsižvelgus į šylančius orus ir faktinę lauko temperatūrą. Šildymas bus išjungiamas palaipsniui Švietimo ir gydymo įstaigose šildymas bus išjungiamas palaipsniui – per 2–3 dienas nuo sezono pabaigos. Įstaigos, turinčios autonomines šildymo sistemas, šildymą galės tęsti ilgiau, tačiau patirtos išlaidos privalės būti pagrįstos.

Nespėjusieji kreiptis kompensacijos už praėjusį šildymo sezoną, tai gali dar padaryti iki balandžio 30 d. ir gauti kompensaciją nuo šildymo sezono pradžios, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai nesunkiai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o kompensacija skiriama visam šildymo sezonui.

Energetikos bendrovė „Elenger“ šią savaitę pristatė į Klaipėdos uostą dalį kitam šildymo sezonui skirtų suskystintų gamtinių dujų. Jos įsigytos iš Norvegijos  grupės „Equinor“, pranešė įmonė. Pasak jos, dujos bus perkrautos į „Independence“ terminalą, iš kurio Lietuvos ir Latvijos dujotiekiais pasieks Inčukalno požeminę dujų saugyklą Latvijoje. „Atėjęs pavasaris ir šiltesni orai reiškia pasirengimą kitam šildymo sezonui.

Pasikeitus ilgalaikei orų prognozei, Vilniaus miesto savivaldybė planuoja šildymo sezoną šią savaitę dar tęsti. „Pagal ilgalaikę orų ir temperatūros prognozę, šią savaitę dar galimos šalnos, o 10 laipsnių paros vidurkio, tikėtina, nebus, tad šildymo sezono šią savaitę baigti neplanuojama“, – Eltai teigė savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.

Atšilus orams, Lietuvos didieji miestai ir savivaldybės planuoja balandžio 17–30 dienomis baigti šį šildymo sezoną, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak jos, preliminariai skelbiama, kad Kauno rajone šildymas oficialiai baigiamas šiandien – balandžio 17 d., Vilniuje – balandžio 20 d., Tauragėje – balandžio 23 d., Akmenėje – balandžio 30 d. Kiti miestai planuoja apsispęsti dėl šilumos sezono pabaigos antroje balandžio pusėje.

Net trečdaliu brangesnis nei pernykštis šildymo sezonas baigiasi. Tačiau ekonomistai jau perspėja ir ragina roges pradėti ruošti vasarą – kitą sezoną šildymas daliai šalies gyventojų turėtų kainuoti dar daugiau. Mat dėl užsitęsusio karo Irane rekordiškai išbrangusi nafta kaip reikiant pakėlė degalų kainą, dvigubai pabrango ir gamtinės dujos, tad energetinė krizė greitai nesibaigs.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Besibaigiant 2025-2026 metų šildymo sezonui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas sako, kad jis buvo nepalankus gyventojams dėl didelių šalčių ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, o vidutinė sąskaita buvo apie 30 proc. didesnė nei praėjusį sezoną. „Praeitą šildymo sezoną (2024–2025 metų – BNS) buvo temperatūra labai aukšta – plius dviejų laipsnių vidurkis penkių mėnesių – ir PVM buvo mažesnis 12 procentų. Skirtumas yra didžiulis.

Lietuvoje atšilus orams, Kauno rajone penktadienį baigiamas šildymo sezonas. „Į šalį plūstelėjus šilumos bangai, buvo nuspręsta Kauno rajone nuo balandžio 17 dienos baigti 2025 / 2026 m. šildymo sezoną“, – trečiadienį pranešė vietos savivaldybė. Oficialiai baigiamas 2025–2026 m. šildymo sezonas Ji taip pat primena, kad šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, jeigu yra techninės galimybės ir nepažeidžiamos higienos normos.