senėjimas

Ilgas ir sveikas gyvenimas dažnai siejamas su sudėtingais gyvenimo būdo pokyčiais, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didelių revoliucijų gali net neprireikti. Pasak specialistų, kartais pakanka kelių mažų, bet nuoseklių žingsnių, kad būtų pastebimas reikšmingas poveikis sveikatai. Vienas gastroenterologas atkreipė dėmesį į paprastą taisyklę, kuri gali padėti ne tik pagerinti savijautą, bet ir pailginti gyvenimo trukmę – tereikia kasdien padaryti tris dalykus.

Tai kvapas, kurį dauguma esame pajutę – šiek tiek primenantis pelėsį, su senų baldų ar kartono prieskoniu. Jis dažnai siejamas su senyvo amžiaus žmonėmis, bet priešingai nei vyraujantys stereotipai, šis kvapas nėra susijęs su higiena. Jo atsiradimą lemia biologinis procesas, vykstantis kūne žmogui senstant. Mokslininkai nustatė, kad šis vadinamasis „senų žmonių kvapas“ iš tiesų egzistuoja.

Amžėjimas nėra vien raukšlės ar energijos sumažėjimas. Tai sudėtingas biologinis procesas, kurio metu ląstelės nuolat patiria pažeidimus, o jų atstatymo mechanizmai ilgainiui tampa mažiau efektyvūs. Kiekviena ląstelė nepertraukiamai vykdo gyvybiškai svarbias funkcijas: sintetina baltymus, gamina energiją, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir taiso DNR pažeidimus. Šie procesai vyksta nuolat ir viso organizmo mastu sudaro milijardus reakcijų kasdien.

Kai kurie produktai vadinami „supermaistu“, o juose esantys polifenoliai ir antioksidantai vadinami „ginklu“ prieš senėjimą bei ligas. Kai kurie nė nežino, kokius produktus vertėtų įtraukti į savo racioną ir kas gi tie polifenoliai ir antioksidantai – štai ką verta žinoti. Plačiau apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi Kauno miesto poliklinika. Dainavos padalinio gyvensenos medicinos specialistė Aistė Kučinskienė paaiškino, kokius produktus įtraukti į kasdienę mitybą.

Pastaruoju metu daug ir garsiai kalbama apie ilgaamžiškumą – sveikas senėjimas reiškia ne tik ilgesnį, bet ir kokybiškesnį ir savarankiškesnį gyvenimą. Čia svarbų vaidmenį atlieka mūsų kasdieniai įpročiai. Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi patarimais sveikam senėjimui – jie pravers visiems.

Šiandien vis daugiau kalbama apie ilgaamžiškumą, bet ar tai – tik šių dienų mada, ar vis dėlto nauja realybė, kurioje jau gyvename? Sveikatos specialistai pabrėžia, kad ilgaamžiškumas tikrai nėra pažadas gyventi iki 150-ies metų, tačiau jis gali padėti užtikrinti sveikesnį senėjimą ir atitolinti įvairias ligas. Plačiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskutuota su holistinio požiūrio šeimos gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante Agne Misiūte.

Naujas tyrimas rodo, kad žmogaus smegenys vystosi aiškiai atskiriamomis fazėmis viso gyvenimo metu. Kiekvienoje šių fazių smegenų gebėjimas persitvarkyti ir kurti naujus ryšius kinta, tačiau didžiausias efektyvumas pastebimas nuo 9 iki 32 metų.  Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, publikuotas žurnale Nature Communications, išskiria penkias skirtingas žmogaus smegenų „eras“ arba epochas.

Senėjimas kartais gali pasijausti stulbinamai staigus. Vieną rytą pabundame ir pastebime naujus skausmus ar atminties spragas, kurių, rodos, dar visai neseniai nebuvo.

George’o Clooney proveržis ekrane įvyko 1994-aisiais, kai jis pradėjo vaidinti vaikų gydytoją Dougą Rossą seriale „ER“, kuris tapo pasauliniu hitu. Jis gal ir sensta labai oriai, tačiau George’ą Clooney neramina greitas senėjimas – ir tai, kad ima pamiršti savo tekstus. Širdžių ėdikas iš Holivudo patyrė netikėtą kelionę į praeitį po to, kai pabaigė filmuoti naujausią filmą „Jay Kelly“, kuriame vaidina išgalvotą garsų aktorių.

Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą apie medžiagą, tiksliau – aminorūgštį, kuri stabdo senėjimą. Pasirodo, jos ribojimas maiste gali padėti stabdyti net vėžinių ląstelių dauginimąsi.  Plačiau apie tai papasakojusi VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Liepa Gasiulė priminė, kad kiekvienas mūsų yra sudarytas iš angliavandenių, riebalų ir baltymų.  „Baltymų sudėtyje yra 20 aminorūgščių ir vienoje iš jų yra mūsų tiriamoji medžiaga – aminorūgštis metioninas.

Naujas tyrimas iš Kinijos atskleidė, kad žmogaus organizmas pradeda sistemingai senti jau nuo 30 metų. Ypač anksti pažeidžiama kraujotakos sistema, o senėjimo procesai smarkiai paspartėja tarp 45 ir 55 metų.

Įsivaizduokite medžiagą, kuri slepiasi raudono vyno taurėje, tamsių vynuogių žievėse ar netgi kakavos pupelėse ir gali padėti apsaugoti širdį, sulėtinti senėjimą bei užkirsti kelią rimtoms ligoms. Tai resveratrolis – vienas įspūdingiausių gamtos sukurtų junginių, kurį mokslininkai poetiškai vadina „amžinybės molekule“. Pasirodo, kad šis augalinis antioksidantas gali žmogaus organizmui suteikti išskirtinę naudą.

Senjoras Antanas tvirtina atradęs ilgaamžiškumo paslaptį. Vyras pasidalino gana paprastais patarimais, kurie gali padėti gyventi iki 120-ies – dauguma jų susiję su mitybą.  Išskirtinė istorija – „TV Pagalbos“ reportaže. 85-erių panevėžietis Antanas Bložė į „TV Pagalbą“ kreipėsi su išskirtiniu prašymu – leisti padėti žmonėms. Vyras įsitikinęs, kad žino nemažai ilgaamžiškumo paslapčių, kuriomis norėjo pasidalinti su televizijos žiūrovais.

Pasak garsaus ilgaamžiškumo eksperto, sparčiai išplitęs faktas, kad kasdien reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių, kad sveikata būtų gera, gali būti ne vienintelis kelias į gerą savijautą. Jo teigimu, nebūtina kasdien nueiti tiek žingsnių, tačiau pabrėžia, kad įprotis vaikščioti gali prailginti gyvenimą. Dr. Valteris Longo, vadovaujantis Pietų Kalifornijos universiteto Ilgaamžiškumo institutui, yra lyderis senėjimo ir ligų tyrimų srityje, rašo express.co.uk.

Jei norite atrodyti jaunatviškiau, jums pasisekė, nes odos priežiūros ekspertai pasidalijo paprastais būdais, kaip per kelias minutes sukurti jaunatvišką odos švytėjimą ir užmaskuoti raukšles – ir tam nereikia botokso. Moterys, norinčios atrodyti jauniau, turi daugybę galimybių, kaip tai pasiekti – nuo tinkamai parinktos šukuosenos ir makiažo iki intensyvesnių kosmetinių procedūrų.

Kad ir kaip uoliai šiais laikais vaikomasi ilgaamžiškumo – kiek įmanoma sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo – idėjos, mokslininkai konstatuoja, jog nuo senatvės nepabėgsi. Tiesa, vieni sensta greičiau, kiti be didesnių pastangų džiaugiasi ilga jaunyste. Kodėl taip yra? Smegenis tyrinėjantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof.

Rugpjūtį paskelbtas mokslininkų tyrimas apie tai, kad senėjimas vyksta dviem aiškiomis bangomis – 44-erių ir 60-ies metų, kilo įvairiausių diskusijų ir pastebėjimų. Biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė pabrėžia, kad nereikėtų akcentuoti šių skaičių, tačiau verta atsižvelgti į tyrimo rezultatus, kurie rodo, kokie organizmo pokyčiai vyksta žmogaus organizme tam tikrame amžiuje.

