šildymas

Teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turi ne tik mažiausias, bet  ir vidutines pajamas gaunantys asmenys, kai už būsto šildymą patiriamos  didelės išlaidos – primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Net jei anksčiau kompensacija nepriklausė, šiemet gyventojams verta pasitikrinti iš naujo – pasikeitus pajamoms ar išaugus šildymo išlaidoms, gali atsirasti teisė į kompensaciją. Per šių metų rugsėjo – spalio mėnesius pateikta 4,7 tūkst.

Šildymas Lietuvoje toliau brangsta. Jau šį spalį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiluma pabrango 30 proc. Negana to, lapkritį ji brangs dar labiau. Orams vėstant, gyventojai nerimauja, kad sąskaitos bus rekordinės, o ministrė Inga Ruginienė svarsto, jog valstybės biudžete gali tekti ieškoti dar daugiau pinigų, nei prognozuota anksčiau. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Laura pernai lapkritį už šilumos energiją savo 45 kv. m ploto bute mokėjo beveik 50 eurų.

Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, intensyviau šildomi būstai, o rudenį tvarkant aplinką grėbiami nukritę lapai, genimos medžių šakos ir šalinamos kitos žaliosios atliekos. Netinkamas kūrenimas ir atliekų tvarkymas gali prisidėti prie aplinkos taršos, kuri neigiamai veikia ne tik gamtą, bet ir žmonių sveikatą. Šaltuoju metų laiku oro kokybė gali pablogėti dėl intensyvesnio kietojo kuro naudojimo, transporto išmetamųjų teršalų ir nepalankių meteorologinių sąlygų.

Praėjus daugiau nei trims savaitėms nuo šildymo sezono pradžios, aiškėja, kad absoliučioje daugumoje daugiabučių, kuriuos prižiūri „Mano BŪSTAS“, šiluma gyventojus pasiekė laiku ir be trikdžių. Nors kai kuriuose namuose pasitaikė sudėtingų techninių gedimų, dėl kurių šildymo teko palaukti ilgiau, visi jie jau pašalinti.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo rugsėjo pradžios sulaukė 20,7 tūkst. gyventojų prašymų dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų – 3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 25 d. savivaldybei pateikta 20,7 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų – 3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai skaičius siekė 21,3 tūkst.“ – Eltai nurodė sostinės savivaldybė.

Šilumos ir karšto vandens vartotojų laukia nauja tvarka – Seimas palaimino įstatymo pataisas, kurios keičia iki šiol įprastą paslaugų teikėjų ir gyventojų bendravimą. Kaip nuo šiol mus pasieks svarbiausia informacija, ką daryti tiems, kurie nenori nieko keisti, ir ar tai turės įtakos kainoms? Nuo 2027 m. gegužės 1 d. sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį gyventojams bus teikiamos elektroniniu būdu. Norintys gauti popierines sąskaitas galės jų paprašyti – už jas papildomai mokėti nereikės.

Energetikos ištekliai ir toliau kaitina rinkas: Europoje dujų kainoms pasiekus pastarųjų metų aukštumas, o biokurui pabrango net 60 proc., Lietuvos gyventojų laukia nelengvas šildymo sezonas. Sąskaitos už šildymą gali augti nuo 20 iki 40 proc., o augančios kuro ir elektros sąnaudos netrukus palies ir parduotuvių lentynas. Ekspertų teigimu, maisto prekių – pavyzdžiui, kepinių ar daržovių sektoriuose – kainos gali stiebtis 5–7 procentais.

ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Užsienio reikalų ministerija siekia oficialaus patvirtinimo dėl dviejų, kaip įtariama, Irane sulaikytų lietuvių. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda žada Lietuvos paramą Juodkalnijos stojimui į Europos Sąjungą, o Vyriausybė ieško sprendimų dėl vaiko priežiūros išmokų didinimo ir gynybos pirkimų centralizavimo.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybai nepratęsus bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ galimybės skolintis iš banko, rajone gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų išvežimas. Kaip praneša portalas lrt.lt, bendrovei grąžinus turimą kreditą ir neturint kito finansavimo šaltinio, gali pritrūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms padengti – kurui, elektros energijai bei darbuotojų atlyginimams. „Nuo lapkričio 15 dienos susidursime su problemomis. Ką daryti, nežinau.

