Kitaip sakant, mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos gali padėti atspariau reaguoti į stresą, efektyviau gydyti tam tikras ligas ir net bandyti užkirsti joms kelią, galbūt – net atitolinti senėjimą.
Šiuos procesus su komanda tyrinėjantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikas, neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas pasakoja, kad nors apie mikrobiotos ir smegenyse vykstančių procesų ryšį pastebėta jau seniai, aktyvūs tyrimai pradėti plėtoti tik per pastaruosius 10–15 metų.
Tiesa, jis pastebi, kad dabar apie mikrobiotą kalbama tiek daug, kad jos reikšmė net gali pasirodyti pervertinta.
„Tai tikrai nėra panacėja – nėra taip, kad užvalgysime bakterijų ir gyvensime šimtą metų nesirgdami jokiomis ligomis. To nereikėtų tikėtis. Bet svarbu suprasti, kad mikrobiota ir jos būklė daro daug įtakos mūsų sveikatai“, – pastebėjo jau ne vieno tarptautinio pripažinimo už savo tyrinėjimus sulaukęs mokslininkas.
Pašnekovas patikino, kad turėti sveikesnę mikrobiotą gali kiekvienas. Pirmiausia tam tereikia į kasdienį savo mitybos racioną įtraukti tinkamų produktų.
„Tai – lengvai prieinamas, saugus ir pigus būdas, kaip galime sau padėti. Dažnai tai, kas sveika ir naudinga pačiam organizmui – šeimininkui, būna naudinga ir pačiai mikrobiotai. Judėjimas, fizinis aktyvumas, mažiau perdirbto, daugiau augalinio, skaidulinio maisto valgymas, kuo įvairesnis maistas – visa tai sveika visoms organizmo sistemoms“, – kalbėjo A. Burokas.
Suteikia daugiau vilčių individualiau skiriant gydymą
Mokslininko aiškinimu, mikrobiotos tyrinėjimai atveria daug platesnį jos veikimo suvokimo lauką. Tai visų pirma iškėlė mitybinės psichiatrijos svarbą.
„Kodėl man asmeniškai ši tema yra įdomi? Jei anksčiau galvota, kad bakterijos padeda virškinti maisto medžiagas ir tiek, o pasirodo, jog jos daug svarbesnės mūsų sveikatai, taip pat – ir smegenų sveikatai. Neatsitiktinai per mikrobiotos tyrimus dabar intensyviai vystosi mitybinė psichiatrija.
Tai davė didelį postūmį, mat didelės farmacijos kompanijos apleido vaistų vystymą psichiatrinėms ligoms, nes dažniausiai tokie vaistai turi daug šalutinių poveikių, o jų efektyvumas mažas. Tad daug lengviau vystyti kažkokius priešvėžinius preparatus. Bet problema tai liko. Užtat australų mokslininkai oficialiai įtraukia mitybinę psichiatriją į programas, tyrimus ir net gydymo strategijas. Ne taip seniai tie patys ekspertai į tai būtų žiūrėję gana skeptiškai“, – komentavo jis.
Ne mažesnės viltys dedamos ir kalbant apie mikrobiotos indėlį vystant personalizuotą mediciną.
„Pamenu, kai dar pats buvau studentas, buvo vis kalbama, kad judame personalizuotos medicinos link, ir jos kaip nėra, taip nėra. O kadangi kiekvieno iš mūsų mikrobiota iš dalies yra labai unikali ir įtaką jai daro daug veiksnių – ta pati mityba, gyvensena, geografinė padėtis, bendra aplinka, reikia integruoti daug medžiagos norint suprasti jos veikimą. Manau, kad ateityje mikrobiotos tyrimai taps rutininiai, kaip dabar daromi bendri kraujo tyrimai tiek prieš gydymą, tiek po jo“, – pastebėjo A. Burokas.
