senėjimas

Sulaukus 30–35 m. smegenyse jau fiksuojami su senėjimu susiję procesai, tačiau kai kurios funkcijos gali ir pagerėti. „Pavyzdžiui, kalbiniai gebėjimai arba nemažėja, arba net ir stiprėja. Laikui bėgant, žmogus įgauna daugiau gyvenimiškos patirties, todėl plečiasi ir žodynas“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Visais laikais žmonės ieškojo stebuklingų priemonių, galinčių padėti atitolinti senatvę, ilgiau išlikti jaunatviškais, energingais ir sveikais. Sveikatos specialistai sako, kad stebuklingų priemonių nėra, o tai, kokiu greičiu sensta organizmas, daug priklauso ir nuo mūsų. Jie primena, kad tai, ką ir kiek valgome, taip pat veikia senėjimo procesą.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas sako, kad gyvenimo trukmė nematuojama raukšlėmis, žilais plaukais ar susilpnėjusia klausa. Pasirodo, kad tikrąjį žmogaus amžių išduoda jo raumenų būklė. Atlikite du pratimus „Geriausias raumenų būklės indikatorius yra keturgalvis šlaunies raumuo. Šį raumenį sudaro keturi skirtingi raumenys, o jų būklę galima pasitikrinti namuose. Vienas iš testų – atsisėsti ir atsistoti. Jeigu raumuo sveikas, žmogus gali atsistoti staigiai.

Žmogaus organizme tūno galybė įvairiausių bakterijų, kurios, kaip pasirodo, padeda ne tik virškinti maistą, bet ir gali turėti didelę reikšmę mūsų smegenų veiklai. Keičiant žmogaus mikrobiotą tikimasi ne tik pagerinti emocinį atsparumą, psichinę sveikatą, bet net sumažinti lėtinių ligų vystymąsi ar nuo jų apsisaugoti, kurti efektyvesnius vaistus.

Nektarinai pradėti auginti jau senovės Kinijoje, kai maždaug prieš 2 000 metų persikų sode įvyko atsitiktinė genetinė mutacija, po kurios atsirado vaisius lygia odele be pūkelių. Savo pavadinimą jis įgijo Senovės Persijoje, kurioje buvo laikomas delikatesu dėl saldaus skonio. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad ilgą kulinarinę istoriją menantys nektarinai išsiskiria ne tik savo skoniu, bet ir antioksidacinėmis savybėmis, kurios lėtina senėjimo procesus žmogaus organizme.

Visi bent kartą esame girdėję apie mistinius „jaunystės eliksyrus“, tačiau žmogaus senėjimo procesuose nėra jokios magijos – vien mokslas. „WoW University“ kurse „Naujas sveikatos kodas“ subūrė profesionalių gydytojų, mokslininkų komandą ir duos patarimus, ką kiekvienas mūsų galime padaryti kasdien, kad sentume lėčiau. Ką jie pataria norintiems sulėtinti senėjimo procesus? Tarptautinius apdovanojimus pelnęs neuromokslininkas dr.

Nors šiuolaikinės technologijos atveria vis daugiau galimybių ir palengvina žmonių kasdienybę, kartu netenkama tam tikrų įgūdžių. Nuo to, kaip veikiame, keičiasi ir mūsų smegenys, tai, kaip ilgai jos išlaikys jaunystę. Ir šis pokytis gali būti tiek su pliuso, tiek minuso ženklu.

„Galima sirgti, bet jokiu būdu negalima jaustis ligoniu“, – kalbėdamas apie tai, kas lemia senėjimą ir ilgaamžiškumą, ryškiomis raidėmis įrašyti siūlo garsus gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas. Jo teigimu, būtų klaidinga manyti, kad dėl to, kaip greitai senėjame, kalčiausi genai. Pasirodo, net 60 proc. tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Gydytojo pastebėjimu, apskritai atsakyti į klausimą, kada prasideda senėjimas, nėra taip paprasta.

Ilgaamžiškumo ekspertai dalijasi trimis pagrindinėmis rekomendacijomis gyventi ilgiau ir geriau. Tereikia žinoti kelis paprastus dalykus. „The Oxford Longevity Project“ (Oksfordo ilgaamžiškumo projekto) ekspertai pasidalino pagrindiniais būdais, kaip pagerinti ir prailginti savo gyvenimą. Projekto autorius profesorius Denisas Noble'as pabrėžė miego svarbą, rašo express.co.uk. „Autofagija yra organizmo ląstelių atliekų šalinimo sistema, kuri lėtina mūsų senėjimą, – pasakojo jis.