saulius rumbutis

Savivaldybės vėl kyla į kovą su varnomis ir kovais. Kaunui pavyko varnas išprašyti iš Laisvės alėjos, bet jos dabar kankina aplinkinius rajonus, triukšmauja ir dergia. O kiti miestai sako – kova bergždžia. Savivaldybės tegali lizdus ardyti iki kovo pradžios, tad prašo leisti tai daryti visus metus, bet aplinkosaugininkai apie išimtis net girdėti nenori. Triukšmą kelia varnos Kalniečių parke Kaune. Ten jų gausybė.

Laukiniai paukščiai deda įvairiausiais raštais, spalvomis ir net dekoro elementais išdabintus kiaušinius. Tačiau sparnuočių pasaulyje kiaušiniai margi tikrai ne dėl grožio, o dėl išlikimo. Ornitologai dalija ir patarimus, kaip elgtis suradus lizdelį su kiaušinių dėtimi. Tado Ivanausko zoologijos muziejuje klega Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus penktokai. Prilipę prie vitrinų stebisi, kokie laukinių paukščių kiaušiniai.

Laukuose jau žirglioja pirmieji baltieji gandrai. Tiesa, parskridę dar labai negausiai. O Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologų stebimas juodasis gandras parlėkė neįprastai anksti ir labai nustebino specialistus. Staigmeną Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologams pateikė jų stebimas juodasis gandras Kaišiadorių miškuose. Jis į lizdavietę sugrįžo gandrinių išvakarėse. Taip neįprastai anksti parskridusius juoduosius gandrus retai kada išvysi.

Kauno gyvūnų globėjai gelbsti didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį. Padangių galiūnas atkeliavo iš Dzūkijos, jį nepaskrendantį žmonės aptiko Žuvinto biosferos rezervate. Įtarė, kad sužeistas. Tačiau aiškėja, kad padangių galiūnas greičiausiai apsinuodijęs švinu. Padangių galiūnas – jūrinis erelis – į Kauno gyvūnų globėjų rankas pateko iš Dzūkijos. Žmonės didingą paukštį išvydo ant žemės apatišką ir nepaskrendantį.

Kauno kapinėse nusiaubtos dešimtys kapaviečių: sudaužytos žvakės, išmėtyti įdėklai, išvartytos gėlės. Gyventojai pasibaisėję ir įtaria, kad tai vandalų arba vėtros darbas. Tačiau aiškėja, kad šėlioja visai kitokie vandalai. Šokiruojantys vaizdai Eigulių kapinėse Kaune. Nusiaubtos dešimtys kapaviečių – išvartytos ir sudaužytos žvakės, ištaršyti gėlių krepšeliai. Žmonės pasibaisėję, spėlioja, kas galėjo taip šventvagiškai pasielgti: „Vėjas turbūt.

Šiandien – pusiaužiemis, diena jau kiek ilgesnė, nors tai sunku ir pastebėti, nes dangus kaip reikiant apniukęs. O štai šią dieną senovėje žmonės spėdavo orus ir prognozuodavo, kada ateis pavasaris. Ir stebėdavo barsuko elgesį, išlįs jis apsižvalgyti, ar ne. Su gamtininkais miške apsilankė ir mūsų žurnalistai.

Miškuose įrengtos gamtininkų kameros vis dažniau leidžia pasigrožėti gyvūnų įpročiais. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai užfiksavo, kad viename urvyne įsikūrė net trijų rūšių atstovai: lapės, usūriniai šunys ir barsukai. Pastarieji jau gerokai įmitę, ruošiasi žiemos miegui. Sujudimą prie urvyno miške šalia Kaišiadorių užfiksavo Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovų įrengtos kameros.

Juodkrantiškiai ir miestelio svečiai stebisi išaugusia kormoranų kolonija. Žmonės fiksuoja šimtus pulkais skraidančių šių paukščių. Gamtininkai skaičiuoja, jog Juodkrantėje dabar gyvena kone 8000 kormoranų. Su tokia milžiniška kolonija konkuruoti tenka žvejams, džiūva kormoranų išmatomis padengti miškai. Būrius kylančių kormoranų nufilmavo Juodkrante važiavęs vyriškis. Panašu, kad šių juodųjų paukščių ten šimtai.

Avių augintojai netveria pykčiu – ėriavedes avis vasarą reikia laikyti tvartuose, mat vos gimusius ėriukus mirtinai užkapoja krankliai. Išgyventi po jų atakų, sako ūkininkai, neįmanoma, paukščiai vos gimusiems ėriukams išlesa akis, prakiurdo pilvus, pridaro didesnės žalos už vilkus. O štai atsikratyti šiais ypač gudriais paukščiais – neįmanoma, mat krankliai saugomi gamtininkų.