Plačiau apie tai, kokią reikšmę mikrobiota turi ligų vystymuisi, kaip galima pagerinti jos veikimą – naujienų portalo tv3.lt pokalbis su neuromokslininku Aurelijumi Buroku.
Kas yra ta mikrobiota? Paprastai įsivaizduojama, kad bakterijos gyvena tik žmogaus žarnyne, bet ar tikrai taip yra?
Tai yra visų mikroorganizmų – bakterijų, virusų, pirmuonių, grybų – visuma, taip pat kartu ir mikrobiotos gaminami metabolitai. Mikroorganizmų žarnyne yra daugiausiai ir tai daro didžiausią įtaką organizmo sveikatai. Bet žinoma, kad visos gleivinės, oda turi savo mikrobiotą ir net skirtingose jos vietose, mažame plotelyje ji skirsis. Tai padeda ne tik atlikti apsauginę funkciją, bet ir daro didelę įtaką bendrai imuninei sistemai, tų pačių alergijų vystymuisi. Vėlgi kaip daug kas pasikeitė – dar kai mokiausi mokykloje, reklamavo populiarius muilus, kurie nuplauna 99,99 proc. bakterijų, o dabar jau net Lietuvoje gaminami muilai, kuriuose yra pridėta probiotikų, tai yra vadinamųjų gerųjų bakterijų. Nes kai viską – tiek gerąsias, tiek blogąsias bakterijas – nuplauni, patogeninėms bakterijoms darosi lengviau įsikurti ant odos.
Jūsų tyrinėjama sritis – žarnyno mikrobiotos įtaka smegenyse vykstantiems procesams. Atrodytų, nuo žarnyno iki smegenų – gana tolimas kelias, kokiu būdu jis įveikiamas?
Tų kelių yra ne vienas. Greičiausias būtų per nervą klajoklį, kuris „stebi“, kas vyksta žarnyne ir perduoda informaciją į smegenis. Mūsų žarnyne yra neuronų tinklas, kurio svarbiausia funkcija užtikrinti, kad maistas periodiškai judėtų viena kryptimi. Bet jam įtaką daro bakterijų gaminami metabolitai, kurie, pasirodo, gali veikti viso organizmo metabolinį funkcionalumą. Didžiausias poveikis yra per imuninės sistemos ir uždegiminių procesų organizme reguliavimą. Jų atsiradimas yra siejamas ne vien su tokiais senatviniais sutrikimais kaip Alzheimerio, Parkinsono liga, kai padidėję neurouždegiminiai procesai, bet net ir tokiomis ligomis kaip depresija.
Taigi taikinys yra tas, kad moduliuodami, keisdami mikrobiotą galime mažinti sisteminius uždegiminius procesus organizme ir taip užkirsti kelią su smegenimis susijusioms ligoms arba bent pristabdyti jų vystymąsi. Savo tyrimuose ir bandome susieti pokyčius mikrobiotoje ir to įtaką smegenų imuninėms ląstelėms.
Juo labiau, kaip minėjau, mibrobiota gamina kai kuriuos metabolitus, kurie gali netiesiogiai veikti tuos pačius neuronus, bakterijos gamina daugelį neurotransmiterių kaip serotoniną ar dopaminą. Kitas klausimas, kaip jos pasiekia tuos neuronus, nes irgi yra tiek žarnyno, tiek smegenų barjeras, kur molekulės negali taip lengvai praeiti. Bet bakterijos gamina tokias užląstelines pūsleles, kurios gali „supakuoti“ net ir genetinę medžiagą, didesnes molekules ir tos pūslelės daug lengviau gali pereiti tuos barjerus.
Taip pat įrodyta, kad jei kurios bakterijų rūšys padeda palaikyti žarnyno integralumą, barjerą, kitos kaip tik jį ardo. Tai jei jis yra suardytas, į kraujotaką gali patekti bakterijos, patogenai ir skatinti uždegiminius procesus, kurie gali pradėti ardyti ir kraujo smegenų barjerą, taip patogenai gali lengviau patekti ir į smegenis.
