senatvė

Senjorams išmokamos pensijos Lietuvoje – vienos mažiausių Europoje, lyginant su gaunamais atlyginimais. Nenuostabu, jog net 12 proc. pensijas gaunančių senjorų nusprendžia toliau dirbti. Ekspertai teigia, jog darbas senatvėje – nebūtinai blogai, tačiau liūdina, jog dauguma senjorų dirba dėl finansinių paskatų. Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis išskyrė, kokius žingsnius reikėtų padaryti kiekvienam iš mūsų, norint užsitikrinti laimingą senatvę.

Dermatologas paaiškino, kad nuo 40 metų amžiaus odos pokyčiai gali pakeisti jūsų natūralų kvapą. Žmogaus kūno kvapas kinta visą gyvenimą. Naujagimių ir paauglių kūno kvapai yra labai skirtingi, kaip ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų, ir tam iš tikrųjų yra moksliškai pagrįsta priežastis. Dermatologas Scottas Walteris savo vaizdo įraše „TikTok“ tinkle paaiškino, kas slypi už tam tikram amžiui būdingo kvapo, rašo express.co.uk.

Mokslininkai įspėja šiukštu nekrapštyti nosies – naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie krapšto nosį, rizikuoja, kad pavojingos bakterijos pateks į smegenis. Šios bakterijos gali sukelti Alzheimerio ligą. Mokslininkai įspėja, kad dažnai pasitaikantis blogas įprotis gali sukelti demenciją. Dėl to geriau stengtis jo išvengti. Nosies krapštymas siejamas su Alzheimerio liga Dėl dažno nosies krapštymo, vadinamo rinotileksomanija, mikrobai nuo rankų gali lengvai patekti į nosį.

82-ejų gyvenimo būdo guru, kultinės amerikiečių laidos „Marthos Stewart šou“ žvaigždė neslepia – savo amžių ji mėgina maskuoti įvairiomis grožio procedūromis, tarp kurių ir botokso užpildai.  Neseniai pasirodžiusioje savo tinklalaidės „The Martha Stewart Podcast“ sezono premjeroje Martha užsiminė apie visuomenės apsėdimą jos išvaizda.

Nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, maitintis sveikai ir subalansuotai, gerai išsimiegoti, kaitintis pirtyse ar šaldytis rytiniame duše – šiandien populiarūs patarimai, kaip išlaikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Tačiau kodėl kalbama būtent apie juos? Ir kokie tikslūs veiksmai padės užtikrinti ilgaamžišką gyvenimą? Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kur link šiandien krypsta mokslas ir kodėl pradėti rūpintis sveikata verta netgi sulaukus 60-ies.

Daugėja senjorų, norinčių savo gyvenimo saulėlydį pasitikti ne savo, o senelių namuose. Vieni prisipažįsta, kad sveikatos stoka ir liūdesys veja iš savo namų, kiti grįžta iš emigracijos, pavyzdžiui, JAV ar Vokietijos, ir nori čia pasilikti apsigyvendami senjorų namuose. Valdiškos institucijos sako, kad per metus laukiančiųjų savo eilės į senjorų namus daugėja. Daiktus į nediduką lagaminą baigia krauti 78-erių vilnietė Regina.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Po 40 metų dabartiniai jaunuoliai skurs, gal net badaus, gaudami vos trečdalį buvusio atlyginimo siekiančią pensiją. Kai kiti ponai pensininkai Vakaruose mėgausis 90 procentų dydžio pensija. Ar tai tiesa, domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Lygindami pensijas tyrėjai įtraukė visas valstybes. Ir tas, kuriose kaupimas antroje pakopoje privalomas ir tas, kuriose neprivalomas. Su šiuo kaupimu Lietuvos rodiklis jau siektų apie 50 procentų.

2024-uosius Lietuvoje pasitiko 339 šimtamečiai ar vyresni gyventojai, dauguma jų – moterys, rodo Registrų centro duomenys. Du vyriausi gyventojai yra sulaukę 109-erių, abu – iš Kauno apskrities. Daugiausiai šimtamečių – Vilniuje Šimtamečių galima rasti beveik kiekvienoje savivaldybėje, išskyrus Neringą, Pagėgius, Visaginą ir Širvintų rajoną.