savanorė

Nuo pat pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos lietuviai surėmė pečius ir jau daugiau nei metus laiko padeda kariaujantiems ir nuo karo kenčiantiems žmonėms viskuo, kuo tik gali. Kaunietė Milda Goštautaitė – viena iš daugelio, nepailstamai dar nuo Maidano įvykių padedanti Ukrainai siekti pergalės. Už savo darbus, neskaičiuojant laiko ir jėgų, ji pelnė „Lietuvos garbės“ „Metų savanorės“ apdovanojimą.

„Raudonojo kryžiaus“ savanorė papasakojo, ką matė Bučioje – nuo išsekimo ir patirtų siaubų ji vos galėjo šnekėti. Išsisklaidžius karo rūkui, kuris atskleidė Bučioje ir kitose Kyjivo apylinkėse vykusias skerdynes, 21 metų amžiaus savanorė Valentina Čerkai buvo sukrėsta. „Raudonojo kryžiaus“ savanorė jau nemažai buvo mačiusi, kai važinėdavo į miestą ir atgal su evakuacijos misijomis, kurių paskutinės vyko dar vos prieš dvi savaites, rašoma mirror.co.uk.

Neslūgstant karui Ukrainoje daugėja žmonių istorijų, kurie pasakoja apie savo patirtis karo zonoje. Štai pirmą kartą Ukrainoje krentančias bombas organizacijos „Blue/Yellow“ savanorė Žemyna Bliumenzonaitė girdėjo dar prieš 8 metus. „Fronte baisiau, kai ten tylu ir tu nežinai, kas vyksta. Kai šaudo, bent žinai, iš kur tas garsas“, – pasakoja savanorė. Tikriausiai mažai kam žinoma, bet nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“ susikūrė dar po pirmųjų šūvių, nuaidėjusių Maidane.

Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse didžiausią karjeros pergalę pasiekė 31-erių jamaikietis Hansle‘as Parchmentas, iškovojęs auksą 110 m barjeriniame bėgime. Po pergalingo finišo H.Parchmentas atskleidė, kad visai nedaug trūko ir jis būtų praradęs šansą iškovoti auksą. Jamaikietį sunkiausiu momentu išgelbėjo viena iš olimpiados savanorių. Pasirodo, pusfinalių dieną H.Parchmentas paklydo Tokijuje ir nuvažiavo ne į olimpinį stadioną, o į vandens sporto šakų centrą.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši Jaunimo linijos savanorė Julija Staškovskaja. Moteris prisimena vieną skausmingiausių savo gyvenimo lūžių – tėčio savižudybę. Tuo metu Julija buvo namie ir pati iškvietė Greitosios pagalbos medikus. „Aš supratau, ką jis padarė, kai radau atsisveikinimo raštelį. Kol laukėm medikų, aš tiesiog priguliau prie jo... Neatsimenu, ką jam pasakiau tada. Tai buvo labai jautrus momentas...“  Visgi po daugiau nei savaitės vyras mirė.

 Vienišumas Lietuvoje tampa vis opesne problema. Kai kurie vyresni nei 65 metų žmonės ištisus metus neišeina iš namų, todėl bendravimas jiems yra vienintelis būdas palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu. Lietuvos Raudonasis Kryžius yra sukūręs programą „Šilti apsilankymai“, kurios tikslas – mažinti vienišumą ir parodyti seneliams, kad jie rūpi.

Ar yra kažkas baisiau nei vienatvė? Pasaulyje gyvena milijardai žmonių, tačiau kartais atrodo, kad nei vienu iš jų negali pasikliauti. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus Lietuvoje gyvena vienas ir šis skaičius kasmet vis didėja. Šiuo metu yra apie 220 močiučių ir senelių, kuriuos lanko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Viena iš jų – panevėžietė Ingrida Tauperytė. Ji prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus prisijungė visai neseniai, tačiau jau spėjo užmegzti draugystę su 87-erių Stanislava.

„Pirma mano globojama moteris, vardu Daina, turėjo psichikos negalią, – pasakoja maltiečių savanorė Aldona Jašinskienė. – Sutikau ją nepaprastai sunkiu jos gyvenimo laikotarpiu – jos sesuo norėjo teismo keliu padaryti ją neveiksnia, kad pasisavintų Dainos butą ir neįgalumo pensiją.

Jau ketverius metus „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Staškovskaja atsiliepia į įvairių problemų užkluptų jaunuolių skambučius. Anoniminis išsikalbėjimas – geras, o kartais ir vienintelis būdas palengvinti savo naštą. Kai kurie pokalbiai trunka kelias valandas, o kai kurie palieka gilų pėdsaką moters gyvenime.