Kiek reikšminga mikrobiota gali būti kalbant bendrai apie senėjimą ir sveiką ilgaamžiškumą?
Galbūt tokį akivaizdų įrodymą, kad mikrobiota tikrai gali būti svarbi senėjimo procesams, pateikė tyrimą atlikęs mano buvęs podoktorantūros vadovas prof. John Cryan Airijoje. Ką jie padarė – jaunų pelių mikrobiotą perkėlė senoms. Pastebėta, kad toms pelėms sulėtėjo senėjimo procesai, sumažėjo uždegiminiai procesai, mikrobiotos disbiozė, pasikeitė net ir smegenų neurochemija – buvo panašesnė į jaunų pelių. Taip pat ir kognityvinės funkcijos – pagerėjo pelių atmintis. Ir tam nereikėjo kažkokių vaistų, o tik užteko perkelti mikrobiotą. Tai sulaukė daug dėmesio ir platesnio tyrinėjimo.
Kita vertus, pačios idėjos apie tai, kad mikroorganizmai, gyvenantys žarnyne, svarbūs senėjimui, nėra naujos. Štai probiotikų tyrinėjimo pradininkas Nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas dar 20 amžiaus pradžioje išleido veikalą apie sveiką senėjimą, dalį savo laiko paskyrė tyrinėti dabartinės Bulgarijos kaimuose gyvenančius žmones, aiškinantis, kodėl jie sulaukė sveiko ilgaamžiškumo. Ir buvo pastebėta, kad jie valgė daug fermentuotų pieno produktų, sūrių, tad padarė išvadą, kad jie gauna daug laktobakterijų. Gal tyrinėjimai tada tuo ir baigėsi, bet faktas, kad dabar daug atliekamų tyrimų ir idėjų nėra naujos.
Dabar daug tyrimų atliekama su mikrobiotos perkėlimu įvairioms ligoms gydyti. Tiesa, kol kas tai – tik tyrimų stadija. Bet tie patys kinai jau prieš 2 tūkst. metų naudojo mikrobiotos perkėlimą, nesuprasdami mechanizmo, bet matydami, kad daugeliu atveju gali padėti žmonėms. Skirtumas tas, kad dabar jau atsirado nauji įrankiai visa tai tyrinėti ir suprasti – atsiradus sekoskaitai nebereikia užauginti bakterijų, mes išskiriame genetinę medžiagą ir pagal jų genus galime nustatyti, kokios buvo bakterijos, kokia ekologinė bendruomenė gyveno toje aplinkoje ir kaip ji keičiasi esant skirtingiems poveikiams.
Kokių dar ligų vystymuisi ar gydymui turi svarbos mikrobiota?
Tyrinėjame ne tik neurodegeneracines, senatvines ligas, bet ir vystymosi sutrikimus, pavyzdžiui, autizmą. Šia liga sergantys pacientai dažnai turi ir virškinamojo trakto sutrikimų. Aišku, smegenų neperprogramuosi autizmui jau išsivysčius, bet galime palengvinti virškinamojo trakto simptomus.
Kaip suprantu, mikrobiotos reguliavimas svarbus kalbant apie ligų gydymą ar prevenciją, o kasdienes kognityvines funkcijas – atminties, dėmesio koncentracijos – tai pagerina?
Taip, yra net toks terminas psichobiotikai. Tai reiškia, kad jei probiotikai, naudojami tam tikrais kiekiais, yra naudingi šeimininko sveikatai, tai psichobiotikai būtų tie patys probiotikai, kurie naudingi mūsų smegenų veiklai. Dažniausiai jie tyrinėjami kalbant apie depresiją, nerimo simptomus. Yra atliktų tyrimų ne tik su pelėmis, bet ir žmonėmis.