Odai senstant išlaikyti ją stangrią ir elastingą tampa vis didesnis iššūkis, o jos būklė vis labiau priklauso nuo gausybės faktorių: genetinių bei biologinių procesų, oro sąlygų ar ultravioletinių spindulių. Specialistės pataria, kokios priemonės padės išlaikyti odą gražią ir sveiką ir kaip kovoti su jos senėjimu.

Garsi dainininkė ir aktorė Demi Lovato neslepia, kad išvaizda jos gyvenime užima didelę svarbą.  Praėjus vps kelioms dienoms po 32-ojo gimtadienio Demi viešai aptarė savo pirmąjį dokumentinį filmą „Child Star“, ir prasitarė, kad stengiasi nesureikšminti senėjimo proceso. „Jei per daug apie tai galvoju, pradedu nerimauti nerimauti – ne dėl to, kaip atrodau, kaip pasikeis mano kūnas ar veidas, bet dėl egzistencinės krizės“, – prisipažįsta Lovato.

Senstant kolageno, padedančio išlaikyti odą stangrią ir putlią, gamyba lėtėja, tačiau yra būdų, kaip natūraliai padidinti kolageno kiekį organizme. Nors senėjimas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, daugelis iš mūsų stengiasi kaip įmanoma labiau išvengti senėjimo padarinių. Todėl yra sukurta ištisa milijonų eurų vertės produktų, padedančių išvengti raukšlių bei jas paslėpti.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo šalies mokslinių tyrimų institutų skubiai pateikti savo „kovos su senėjimu“ darbų ataskaitas. „Meduza“ ir „Sistema“ tyrime skelbiama, kad pagrindinis idėjos iniciatorius yra „mylimiausias Putino fizikas“. Birželio pradžioje Rusijos sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo iš šalies mokslininkų pateikti turimus darbus „žmogaus senėjimo stabdymo“ temomis.

Katarakta yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl netenkama regėjimo. Ši akių liga gali paveikti gyvenimo kokybę, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kataraktos išsivystymo priežastys gali būti įvairios – nuo senėjimo proceso ir genetinių veiksnių iki traumos, tam tikrų ligų bei ilgo laiko saulėje praleidimo be tinkamos akių apsaugos.

Nors senėjimas yra natūrali gyvenimo dalis, daugelis daug dėmesio skiria tam, kaip užkirsti kelią senėjimo procesui, tačiau garsus plastikos chirurgas pasidalijo penkiais paprastais būdais, kaip sulėtinti senėjimo procesą. Vieni naudoja kremus nuo raukšlių, kiti dažo pradėjusius žilti plaukus, dar kiti imasi drastiškesnių priemonių stabdyti senėjimą, pavyzdžiui, leidžiasi botoksą ar kitus užpildus.

Apie ilgaamžiškumą ir sveiką senėjimą svajoja ne vienas. Pasirodo, norint nugyventi ilgą ir kokybišką gyvenimą prie to nemažai gali prisidėti pats žmogus. Pakeitęs kasdienius įpročius ir puoselėdamas ne tik kūno, bet ir proto mankštą, duodamas gero maisto ne tik pilvui, bet ir sielai kiekvienas gali pailginti sveikus gyvenimo metus.  Tai – antroji interviu dalis.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas prakalbo daugeliui aktualia tema – kaip sustabdyti senėjimą. Pasak specialisto, norintieji atrodyti jauniau turėtų atkreipti dėmesį į 3 dalykus. Vietoje rūpinimosi savo išore, profesorius siūlo pasirūpinti vidumi ir taip ilgiau išsaugoti jaunystę. „Norintiems džiaugtis lygia oda patarčiau atsisakyti cukraus ir baltymų junginių, pavyzdžiui, glazūruotų šonkauliukų ir visų kitų patiekalų, kur naudojami baltymai ir cukrus.