Vis labiau vėstant orams ir prasidėjus šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai pastebi, kad išauga dėl netvarkingų krosnių, iš dūmtraukių neišvalytų suodžių, neatsargaus gyventojų elgesio su šildymo įrenginiais kylančių gaisrų skaičius. Praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje padaugėjo beveik penktadaliu, o juose žuvo 50 žmonių. Varėnos rajone dėl krosnių bei dūmtraukių gedimų, jų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų kilo 18 gaisrų.

Į Lietuvą atsirita nauja energetinių kainų šuolio banga, tačiau Lietuvos gyventojai pilno šio kilimo masto vis dar nejaučia. Gyventojų pinigines kol kas labiausiai tuština šoktelėjusios degalų kainos, tačiau šildymo, gamtinių dujų bei elektros kainų augimas visu pajėgumu pasijus tik atėjus žiemai. Jei žiemą kaip reikiant paspaus šaltukas – sąskaitos už energetinius išteklius gali šoktelėti į visų laikų aukštumas.

Artėjanti žiema lietuviams gali atnešti dar vieną kainų šuolį. Prognozuojama, kad brangs ne tik šildymas, bet ir kasdienės prekės bei paslaugos. Vis dėlto, nepaisant augančių kainų, Lietuvos ekonomikos perspektyvos išlieka gana palankios. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Artėjant žiemai, kyla ir pagrindinis klausimas: kiek šiemet teks mokėti už šildymą. Nors daug kas priklausys nuo oro temperatūros, analitikai ragina gyventojus pasiruošti galimam kainų šuoliui. Tiesa, egzistuoja ir dar vienas scenarijus – jei žiema bus tokia šilta kaip užpernai, yra galimybių, kad šildymo kainos netgi bus mažesnės, nei dabar prognozuojama.

Vilniaus rajono savivaldybė 2026–2027 metų šildymo sezonu nutarė skirti apie 1,5 mln. eurų gyventojų būstams šildyti naudojamos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos daliai subsidijuoti. Už sprendimą šios savaitės posėdyje pasisakė 24 tarybos nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 3 susilaikė.

Prasidėjus šildymo sezonui, vis daugiau gyventojų kreipiasi dėl kompensacijų už būsto šildymą. Šiemet prašymų jau sulaukta daugiau nei pernai, tad savivaldybių atstovai įspėja, kad darbuotojai ne visada spėja išnagrinėti visus prašymus. Trečiadienį Seimo komitete aptariant pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui paaiškėjo, kad rugsėjį gyventojai pateikė apie 58 tūkst. prašymų skirti šildymo kompensacijas. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 49 tūkst.

Lietuvoje dyzelino kaina trumpam gali šoktelėti net iki 3 eurų už litrą, tačiau dar didesnę grėsmę gyventojų piniginėms kelia brangstančios dujos. Prognozuojama, kad šaltą žiemą jų kaina gali pasiekti 100 eurų už megavatvalandę, o kartu brangtų ir elektra bei šildymas. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Artėjant kūrenimo sezonui ugniagesiai primena, kad saugumas namuose prasideda nuo tvarkingo kamino ir prižiūrėtos šildymo sistemos. Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gyventojams pateikė svarbiausius patarimus, kurie gali padėti išvengti gaisrų, sprogimų ir skaudžių nelaimių. Gyventojai raginami nelaukti ir iš anksto pasirūpinti krosnių, židinių bei dūmtraukių būkle. Primena, kaip pasiruošti kūrenimo sezonui ir ką daryti jo metu „Kūrenimo sezonas jau čia pat.

Prasidėjus rekordiškai brangiam šildymo sezonui, žmonės masiškai plūsta į savivaldybes kompensacijų. Kai kuriuose jų prašytojų – trečdaliu daugiau nei prieš metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau prognozuoja, kad kompensacijoms prireiks beveik 100 mln. eurų, t.y. 40 proc. daugiau pinigų nei praėjusį šaltąjį sezoną. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prasidėjus naujajam šildymo sezonui ir įsivyraujant rudeniškiems orams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad pasitikrinti, ar žmogui priklauso būsto šildymo kompensacija, galima specialiai tam skirtoje skaičiuoklėje, o dėl jos kreiptis – viso šildymo sezono metu. Svarbu ir tai, kad kompensacija gali būti skiriama ne tik gyventojams, kurių būstai šildomi centralizuotai, bet ir tiems, kurie šildosi elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.