Tai – lengvai prieinamas, saugus ir pigus būdas, kaip galime sau padėti. Dažnai tai, kas sveika ir naudinga pačiam organizmui – šeimininkui, būna naudinga ir pačiai mikrobiotai. Judėjimas, fizinis aktyvumas, mažiau perdirbto, daugiau augalinio, skaidulinio maisto valgymas, kuo įvairesnis maistas – visa tai sveika visoms organizmo sistemoms.
Pavyzdžiui, jie parodė teigiamą poveikį sveikiems medicinos studentams, kurie sesijos metu patyrė padidintą streso lygį. Gavus probiotinių bakterijų, tiek jų streso lygis buvo mažesnis atliekant tyrimus atsikėlus ryte, tiek atlikinėdami testus jie darė mažiau klaidų.
Taip pat Šveicarijos mokslininkai depresija sergantiems pagyvenusiems pacientams davė skirtingų probiotinių bakterijų mišinį ir parodė depresijos simptomų pagerėjimą.
Galima sakyti, kad pasakymas „esame tai, ką valgome“ tokių tyrimų kontekste įgauna naują prasmę?
Taip, tie Hipokrato pasakyti ar jam priskirti žodžiai, kad nuo žarnyno prasideda visos ligos arba kad mūsų maistas kartu gali būti vaistas, manau, įgauna vis daugiau prasmės kalbant apie mikrobiotą.
Galima tyrinėjant mikrobiotą pasakyti, kad žmogus, pavyzdžiui, yra vegetaras? Ar tokia mikrobiota savaime bus sveikesnė?
Mitybos pobūdis tikrai daro įtaką ir galima atskirti, kad tai bus vegetaro mikrobiota. Bet ar ji bus gera – klausimas, nes nelabai išties žinome, kokia ji turėtų būti gera. Kaip ir nėra aiškiai nustatyta, kad esant vienai ar kitai ligai bus būtent tokia mikrobiota. Bet jei kažkaip reikėtų apibendrinti, kas yra bendra sergančiųjų mikrobiota, daugeliu atveju pastebima, kad sumažėja mikrobiotos įvairovė, taip pat vystosi disbiozė, tai reiškia, kad, liaudiškai kalbant, mažėja gerųjų bakterijų ir daugėja patogeninių. Taip pat pastebimas pralaidaus žarnyno sindromas. Be to, mikrobiota nebūtinai gali būti tų ligų priežastis, bet gali arba ligą skatinti, arba silpninti jos vystymąsi. Nesakau, kad kažkaip moduliuodami mikrobiotą galime tapti nemirtingi ar pagydyti visas ligas, bet galime reikšmingai valdyti jų progresavimą.
Mikrobiotos tyrimai vis labiau tampa svarbia dedamąja dalimi ir tiriant vaistų poveikį bei apskritai juos kuriant. Mikrobiotos bakterijos skaido ne vien maisto medžiagas, bet ir vaistus, nuo to gali priklausyti jų efektyvumas. Štai gydant vėžį imunoterapija gautas rezultatas labai priklauso nuo mikrobiotos, kurią turi pacientas. Tad dabar bandoma derinti, kad imunoterapijos efektyvumas didėtų ją moduliuojant mikrobiotą. Šie tyrimai iš esmės veda prie personalizuotos medicinos, pasiūlyti pacientams efektyvesnį ar mažiau žalingą vaistą.
Jau minėjote, kad mikrobiotą siekiama keisti vartojant probiotikus. Tam tikrų sričių medikai vis dažniau prabyla ir apie mikrobiotos transplantacijos galimybę. Realu, kad tai taptų rutiniška procedūra?
Mikrobiotos persodinimas daugelyje šalių kol kas yra pripažintas tik gydant Clostridium difficile bakteriją. Ji labai pavojinga, mat išvešėjusi žarnyne gali sukelti stiprų viduriavimą ir net privesti iki mirties. Ši bakterija dažniausiai išvešėja po gydymo antibiotikais, mat jie „užmuša“ ir gerąsias bakterijas, tad, natūralu, kad bandant šiais vaistais pagydyti žmogų, efektyvumas tesiekia apie 30 proc. Tuo metu perkėlus mikrobiotą, jis padidėja net virš 90 proc.
