Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Panevėžietė Laura pernai lapkritį už šilumos energiją savo 45 kv. m ploto bute mokėjo beveik 50 eurų. Šiemet Panevėžyje šiluma kainuoja apie 50 proc. daugiau nei prieš metus, todėl moteris nerimauja, kad teks dar labiau paploninti piniginę.
„Brangsta ir dar brangs, tai nežinau, ar 200 eurų už nepilnų 46 kv. m butą pakaks sumokėti už šildymą“, – kalbėjo panevėžietė Laura.
Už šilumą teks mokėti daugiau nei pernai
Moteris piktinasi ir savo namo administratoriais, kurie, jos manymu, švaisto šilumą, o kartu – ir gyventojų pinigus.
„Namo pirmininkai iki šiol nesugeba tinkamai reguliuoti apskaitos prietaisų, kurie pagal lauko temperatūrą reguliuotų patalpų šildymą, palaikyti balansą. Tas neūkiškumas irgi į sąskaitas įkrenta“, – sakė panevėžietė Laura.
Panevėžio energijos vadovas aiškina, kad šiemet už šilumą teks mokėti brangiau dėl brangstančio kuro ir dešimtadaliu padidėjusio PVM.
„Pagrindinę įtaką turi perkamas kuras. Skiedra brango ženkliai, taip pat ir dujos. Jos labai reikalingos šildant Kėdainių miestą. „Lifosos“ gamybai mažėjant, mažėja ir mums tiekiamos šilumos kiekis. Skirtumą turime dengti pirkdami labai brangias dujas“, – sakė „Panevėžio energijos“ direktorius Tomas Jukna.
Vilniuje šilumos energija spalį kainuoja pigiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais. Tačiau kitą mėnesį jos kaina didės trečdaliu ir priartės prie kitų miestų kainų.
„Kainos didėja. Kurį laiką matome energetikos išteklių krizę. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, šiemet kaina paaugusi 36 proc. Be to, pernai galiojo 9 proc. PVM tarifas, o šiemet – 21 proc.“, – sakė „Miesto gijų“ atstovas Titas Atraškevičius.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šilumos energija Lietuvoje per metus vidutiniškai pabrango 30 proc. Medienos kuras, įskaitant granules ir briketus, dabar kainuoja 45 proc. daugiau, o elektra pabrango dešimtadaliu.
Ieško būdų kaip sustabdyti šilumos kainų augimą
Energetikos ministras Lukas Savickas tikina, kad ministerija ir toliau ieško būdų, kaip pristabdyti šilumos kainų augimą. Vienas iš tikslų – padidinti biokuro pasiūlą ir taip suvaldyti kainų augimą šildymo sezono metu.
„Nuo pirmųjų šios Vyriausybės darbo dienų buvo priimtas sprendimas nacionaliniu lygiu imtis visų priemonių biokuro pasiūlai didinti. Ji turi įtakos centralizuotam šildymui, kuriam biokuras naudojamas apie 60 proc. Siekiama šį kiekį padidinti iki 30 proc. Biokuro rinkos tendencijose jau matome augimo stabilizaciją“, – sakė L. Savickas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė jau svarsto, kad kompensacijoms kitų metų valstybės biudžete gali tekti skirti dar daugiau lėšų, nei prognozuota anksčiau. Pradinė prognozė siekė 80 mln. eurų, o dabar reikalinga suma artėja prie 100 mln. eurų.
„Šiuo metu dirbame, kad šildymo kompensacijos būtų skiriamos sklandžiai. Kalbant apie kuro ir energijos kainų didėjimą, pasiraitosime rankoves ir dėsime maksimalias pastangas, kad šį sezoną žmonės, kuriems priklauso kompensacija, ją gautų“, – sakė ji.
Vyriausybė prognozuoja, kad šį šildymo sezoną kompensacijas gali gauti daugiau nei 170 tūkst. gyventojų – beveik dešimtadaliu daugiau nei praėjusį sezoną.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