Kaune prasideda 2026–2027 m. šildymo sezonas pastatuose be modernizuotų šilumos punktų, praneša miesto savivaldybės administracija.  „Dėl atvėsusių orų ir artimiausių dienų sinoptikų prognozių Kaune antradienį, spalio 13 dieną, pradedamas šildymo sezonas. Artimiausiu metu šiluma pasieks miesto mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir daugiabučius, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti“, – teigiama savivaldybės pranešime spaudai.

Pirmadienį šildymas įjungiamas ir visuose Klaipėdos, Alytaus, Utenos ir Mažeikių miestų pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais. Klaipėdos savivaldybė pirmadienį pranešė įjungianti šildymą ugdymo, sveikatos įstaigoms ir kitiems šilumos vartotojams. Šildymas pirmadienį taip pat įjungiamas Alytaus miesto pastatuose, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti, nurodoma mero Nerijaus Cesiulio potvarkyje.

Nuo spalio 12 d. Vilniaus rajono savivaldybėje pradedamas 2026–2027 m. šildymo sezonas. Nuo šiandien šildymas įjungiamas švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose namuose ir kituose pastatuose, kuriuose šiluma tiekiama centralizuotai. „Rudeniški orai vėsta, o ir gyventojai teiraujasi, kada bus įjungtas šildymas. Svarbu, kad tiek gyventojai, tiek vaikai ir darbuotojai ugdymo ir kitose įstaigose jaustųsi komfortiškai.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, dauguma didžiųjų šalies savivaldybių sulaukia daugiau gyventojų prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kauno rajone prašymų skaičius išaugo apie 35 proc., Kėdainių rajone – 29 proc., Panevėžyje – beveik 19 proc., Klaipėdoje – 14 proc., o Marijampolėje – beveik 12 proc.

Visuose Vilniaus miesto ir rajono, Panevėžio bei kai kurių mažesnių miestų pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais pirmadienį įjungiamas šildymas. Tokių pastatų sostinėje yra 464 – apie kelis procentus visų šildomų pastatų, jų gyventojai sudaro mažiau nei 1 proc. miesto gyventojų, BNS informavo savivaldybė.

Šiuolaikinis namas – tai ne tik keturios sienos ir stogas, bet ir sudėtinga inžinerinė sistema, kurios širdis šaltuoju metų laiku yra šildymas. Tačiau kaskart spustelėjus stipresniam šaltukui, pasikartoja tas pats scenarijus: dešimtys naujakurių susiduria su užšalusiomis sistemomis, nešildančiais siurbliais ir skubiai ieško meistrų pagalbos.

Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantis lietuvis pats reguliuoja namų šildymą ir sako taip sutaupantis. Susisiekęs su naujienų portalu tv3.lt, jis paklausė, kodėl taip negalėtų šildytis ir Lietuvos daugiabučių gyventojai. Skaitytojas Valentinas (vardas pakeistas, tikroji tapatybė redakcijai žinoma) gyvena maždaug 100 kv. m name. Jis pastatytas prieš 6 metus, yra apšiltintas ir ribojasi su kaimynų būstais. Namą Valentinas šildo dujomis, pats nustato ir karšto vandens temperatūrą.

Pirmadienį šildymas bus įjungtas visuose Vilniaus miesto ir rajono bei Panevėžio miesto pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais, penktadienį informavo savivaldybės. Tokių pastatų sostinėje yra 464 – apie kelis procentus visų šildomų pastatų, o šildymo dar laukiantys gyventojai sudaro mažiau nei 1 proc. miesto gyventojų, BNS informavo savivaldybė.

Nuo pirmadienio, spalio 12 d., Vilniuje šildymas bus įjungtas ir tuose pastatuose, kuriuose įrengti neautomatizuoti šilumos punktai, Eltai pranešė sostinės savivaldybė. Savivaldybės duomenimis, tokių pastatų Vilniuje yra 464 – jie sudaro vos kelis procentus visų šildomų miesto pastatų. Naujausia žinia dėl šildymo sostinėje Šildymo įjungimo dar laukia mažiau nei 1 proc. sostinės gyventojų.

Šildymo sezonas tik prasideda, tačiau gyventojams jau prognozuojamos didesnės išlaidos. Vis dėlto brangesnė šiluma dar nereiškia, kad tiek pat išaugs ir galutinė sąskaita – prognozę gali pakeisti vienas dalykas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas apskaičiavo, kiek 2026–2027 metų šildymo sezonas gali kainuoti 60 kv. metrų buto gyventojams. Jis palygino naujos statybos, renovuoto ir seno nesandaraus namo sąskaitas.