Aišku, visada yra klausimas, kaip perkeliant mikrobiotą su visa organizmų įvairove – tiek geromis, tiek patogeninėmis bakterijomis – nepadaryti ir žalos. Pavyzdžiui, žiurkėms perkėlus depresija sergančių pacientų mikrobiotą, joms prasideda į depresiją panašūs simptomai. Arba jei pacientai turi antsvorio, toms pelėms irgi pradėdavo augti svoris, ėmė blogėti atminties rezultatai. Taigi persodinant mikrobiotą kartu galima dalinai perkelti ir kai kuriuos ligų simptomus. Tai reiškia, kad dar daug ko nežinome – galime žmogui taip išgydyti bakteriją, bet gal jam vėliau išsivystys depresija.
Kita strategija – ne perkėlinėti, o kurti mikrobiotas, nes kai kam, liaudiškai suprantant, kas yra ta mikrobiota, tai atrodo net nepriimtina. Todėl bandoma kurti ir kažkokių bakterijų sukomplektuotą piliulę, kur būtų gal pagrindinių 10–20 skirtingų jų rūšių, kurios galėtų užsisėti žarnyne.
Turbūt kiekvienas, kuriam teko vartoti antibiotikų, žino, kad būtina šalia vartoti ir probiotikus. Vis dėlto, ar tai būtų geriausias sprendimas siekiant profilktiškai pagerinti mikrobiotą?
Visada gerinti mikrobiotos veiklą pirmiausia rekomenduoju per mitybą – valgyti daugiau raugintų, fermentuotų produktų, nebūtina rinktis kažkokius egzotiškus produktus, užtenka paprastų močiutės raugintų agurkų, kopūstų, to paties kefyro, jogurto.
Bet jei matome, kad to neužtenka, patiriama daug streso, tikrai yra atvejų, kai organizmui reikia papildomos pagalbos, vaistinėje galima rasti įvairių probiotikų, galima dėl to pasikonsultuoti ir su specialistu. Tik rekomenduočiau rinktis Europoje gamintus, nes čia labai griežtai reguliuojama ši rinka. Bet visų pirma siūlau pakeisti mitybą, kuo daugiau įvairesnio maisto, vengti perdirbto maisto, keisti gyvenimo būdą, įtraukiant daugiau fizinio aktyvumo, kas bus naudinga tiek pačiai mikrobiotai, tiek visam organizmui.
Pats vartojate probiotikus ar daugiau stengiatės rinktis tinkamą maistą?
Kadangi patiriu nemažai streso, ne visada ir mitybą pavyksta prisižiūrėti, periodiškai pavartoju psichobiotikų, su kuriais yra atlikti klinikiniai tyrimai. Gal labai didelio poreikio ir nejaučiu, bet kartu yra ir įdomu, nes vis tik su tuo dirbu. Ar jaučiu kokį poveikį? Atsitiktinumas tai ar placebo efektas – negaliu pasakyti, bet ką labiausiai pastebėjau, kad vartojant probiotikus pagerėjo miegas. Bet norint kažką tvirčiau teigti, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.
Dažnai išgirstame, kad senesnės kartos žmonės daug mažiau susidurdavo su šio amžiaus ligomis vien dėl to, kad neturėjo tiek nesveiko maisto pasirinkimo, vartojo daugiau mikrobiotai palankių produktų. Įžvelgiate tokį ryšį?
Aišku, tuo metu nelabai kas tyrė tokius dalykus, kad galėtume tai palyginti. Kita vertus, mirtingumas buvo ankstyvas, išlikdavo stipriausi. Bet lyginant skirtingų šalių gyventojų mikrobiotos tyrimus, atsiskleidžia įdomių dalykų. Pasirodo, amerikiečių organizme ji gerokai skyrėsi nuo Afrikos genčių rinkėjų ar Venesuelos gyventojų, užsiimančių primityvia žemdirbyste, – jų mikrobiota yra daug įvairesnė, aptinkama daug daugiau bakterijų rūšių nei amerikiečio organizme. Ir tai natūralu, nes jis gauna mažai skaidulinių medžiagų, vartoja daug antibiotikų dar nuo kūdikystės, jie taip pat gausiai naudojami maisto pramonėje, gyvulininkystėje.