Sulaukus 30–35 m. smegenyse jau fiksuojami su senėjimu susiję procesai, tačiau kai kurios funkcijos gali ir pagerėti. „Pavyzdžiui, kalbiniai gebėjimai arba nemažėja, arba net ir stiprėja. Laikui bėgant, žmogus įgauna daugiau gyvenimiškos patirties, todėl plečiasi ir žodynas“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Visais laikais žmonės ieškojo stebuklingų priemonių, galinčių padėti atitolinti senatvę, ilgiau išlikti jaunatviškais, energingais ir sveikais. Sveikatos specialistai sako, kad stebuklingų priemonių nėra, o tai, kokiu greičiu sensta organizmas, daug priklauso ir nuo mūsų. Jie primena, kad tai, ką ir kiek valgome, taip pat veikia senėjimo procesą.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas sako, kad gyvenimo trukmė nematuojama raukšlėmis, žilais plaukais ar susilpnėjusia klausa. Pasirodo, kad tikrąjį žmogaus amžių išduoda jo raumenų būklė. Atlikite du pratimus „Geriausias raumenų būklės indikatorius yra keturgalvis šlaunies raumuo. Šį raumenį sudaro keturi skirtingi raumenys, o jų būklę galima pasitikrinti namuose. Vienas iš testų – atsisėsti ir atsistoti. Jeigu raumuo sveikas, žmogus gali atsistoti staigiai.

Žmogaus organizme tūno galybė įvairiausių bakterijų, kurios, kaip pasirodo, padeda ne tik virškinti maistą, bet ir gali turėti didelę reikšmę mūsų smegenų veiklai. Keičiant žmogaus mikrobiotą tikimasi ne tik pagerinti emocinį atsparumą, psichinę sveikatą, bet net sumažinti lėtinių ligų vystymąsi ar nuo jų apsisaugoti, kurti efektyvesnius vaistus.

Nektarinai pradėti auginti jau senovės Kinijoje, kai maždaug prieš 2 000 metų persikų sode įvyko atsitiktinė genetinė mutacija, po kurios atsirado vaisius lygia odele be pūkelių. Savo pavadinimą jis įgijo Senovės Persijoje, kurioje buvo laikomas delikatesu dėl saldaus skonio. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad ilgą kulinarinę istoriją menantys nektarinai išsiskiria ne tik savo skoniu, bet ir antioksidacinėmis savybėmis, kurios lėtina senėjimo procesus žmogaus organizme.

Visi bent kartą esame girdėję apie mistinius „jaunystės eliksyrus“, tačiau žmogaus senėjimo procesuose nėra jokios magijos – vien mokslas. „WoW University“ kurse „Naujas sveikatos kodas“ subūrė profesionalių gydytojų, mokslininkų komandą ir duos patarimus, ką kiekvienas mūsų galime padaryti kasdien, kad sentume lėčiau. Ką jie pataria norintiems sulėtinti senėjimo procesus? Tarptautinius apdovanojimus pelnęs neuromokslininkas dr.

Nors šiuolaikinės technologijos atveria vis daugiau galimybių ir palengvina žmonių kasdienybę, kartu netenkama tam tikrų įgūdžių. Nuo to, kaip veikiame, keičiasi ir mūsų smegenys, tai, kaip ilgai jos išlaikys jaunystę. Ir šis pokytis gali būti tiek su pliuso, tiek minuso ženklu.

„Galima sirgti, bet jokiu būdu negalima jaustis ligoniu“, – kalbėdamas apie tai, kas lemia senėjimą ir ilgaamžiškumą, ryškiomis raidėmis įrašyti siūlo garsus gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas. Jo teigimu, būtų klaidinga manyti, kad dėl to, kaip greitai senėjame, kalčiausi genai. Pasirodo, net 60 proc. tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Gydytojo pastebėjimu, apskritai atsakyti į klausimą, kada prasideda senėjimas, nėra taip paprasta.