Šiemet gauta 15,8 tūkst. miesto gyventojų prašymų dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. „Nuo 2026 m. rugsėjo 1 iki lapkričio 4 dienos Vilniaus miesto savivaldybei pateikti 15,8 tūkst. gyventojų prašymai dėl būsto šildymo, karštojo ir geriamojo vandens kompensacijų“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybė. Pridedama, jog lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, prašymų kiekis šiemet yra mažesnis – jų yra 9 proc.

Pabrangus degalams, po ilgų svarstymų Vyriausybė apsisprendė atpiginti traukinių ir autobusų bilietus – traukiniai už pusę kainos veš nuo penktadienio. Tačiau pigesnių tarpmiestinių autobusų bilietų dar teks palaukti iki kito mėnesio. O štai sumažinti degalų mokesčių vairuotojams bent 10 centų už litrą Vyriausybė neplanuoja, aiškindama, kad biudžetui būtų pernelyg brangu.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad šio šildymo sezono kainas daugiausia lems kuro kainos ir oro sąlygos, todėl vilniečiams belieka tikėtis šiltos žiemos. Anot jo, savivaldybė sieks kuo labiau sumažinti išaugusių kainų poveikį gyventojams. „Šildymo kainų dinamika labai priklausys nuo kuro kainų. Šiandien mes turime spalio mėnesio kainas ir esame mažiausi pagal kainą visoje Lietuvoje. O kaip ta dinamika keisis, matysime eigoje.

Lietuva paskutiniam šių metų ketvirčiui jau yra užsitikrinusi pusę reikalingo biokuro kiekio – tai 4 proc. punktais daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija. „Matome pirmuosius ženklus, kad priemonės, kurių ėmėmės rugpjūtį, veikia. Šiuo metu jau užtikrinta pusė ketvirtąjį ketvirtį Lietuvai reikalingo biokuro.

Prasidėjus šildymo sezonui, dažnai kyla diskusijos ne tik dėl šildymo kainų ar oro taršos, bet ir to, kaip ją veikia gyventojų pasirinktas šildymo būdas. Aplinkos ministerija (AM) nurodo, kad malkomis ir kitu kietuoju kuru Lietuvoje vis dar kūrenasi nemažai namų ūkių, o specialistai atkreipia dėmesį į neraminančius taršos rodiklius.

Seimas nesvarstys konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymo šildymui taikyti lengvatinį 12 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Seimas antradienį po pateikimo nepritarė tai numatančiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai. Už jos svarstymą balsavo 27 Seimo nariai, prieš buvo 13, o susilaikė 25. Pakeitimai grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Kylančios degalų kainos gali branginti ne tik keliones, bet ir maistą, prekes bei paslaugas. Ekspertai perspėja, kad žiemą situacija gali stipriai pablogėti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nors rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia lepina gražiais, šiltesniais orais, nespėsime nė pastebėti, kaip ateis metas pradėti šildymo sezoną. Ugniagesiai primena, kad būtent dabar yra metas pasirūpinti krosnių, židinių ir dūmtraukių būkle – tinkama priežiūra gali padėti išvengti gaisrų ir kitų nelaimių šaltuoju metų laiku.

Artėjant šaltajam metų laikui, individualių namų ir sodybų savininkams vėl iškyla tas pats klausimas – kaip šildyti namus be nuolatinio vargo? Nors kietojo kuro katilai daugeliui vis dar kelia tam tikrų sentimentų, kasdienis malkų nešiojimas, pjuvenų dulkės ir ankstyvi rytai katilinėje pamažu tampa praeitimi. Kaimo vietovėse vis labiau populiarėja alternatyva, leidžianti pamiršti sunkius fizinius darbus.

Ekonomistų bei energetikos ekspertų vertinimu, nors kuro brangimas bei pasibaigusi PVM lengvata neišvengiamai kels paslaugų kainas, galutines sąskaitas labiausiai lems pastatų energinis efektyvumas, šilumos punktų išmanumas bei kasdieniai gyventojų įpročiai.  Vertindama ateinantį šildymo sezoną, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į tarptautinę situaciją bei praėjusios žiemos išbalansuotą rinką.