Taigi atsiradusi higiena, gyvenimas steriliomis sąlygomis, viena vertus, leido suvaldyti daug pavojingų infekcijų, prailginti gyvenimą, bet kartu kelia naujų iššūkių, nes kovodami su patogeninėmis bakterijomis nepastebėjome, kad kartu netekome ir gerųjų tyliųjų draugų.
Gyvenimas per daug steriliomis sąlygomis siejamas su naujomis pandemijomis – alergijų, diabeto, nutukimo atvejų didėjimu. Tai siejama su sumažėjusia mikrobiotos įvairove, tada ir imuninė sistema nebūna išsivysčiusi, kaip turėtų, tai lemia ir autoimuninių ligų didėjimą. Kiti kelia klausimą, kad galbūt tai prisideda ir prie autizmo atvejų didėjimo.
Taigi atsiradusi higiena, gyvenimas steriliomis sąlygomis, viena vertus, leido suvaldyti daug pavojingų infekcijų, prailginti gyvenimą, bet kartu kelia naujų iššūkių, nes kovodami su patogeninėmis bakterijomis nepastebėjome, kad kartu netekome ir gerųjų tyliųjų draugų, ko taip lengvai gali nepastebėti. Neatsitiktinai augimas vaikystėje su broliu, sese ar tų pačių augintinių turėjimas praturtina mikrobiotos įvairovę.
Taigi žmogus, atrodytų, gali jaustis neblogai, bet nė neįtarti, kad jau vyksta kažkokie ydingi procesai.
Taip, čia ne gripas, kai pasigavus virusą iškart susergi, jauti kaulų laužymą ir kitus simptomus.
Užsiminėte, kad mikrobiotai įtakos gali turėti ir gyvenamoji, geografinė vieta.
Nuo geografinės vietos labai priklauso ta pati mityba, papročiai, socialiniai įpročiai. Pavyzdžiui, Indijoje visi pripratę gyventi tankiai, jiems tai yra norma, o Suomijoje žmonės palaiko daug didesnį atstumą, tai ir mikrobiotos įvairovė, jos keitimasis bus kitoks.
Štai neseniai tyrinėti ir organizmo pokyčiai skrydžio metu, kalbant apie vadinamąjį „jet lag“ efektą. Tai irgi priklauso nuo mikrobiotos, todėl skrendantiems rekomenduota tam tikrų probiotikų, kad palengvintų simptomus. Ir tas pokytis buvo. Mikrobiota keičiasi ir dienos metu, nes keičiasi ir mūsų hormonų pusiausvyra, mityba.
Nepaisant to, paradoksalu, kad nors kalbame, jog galima mikrobiotą keisti per mitybą, gyvenimo būdą, jos branduolys, būdamas lengvai moduliuojamas, kartu yra inertiškas ir stengiasi grįžti į pradinę būseną. Taip pat nors mikrobiota yra unikali, yra ir daug bendrų dalykų. Tad vienareikšmių atsakymų į viską dar neturime.
Tad jei dabar sugalvojome, kad savaitę rinksimės teisingą maistą ir nebevalgysime prasto, tai viskas pasikeis. Taip nebus, ypač jei dar yra kitų problemų, viskas priklauso, kaip veiks mūsų genetika, fiziologija, kiek yra sveikas mūsų žarnynas ir gali išlaikyti pakitusią mikrobiotą. Taigi stebuklų, kad nesirgsime jokiomis ligomis, tikėtis neverta, nes nemažai ir fiziologija lemia, kas gali įsikurti mikrobiotoje.
