O kiti miestai sako – kova bergždžia. Savivaldybės tegali lizdus ardyti iki kovo pradžios, tad prašo leisti tai daryti visus metus, bet aplinkosaugininkai apie išimtis net girdėti nenori.
Triukšmą kelia varnos Kalniečių parke Kaune. Ten jų gausybė. Ir apšaukia, ir net įkirsti kartais taikosi:
„Šiaip tai eini, pavyzdžiui, praskrenda po kepure, tai nespėji užsidengt, gali net ir į nosį užnešt, ypatingai, kai būna lizdai ir peri.“
„Iškrito iš lizdo, aš ją paėmiau ir norėjau įkelt į medį, mane sekė ta varna, kai ėjau pro šalį, tiesiog varo palei nosį.“
Gyventojai sako, kad jos susikraustė prieš kelis metus, o šiemet būrys jau gerokai didesnis: „Ir teršia, ir triukšmo čia pilna, aišku, bet tai ką darysi, šaudyt negalima. Priskrenda kaip susirinkimai rytiniai ir pakelia tokį triukšmą.“
Iškapstytos šiukšliadėžės, apdergti takeliai, suoleliai, tik ir saugokis, kad netekšteltų ant galvos. Parkuose varnas traukia aukšti medžiai.
„Lemia tai, kad paukščiui patogu, jam ten patinka, saugu ir dėl to suka lizdus“, – aiškina Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
Ir, atrodo, į Kauno parkus varniniai paukščiai persikraustė iš centro. Pasak savivaldybės atstovų, kova su šiais sparnuočiais – Sizifo darbas. Jei ilgus metus nuo krankiančių ir dergiančių sparnuočių kentėjusi Laisvės alėja atsikvepia, tai bėda kitiems rajonams.
„Mieste, centrinėje dalyje, padėjo medžių genėjimas, nes nepatogu tūpti, taip pat apšvietimas, taip pat taikome ultragarso priemones ir, aišku, buvo išardyti lizdai“, – kalba Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
O Kelmės rajono Užvenčio miestelio gyventojai nebežino, kaip pažaboti parką okupavusius kovus.
„Gyventojai neturi ramybės nei dieną, nei naktį, ištisą parą. Ūkininkai, kaimo žmonės, kurie turi savo kiemus, daržiukus, juos nurenka, vaisius, uogas“, – sako Užvenčio seniūnaitis Zonis Virbalas.
Štai, ką sako gyventojai:
„Apdirba, Jėzus mano, ta alėja, eini, slysti, gali žmogus galvą nusisukti.“
„Čia, lauke, baidykles statom, kad neišlestų, o tai ištampo, ar kopūstus pasodini, ar ką ištrauko.“
Bijo, kad kovai nepakenktų ir Užvenčio parką puošiantiems unikalią istoriją menantiems medžiams.
„Kad neįsiveistų tokiuose mūsų branginamuose medžiuose, turim Smilgevičiaus sodintą ąžuolą, turim Šatrijos Raganos sodintą liepų alėją, kurie kaip istoriniai eksponatai“, – kalba muziejininkė Milda.
Ir tokios problemos kamuoja daugelį vietovių. Kovų kolonija šėlsta ir Kėdainių rajone, Dotnuvoje.
„Varninių gyvenime dabar tuoktuvės. Dešimtys ar šimtai perinčių paukščių dabar suka lizdus, ruošiasi perėjimui, ten jų būriai yra, jie kelia didelį triukšmą, padidinta ir tarša nuo išmatų“, – aiškina S. Rumbutis.
Kauno savivaldybė sako kasmet išardo šimtus lizdų.
„Šiais 2023 metais paskutinėmis vasario dienomis išardėme 110 lizdų, bet praėjus kovo pirmai dienai šis paukštis lizdus krauna iš naujo“, – sako Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Ir tai daro pašėlusiu greičiu. Štai savivaldybės specialistai fiksuoja, kaip varna lupa metrinę žievę nuo šakų, suka į kamuolį – lizdas beveik ir paruoštas. Kauniečiai skundžiasi, kad lizdus gali ardyti tik iki kovo pirmos. Bet aplinkosaugininkai atkerta – nereikia šių darbų atidėt paskutinei akimirkai.
„Laikas tai yra didelis tarpas, nuo liepos pirmos iki vasario 28–29, priklausomai nuo metų, visą laiką susigriebiama, kai šie paukščiai grįžta“, – tvirtina Aplinkos apsaugos departamento specialistė Dalia Černevičienė.
Ir nors savivaldybė nori išimčių – gamtos sergėtojai sako, jų vargiai sulauks, Europos Sąjungos teisės aktai itin griežti.
„Tai yra pavojus gyventojams dėl sveikatos, dėl didelių finansinių nuostolių, galimos tos išimtys, bet jos labai didelės – pavyzdžiui, tą išimtį būtų galima pritaikyti prie oro uosto – paukščiai susineša lizdus, susikuria kolonijas – tai yra pavojus gyvybei šiuo atveju“, – teigia D. Černevičienė.
Specialistai sako, kad per nepriklausomybės metus Lietuvoje vien kovų populiacija sumažėjo beveik du kartus.