Ilgaamžiškumo ekspertai dalijasi trimis pagrindinėmis rekomendacijomis gyventi ilgiau ir geriau. Tereikia žinoti kelis paprastus dalykus. „The Oxford Longevity Project“ (Oksfordo ilgaamžiškumo projekto) ekspertai pasidalino pagrindiniais būdais, kaip pagerinti ir prailginti savo gyvenimą. Projekto autorius profesorius Denisas Noble'as pabrėžė miego svarbą, rašo express.co.uk. „Autofagija yra organizmo ląstelių atliekų šalinimo sistema, kuri lėtina mūsų senėjimą, – pasakojo jis.

Žili plaukai yra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau kodėl kai kurie žilus plaukus pastebi gerokai anksčiau nei kiti? Tai nesunku paaiškinti.  Dailūs žili plaukai – vyresnio amžiaus asmenų atributas, kuriuo žavisi vis daugiau žmonių, tačiau kai pirmieji žili plaukai pasirodo vos 20-ies, tai nėra taip šaunu.  Stresas, genetika ir tam tikri sveikatos sutrikimai gali sukelti ankstyvą žilimą.

Sveikos mitybos galia yra augalinės cheminės medžiagos ir junginiai, slypintys vaisiuose, daržovėse, ankštiniuose augaluose ir riešutuose. Mitybos specialistas pasidalino įžvalgomis apie tris senėjimą stabdančias maistines medžiagas, kurios gali padėti prailginti jūsų gyvenimo trukmę ir duoti naudos sveikatai. Nėra jokių abejonių, kad sveika mityba gali padėti pagrindus ilgam ir sveikam gyvenimui.

Stereotipiškai rūkanti moteris įsivaizduojama sudribusia ir papilkėjusia oda, su maišeliais po akimis ir giliomis raukšlėmis apie burną, pageltusiais pirštais ir dantimis. Niekas neabejoja, kad rūkymas kenkia visam organizmui, taip pat ir veido odai, vis dėlto veide rūkymo požymiai atsispindi ne iš karto. Senėjimą dėl rūkymo gali pristabdyti taip pat ir paveldėti genai bei nuosekli odos priežiūra.

Mokslas dar neišrado būdų, kaip ženkliai pristabdyti senėjimo proceso. Kad bendra savijauta su amžiumi išliktų patenkinama, medikai sveikata rūpintis pataria nuolatos, nes tai gali padėti ateityje išvengti sunkiausios išeigos – onkologinės ligos.

Amžino gyvenimo eliksyro žmonės ieškojo nuo senovės. Nors kol kas jis nėra atrastas, pasirodo, senėjimo greitį ir net gyvenimo trukmę valdyti įmanoma. Pasak genetikų, vis daugiau tyrimų patvirtina, kad gyvenimo būdo įtaka genams nėra tik teorija. Taigi tai, kaip gyvename – kiek sveikai maitinamės, būname fiziškai aktyvūs ir net kaip mąstome – tiek gali padėti ilgiau išlikti jaunam, tiek atitolinti ligas.

Dažniausiai senjorai vaistinėse konsultuojasi dėl lėtinių ligų, aukšto kraujospūdžio, sąnarių, cholesterolio ar nemigos problemų, pastebi farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, taip pat vis daugiau senjorų klausia vaistininkų patarimų, kaip stiprinti imunitetą ir bendrai jaustis geriau.

Pasirodo, klimaksas su visais nemaloniais simptomais aplanko ne tik į viduramžį žengiančias moteris, bet ir vyrus. Tik vyrams amžėjimo negandos – erekcijos sutrikimai, sumažėjusi raumenų masė, nemiga – pradeda reikštis kiek vėliau, nuo 60 metų. Tačiau, anot medikų, joks senėjimas nebaisus, jei žmonės gyvena sveikai – sportuoja, subalansuotai maitinasi ir laiku eina pas sveikatos specialistus. 69-erių senjoras Vidmantas su trenerio priežiūra daro pritūpimus.

Kai senstate, jūsų išvaizda pradeda keistis. Atsiranda raukšlių, gravitacija pradeda veikti tam tikras kūno vietas, o ant odos atsiranda tamsių dėmių. Tos dėmės vadinamos senatvės dėmėmis arba kepenų dėmėmis. Jos gali atsirasti ant veido, kojų, rankų, pečių ‒ bet kurioje kūno vietoje, rašo tips-and-tricks.co. Senatvės dėmės yra hiperpigmentacijos forma.

