Apie tai, ar tikrai ateityje pensijos, palyginus su atlyginimu, bus dar mažesnės nei dabar, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Ragino kalbėti atsakingai
Pone Medaiski, EBPO paskelbė, kad žmonės, gimę 2000 m. ir pradėję dirbti 2022 m., gali tikėtis tik 28,9 proc. jų atlyginimo. Tai atrodo labai gąsdinančiai, ar jūs pasitikite šia prognoze?
T. Medaiskis: Ne, manau, ji neįvyks. Tokia prognozė yra grynai techninė, ekstrapoliuojant dabartines tendencijas, bet, iš tikrųjų, pensijų dydį lemia daugelis kitų dalykų, ne vien tik mechaninis dabartinių tendencijų pratęsimas.
Be to, jie nerodo skaičiavimų rezultatų, dėl to gana sunku įvertinti mes teisūs ar neteisūs sakydami, kad jie kažkur klysta. Ar jie tikrai įvertino tai, kad mūsų įstatyme numatytas papildomas pensijų indeksavimas, ar jie įvertino didelį skirtumą, kokio nėra kitose Europos bendradarbiavimo plėtros šalyse, tarp mūsų bruto ir neto, kai visas socialinis draudimas tenka pačiam dirbančiajam. <...>
Manau, kad tai yra tam tikras perspėjimas, kad reikia stebėti situaciją artimiausius 5–10 metų. <...>
Ar dirbantieji, esant tokioms prognozėms, gali būti motyvuoti mokėti mokesčius?
I. Ruginienė: <...> Tokios kalbos devalvuoja mūsų valstybinę sistemą ir daro didžiulę žalą jai. Mes pradedame kalbėti, kad „Sodra“ yra kažkuo neveiksni, tarsi negali užtikrinti tvirto socialinio pagrindo.
Tada, nori nenori kyla klausimas, kodėl moku mokesčius tiek ilgai ir dar nemažą sumą, o valstybė, žadėjusi manimi pasirūpinti senatvėj, to padaryti nebegalės? Tai yra visiškai netiesa, tiesioginis manipuliavimas skaičiais. Kažkam tai bus naudinga, greičiausiai, privatiems pensijų fondams.
Pagrindinės šios sistemos dalys, gyventojai ir valdžios atstovai, turėtų vertinti, komentuoti atsakingai ir siųsti aiškią žinutę, kad „Sodros“ sistema yra gera, valstybė mums sukuria tvirtą pamatą, tačiau mes turime galvoti į ateitį ir imtis ryžtingų sprendimų, ir stiprinti „Sodrą“.
Medaiskis: yra 3 lemiami faktoriai
Pavyzdžiui, daugiau vaikų gimdyti?
I. Ruginienė: Jeigu kalbame apie demografinę padėtį, tai ir tie patys išskaičiuoti 30 procentų neįvertino politinių sprendimų dėl imigracijos, gyvenimas nestovi vietoje, o imigrantai yra ta darbo jėga, kurios mums taip trūksta. <...>
Mūsų EBPO perskirstymas yra varganas, kalbant apie pensijas, jeigu mes sakome, kad biudžeto lėšomis prisidedame prie 2 pakopos, klausimas, kodėl nėra skatinami tie žmonės, kurie privalomai kaupia „Sodroje“, kodėl biudžeto dalimi nėra prisidedama prie šios sistemos.
Gali būti įvairių sprendimų, tiesiog reikia blaiviai įvertinti situaciją, negąsdinti žmonių, bet kaip tik skatinti pasitikėjimą valstybine „Sodra“ ir mokesčių mokėjimu.
T. Medaiskis: Norėčiau labai trumpai paaiškinti, nuo ko priklauso pensijos dydis. Yra 3 lemiami faktoriai. Pirmiausia, demografinis faktorius, kiek yra uždirbančių ir kiek yra gaunančių, čia situacija yra blogėjanti. Ateityje galbūt reikėtų galvoti apie pensinio amžiaus vėlinimą.
Antrasis faktorius yra dirbančios kartos produktyvumas, kiek ji sukuria vertės. Jeigu labai smarkiai pakyla produktyvumas, galima anksčiau eiti į pensiją. Trečiasis faktorius – įstatyminė bazė, kiek dirbančioji karta yra linkusi dalintis su vyresniąja karta, kaip nustatyta įstatymų sistema.
Čia mes dar turime, kur tobulėti, nes ES vidurkis tenkantis pensijoms nuo BVP (bendrojo vidaus produkto) yra 13 proc., o Lietuvoje tik 7 proc., dėl to ir pensijos tokios mažos. <...>
Lietuvoje per viešuosius finansus perskirstoma mažesnė dalis, negu priimta išvystytose, civilizuotose šalyse, todėl problema yra bendresnė. <...>
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