Prasidedant naujam šildymo sezonui, laukiama rekordinio gyventojų prašymų skaičiaus šildymo kompensacijoms gauti. Tuo pat metu valdžios planuojamas 200 mln. eurų šeimos paketas kelia klausimų dėl valstybės biudžeto deficito ir galimybių finansuoti visus pažadus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ramina gyventojus: pinigų kompensacijoms tikrai užteks, o investicijos į žmones ir šeimas išlieka pagrindiniu valstybės prioritetu.

Nors už lango vasariški orai, daugiau nei pusėje Vilniaus švietimo įstaigų jau įjungtas šildymas. Į ugdymo įstaigas vaikus lydintys tėvai pastebėjo, kad minėtų įstaigų radiatoriai jau įkaitę, nors dieną Vilniuje oro temperatūra siekia 17–18 laipsnių.  „Švietimo įstaigos Vilniuje nuo rugsėjo 22 d. gali pagal poreikį priimti sprendimą įjungti šildymą. Leisti pradėti šildymą įstaigose nuspręsta įvertinus temperatūras nakties metu, kai oras reikšmingai atvėsta.

Lietuvoje infliacija jau perkopė 6 procentus, tačiau tai gali būti dar ne pabaiga. Brangstant degalams, dujoms ir elektrai, kainos kyla vis sparčiau. Ekonomistas įspėja – artimiausiais mėnesiais infliacija gali tapti net dviženklė. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti plačiau atverti pinigines. Ekonomistas prognozuoja, kad pirmoje žiemos pusėje šilumos kaina gali būti maždaug trečdaliu didesnė nei pernai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Šildymo sezonas oficialiai prasidėjo. Prieš jo pradžią ekspertai skaičiavo, kad skirtingose savivaldybėse šildymas gali brangti nuo 11 iki net 45 proc. Ar tai tiesa? Ko galime tikėtis šį šildymo sezoną, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Valdu Lukoševičiumi. Šiandien prasidėjo šildymo sezonas. Ar galime tikėtis, kad šildymas šiemet bus brangesnis?  Sąskaitų dydį lems ne tik šiluminės energijos kaina, bet ir klimatinis faktorius.

Ketvirtadienį prasidėjo, kaip prognozuojama, rekordiškai brangus šildymo sezonas. Tiesa, didžiulės dalies gyventojų radiatoriai dar šalti. Nors šilumininkai šildymui pasiruošę, namų administratoriai žada šildymą įjungti per kelias dienas. O net ir pajungus, radiatoriai pradės šilti tik tuomet, kai atvės iki 10 laipsnių – veikiausiai tik naktimis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Daugumos radiatoriai dar šaltutėliai Vilnietė Gima grįždama iš parduotuvės prisėdo ant suoliuko.

Šiemet įsigaliojus naujam reguliavimui Lietuvoje spalio 1-ąją oficialiai pradedamas šildymo sezonas. Apie tai, kad šis šildymo sezonas gali būti stipriai brangesnis nei pernai kalbama jau nuo vasaros. Bet kaip bus iš tiesų – kiek per pinigines lietuviams kirs šildymo kainos? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pirmą kartą visoje Lietuvoje tą pačią dieną prasidėjus šildymo sezonui, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad mažesnių šildymo sąskaitų gali sulaukti renovuotų daugiabučių savivaldybių gyventojai bei tie, kurių namuose mažesnę įtaką šilumos gamybai turi biokuras.  „Šildymo sąskaitos dydį labiausiai lemia du komponentai – kaina ir suvartojimas.

Šiemet įsigaliojus naujam reguliavimui Lietuvoje spalio 1-ąją oficialiai pradedamas šildymo sezonas. Iki šiol įprastai savivaldybės paskelbdavo jo pradžią, tačiau Seimui birželį priėmus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus sezonas pradedamas spalio 1-ąją ir baigiamas balandžio 30 dieną. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius yra sakęs, kad nauja tvarka nereiškia, kad centralizuotas šildymas visur bus įjungiamas nuo spalio 1 dienos.

Ketvirtadienį Lietuvoje oficialiai pradedamas šildymo sezonas, skelbia Energetikos ministerija. Anot jos, iki spalio 1 dienos šilumos tiekėjai turi būti pasiruošę pradėti tiekti šilumą, jei orai staiga atvėstų.  Nauja tvarka leis šilumą pradėti tiekti tada, kai jos prireiks, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.