Nors viešumoje dažniausiai kalbama apie moterų amžėjimo pokyčius, tačiau sensta ir vyrai. Kas lemia vyrų senėjimą, kodėl yra normalu lytinio potraukio mažėjimas ir kada tai – kitų ligų pranašas, išsamiau pasakoja Santaros klinikų gydytojai. Visų pirma paaiškinęs, kad amžėjimas ir senėjimas – iš esmės dvi tos pačios sąvokos, VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas prof. Virginijus Šapoka konstatavo, kad šiam procesui pasmerkti yra visi.

Neretai moteriai rūpi, kaip atrodo jos oda, o išvydus pirmuosius senėjimo ženklus – sunerimsta. Kaip reikia rūpintis ir prižiūrėti savo odą, TV3 laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo gydytoja Toma Dimšienė. Gydytoja dermatovenerologė teigė, kad senėjimo sustabdyti negalima, nes tai biologinis procesas, tačiau naudojant tinkamas priemones odai ilgiau išlaikyti jaunesnę pavyks.

Ilja Mečnikovas, 1895-aisiais sulaukęs 50 metų, pradėjo vis labiau jaudintis dėl senėjimo. Dėl to šis Rusijos Nobelio premijos laureatas ir vienas iš imunologijos įkūrėjų nukreipė savo dėmesį nuo imunologijos ir pasinėrė į gerontologiją. Dėl jo dabar pripažįstame trilijonų bakterijų, žinomų kaip žarnyno mikrobiomas, svarbą reguliuojant sveikatą ir ligas, rašo theconversation.com. Jį sužavėjo žarnyno bakterijų įtaka sveikatai ir ligoms.

Mirė pasaulyje išgarsėjusi menininkė ukrainietė Iryna Khimich. Mergaitė sirgo ankstyvu senėjimu, vadinamu Progerija, dėl kurios jos dešimtmetės kūnas buvo panašus į 80 metų amžiaus. Talentingai menininkei Irynai buvo tik 10, žinia apie netektį pasidalijo jos mama Dina.            „Mirė mūsų Irochka, vakar jos širdis sustojo. Atleisk saulele, kad šį kartą negalėjome tavęs išgelbėti“, – apmaudo neslėpė moteris.

Žmonės, gyvenantys iki 100 metų ir ilgiau, žavi mokslą. Jie pralenkia vidutinę gyvenimo trukmę daugiau nei 20 metų. Teigiama, kad viena moteris yra sulaukusi netgi 122 metų, nors tai buvo ginčytina. Vis tik mokslininkai niekada iki galo nesuprato, kas lemia ilgaamžiškumą. Pilnavertė mityba, kancerogenų, tokių kaip rūkymas, vengimas yra labai svarbūs dalykai. Gyvenimo trukmė pailgėja palaikant gerą fizinę būklę.

Mokslininkas atskleidė efektyviausius būdus, kaip sulėtinti senėjimą. Jo teigimu, žmonės turėtų prižiūrėti dantis ir per daug nesimankštinti, jei nori gyventi ilgiau.  Andrew Steele, biologas ir ilgaamžiškumo ekspertas savo knygoje „Ageless: The New Science of Getting Older Without Getting Old“ teigia, kad žmonės nesuvokia, jog gali kontroliuoti senėjimo procesą.

Dažnai sakoma, kad esi jaunas, kol tokiu jautiesi. Kad ir kokia būtų teisybė, naujas tyrimas parodė, kad skirtingų žmonių senėjimo tempai gerokai skiriasi. Kai kurie pradeda senti dar 45-erių. Naujas ilgalaikis tyrimas, kurio metu mokslininkai ilgiau nei keturis dešimtmečius stebėjo daugiau nei 1 000 žmonių gyvenimus, atskleidė, kaip skiriasi žmonių senėjimo tempai. Kaip pastebėjo tyrėjai, kai kuriems žmonėms biologinio senėjimo požymiai atsirado sulaukus 45-erių metų.