Kaip minėjau, dar apskritai svarstoma, kas yra sveikas žmogus, ir juo labiau – kas yra sveika mikrobiota. Pavyzdžiui, jei dabar įsivežtume atogrąžų augalus ir bandytume pasodinti Lietuvoje, jie neprigytų. Ar tai reikštų, kad Lietuvos žemė bloga? Nebūtinai. Mūsų nišoje mikrobiota prisitaiko optimaliai. Jei duosime maistinių medžiagų, galime moduliuoti, bet iki tam tikro lygio, nes kaip ir savo darže – jei netręšime, nelaistysime, tada galbūt ir pasodintos geriausios daržovės neaugs. Kaip ir ananasų, kad ir labai prižiūrimų, turbūt neužauginsime savo sode.
Kiek tas mikrobiotos unikalumas gali būti atsineštas dar gimstant, o kiek veikia aplinka?
Mikrobiotos branduolys susiformuoja gimdymo metu. Didžiausias veiksnys čia yra tai – gimstama natūraliai ar atlikus cezario pjūvį. Kai vaikas praeina gimdymo takus, jam patenka daug laktobakterijų, o operacijos metu tų bakterijų patenka iš aplinkos ir nuo odos. Nors po kiek laiko tokių vaikų mikrobiota kaip ir dalinai atsistato, bet tyrimai parodė, kad tai gali turėti poveikio ir smegenų vystymuisi tuo metu.
Didelę svarbą turi ir ilgas maitinimas krūtimi, su motinos pienu gaunamos ne tik maistinės medžiagos, bet ir žmogaus pieno oligosacharidai kaip maistas kūdikio mikrobiotos mikroorganizmams, tokiems kaip bifidobakterijos, kurios taip pat turi įtaką imuniteto formavimuisi.
Taigi pradžią tiesiogiai gauname iš mamos, o toliau jau svarbūs ir kiti veiksniai – kiek vaikystėje bus vartojami antibiotikai dėl ligų ir kt. Stabilesnė mikrobiota ir imuninė sistema susiformuoja trečiaisiais gyvenimo metais. Aišku, ji toliau vystosi, keičiasi, bet jai pakeisti reikia daugiau pastangų.
Vadinasi, iki 3 metų įvedami tam tikri maisto produktai gali turėti didelę reikšmę tolesnei vaiko sveikatai?
Taip, štai Ispanijoje dirbanti kolegė dr. S. Arboleya domisi kūdikių mityba, aiškinasi, kaip naujų produktų įvedimas ankstyvuoju laikotarpiu gali pakeisti mikrobiotos šerdį, branduolį. Ir didelės kompanijos, gaminančios mišinėlius kūdikiams, pradeda galvoti, kai į juos dėti tų prebiotikų (oligasacharidų, maisto gerosioms bakterijoms), kad gautų ne vien maistinių medžiagų, bet kartu padėtų vystytis ir kūdikio mikrobiotai, kaip tai daro ir motinos pienas. Kita problema, kad dabar moterys pradeda labai vėlai gimdyti, daugeliu atvejų iškyla problema, jog išvis neturi pieno, tad mišinėlius gaminančios kompanijos kartu su mokslininkais ir bando surasti išeitį, kad kiek įmanoma gaminami mišinėliai savo sudėtimi ir funkcionalumu būtų kuo panašesnį į motinos pieną.
Dėkoju už pokalbį.
Straipsnio neskaičiau, tačiau neabejoju, kad tiesos jame nėra, nes pasakiusius tiesą apie injekcijas, žarnyną jame esančias bakterijas, kas jas sunaikina ir kokios to pasekmės - sistema / sisteminiai klapčiukai suvalgo greitai.
Ir nors atsibudo daug, ir jau žino apie injekcijų žalą, tačiau nereikalauja atsakomybės. Kol injekcijų-nuodų agitatoriai neatsidurs už grotų, tol nebus visuomenėje esminio pokyčio dorovės ir sveikatos link.
